Katalikybės ateitis Indijoje Spausdinti
RELIGINIS GYVENIMAS


Ką būtų galima pasakyti apie katalikybės ateitį Indijoje? Ir ką apie tai byloja patys Indijos katalikai? Išsamų šios rūšies klausimus atsakymą mėgina duoti katalikų žurnalo „The Month“ apžvalgininkas H. Roper, kuris nurodo, kad, norint suprasti indus ir katalikybės tame krašte ateitį, ją reikia lyginti su Did. Britanija. Kalbant apie katalikybę Indijoje, visuomet reikia turėti galvoj D. Britanijos katalikus ir ją pačią įsivaizduoti tokdo dydžio, kaip Europą.

Indija iš bendro 400 milijonų gyventojų skaičiaus turi tik 4,5 mil. katalikų ir truputį mažiau į įvairias sektas susiskaldžiusį protestantų. Didžiąją jos gyventojų masę sudaro vad. indusai, kurių yra per 300 mil., ir per 90 milijonų machometonų. Ir tie patys indų katalikai, panašiai, kaip kad Europoje, net pačiuose Indijos pietuose, kur jų yra! daugiausia, nesudaro vienalytės kompaktiškos masės: juos vienus nuo kitų skiria dar skirtingi drabužiai, provincijų papročiai ir net kalba, nors šiaip, palyginti, katalikai su protestantais sudaro vieną iš mokyčiausių ir daugiausia apsišvietusių Indijos gyventojų sluoksnių ir tarpusavy kalba angliškai.


Indijos katalikai yra išsiskleidę po visą platų kraštą ir praktikuoja tiek lotynų, tiek siro-malabarų ir siro-malankarų apeigas. Lotynų apeigų katalikai į katalikybę atversti portugalų arba pirmaisiais kolonistų laikais misionierių, beveik visi yra neturtingi, nors pasitaiko ir tarp jų, palyginti, gana pasiturinčių ir labai įtakingų krašto gyvenime žmonių, ypač šalies ūkyje ir akademinėse profesijose. Jų gausiausia yra ten, kur veikia kat. universitetai ir kt. tos rūšies mokyklos. Pvz. tokiam Bombėjaus mieste jau ketvirtą kartą iš eilės vyr. miesto burmistru išrenkamas katalikas. Ypač didelį pasisekimą turi belgų tėvų jėzuitų vadovaujamos misijos, bet čia konvertitų didžiausią skaičių sudaro paprasti valstiečiai ir juodadarbiai. Tuo tarpu siro-malabarų bendruomenė pietuose žymų sekėjų skaičių turi tarp stambiųjų krašto žemvaldžių ir pirklių bei pramonininkų. Jų įtaka ypač stipri Travanconės provincijoje.

Nors katalikai su protestantais yra vieni šviesiausių krašto gyventojų, tačiau ir tarp krikščionių pasitaiko dar daug analfabetų. Todėl svarbiausias katalikų dėmesys šiuo metu nukreiptas į švietimo ir auklėjimo įstaigas — duoti kraštui kiek galint daugiau gerų mokyklų. Ir jų įtaka, reikia pripažinti, yra didelė. Jei seniau daug indų į baltuosius žiūrėjo kaip į žmonių pirklius ir išnaudotojus, kurie su degtine ir šautuvu nešė ten vakarų ,,civilizaciją“, aukštyn kojomis apversdami praktikoje misionorių skelbiamas Kristaus mokslo idėjas, tai šiandien net ir priešingų pažiūrų žmonės į šiuos tėvus žiūri su pagarba, ne kartą juos kviesdami spręsti savitarpio ginčų.

Katalikai vieni 1941 m. turėjo iš viso Indijoje 4.993 pradines, 435 vidurines, 162 aukštesniąsias berniukų ir 142 mergaičių mokyklas. Jėzuitai turi 6 didžiulius universitetų koledžus, iš kurių vieną (šv. Ksavero Bombėjuje) lanko per 2.000 studentų, daugiausia nekrikščionių, be to, du didžiuliai koledžai yra dar pietuose. Taip pat yra visa eilė tos rūšies institucijų mergaitėms, iš jų trims vadovauja vienuolės. Žymi dalis pačių didžiųjų indų miestų (Bombėjaus, Kalkutos, Madraso) vadovaujančio sluoksnio yra išėję iš katalikų mokyklų ir yra jėzuitų koledžų auklėtiniai. Todėl Kat. Bažnyčia ir jos atstovai Indijoje naudojasi ten jai reiškiama didele pagarba.

