| |
|
|
|
Parašė STASYS SANTVARAS
|
DĖKINGUMO GIESMĖS
PIRMOJI
Miškų viršūnėm atskrenda jauna aušra,
Erdvėj sparnų plasnojimą girdžiu
Ar ne stebuklas ta sugrįžtanti giedra
Lakštingalų giedojimu skardžiu? ...
Nuo saulės bučinio suplyšta pumpurai,
Spalvų džiaugsmu apsižeria lanka —
Ir kyla erdvėsna melsvi vandens garai,
Ir dega debesys dangun slenką . ..
Mintis paklysta tarp nakties linksmų žvaigždžių
Ir vėl nerimti grįžta į save
Kad aš jaučiu, regiu, aprėpiu ir girdžiu —
Širdy palaima liejasi srove ...
Stebuklas, kaip gyvybę, meilę nešt širdy
Ir žodį mylimo girdėt arti! —
Būtis mana, kaip sutema dangaus didi —
Vestuvių puotoj spindinti marti ...
ANTROJI
Kaip vėtra, skrendanti per juodą marių tolį —
Laisva mintis, laisva mana valia! —
Daboju, kaip jaunatvę, savo laisvės lobį,
Kaip vasaros alsavimu, džiaugiuos sava galia.
Smėliu užpusto vėjai mano žalią kelią,
Sodria žole apsineša takai, —
Bet aš ir vėl galiu per drėgną smėlį bristi,
Žolių žiedais dabintis, kaip dabinasi vaikai. ..
Galiu per naktį aš rytojaus eit jieškoti,
Galiu dainuoti, verkti, juoktis ir tylėt,
Galiu tamsoj paklyst ir vėl į saulę pulti,
Nekenčiamą ir mylimą mylėt ...
Kol akys regi ir mintis per dangų skrenda —
Manos širdies negąsdina kapai
Girdžiu aš nesibaigiančią krikštynų puotą,
Bekraštėj erdvėj žvanga man vidurdienio
varpai.
TREČIOJI
Mačiau tiktai akimirką aš džiaugsmo veidą,
Kaip mylimiausioji sesuo, jisai gražus — —
Bet nerimas, lyg veidrodį, sudaužė tą miražą,
Naktis paliejo juodus, neperbrendamus dažus. .
Girdėjau tik akimirką aš laimės juoką,
Kaip kūdikis lopšy, ji krykštavo smagiai — —
Bet žaibas nutrenkė tą sieloj gaudžiantį akordą,
Kur laimė krykštė — styro kandūs ir pikti
dagiai . . .
Jaučiau tiktai akimirką aš meilės glūsnį,
Kaip saulėj svaigus vynuogė, jisai saldus
Bet priesaika, kaip krištolo trapi taurė sudužo,
Ir skamba, rauda širdyje atodūsis gūdus . . .
Per metų kalnus aš nešiau į saulę viltį,
Kad piktžolės nudžius ir rožės pražydės — —
Bet viesulai, kaip žvake, užpūtė tą gaivią ugnį,
Vilties nerasiu, kaip danguj paklydusios
kregždės . . .
Ir eisiu aš tolyn, tolyn į juodą kančią,
Ir lauksiu, lauksiu mušant savo valandos — —
Dėkoju, Viešpatie, kad visa šioj būty praeina,
Kad rytmečio gaisru šauksmai raudos nešvinta
niekados. ..
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