Indijoje veikia apie 5.000 kunigų, iš kurių trečdalį sudaro patys indai; iš 10.000 vienuolių indės sudaro dar didesnį procentą. Daug kur Indijos katalikai nenusileistų europiečiams. Žymi atžanga tebėra nebent mokslo ir literatūros srity. Ligi šiol indų katalikai nėra davę iš savo eilių jokio žymesnio mokslininko, filosofo ar rašytojo — svarbiausia gal dėl to? kad visos jų kūrybinės pastangos buvo nukreiptos į pastoraciją tiesiogine prasme ir į auklėjamąjį darbą. Tiesa, ir ten yra neblogų rašytojų ir mokslo žmonių, kaip pvz. M. Ruthnaswarny, Annamalio un-to Madrase vicekancleris, pasižymėjęs istorikas, neseniai suruošęs gražią parodą tapytojas Angelo da Fonseca Bombėjuje, tačiau tai, palyginti, dar vis retos išimtys.

Kat. bažnytinė provincija Indijoje buvo įsteigta 1886 m. Šiandien ją sudaro 58 diacezijos, padalytos į dešimtį atskirų sričių. Trys arkivyskupijos ir 13 vyskupijų yra valdomos pačių indų. Šiemet birželio mėn. mons. Valerianas Gracias buvo įšvęstas pirmuoju vyskupu Indijos šiaurėje. Žodžiu, veikiai visas atsakingąsias vadovaujamas bažnytinėj hierarchijoj vietas visur užims patys indai, tuo būdu niekais paversdami ir ten kai kieno vedamą agitaciją, jog indų Bažnyčia varanti „svetimą užsieninę politiką“.
Į Indiją savo misionierius siuntė įvairiausios tautybės ir ordinai. Tarp jų buvo ir lietuvių. Ir tai Bažnyčiai išėjo į naudą — jie parodė visą Kat. Bažnyčios jėgą ir universalumą. Kai Gracias buvo įšventintas į vyskupus, tos iškilmės virto indų tikinčiųjų tautine demonstracija, kuri buvo gausiai ne tik fotografuojama, bet ir filmuojama.

Kalbant apie Indiją, reikia neužmiršti, kad tai yra ypatingas kraštas. Ten žmonės yra susiskaldę į daugybę kastų ir religinių bendruomenių. Religiniai indusų ir mahometonų papročiai ten dažnai eina ir civilinės teisės normų funkcijas, todėl, pvz. keisti tėvų religiją yra nepaprastai sunku, nes tat varžo taip pat paveldėjimo, įpėdinystės, savitarpio santykių ir kiti krašto papročiai. Pastangos keisti šios rūšies normas vietinių gyventojų laikomos lyg ginkluotu užpuolimu, pasikėsinimu prieš švenčiausias krašto gyventojų teises. Todėl indų katalikai ir misionieriai visur ir visuomet turi atsiminti, koks brangus žodis yra tolerancija. Esti nemaža tokių atsitikimų, jog priėmęs krikščionybę kokios kastos narys ne tik esti išmetamas iš savosios bendruomenės, bet kai kur net nužudomas. Todėl indų katalikai, pasisakydami už Indijos nepriklausomybę, dabar turi daug rūpesčių, kad senoji religinė laisvė jiems nebūtų apkarpyta tos pačios laisvės vardu. Senieji krašto valdovai britai, pažindami katalikų nepartišku-mą ir jų būdo taurumą, jais pasitikėjo ir buvo suteikę plačių teisių religijos ir kulto reikaluose. Dabar indų katalikai kovoja už tai, kad tos jų teisės nebūtų vienu ar kitu skambiu titulu suvaržytos ir naujosiose šalies konstitucijose.

Jiems ypač rūpi, kad būtų palikta laisvė katalikiškai auklėti vaikus ir , laisvai skelbti Evangelijos žodį. Kai kur jau pasitaiko ir vad. „kultūrkampfo“ pavyzdžių. Taip Travancorės provincijoj dabartinis finansų ministeris jiems paskelbė aiškią kovą, varžydamas naujų mokyklų steigimą, naujų kapų ir bažnyčių statybą etc. Praktiškai įstatymas taip pravestas, jog konvertitai, jei neišsižadės katalikybės, negalės lankyti mokyklų. Panašių reiškinių pastebima ir Ceilone. Taip pat pradėta akcija prieš katalikų misijas — ją veda buv. anglikonų dvasininkas ir pasižymėjęs rašytojas Verrier Alvin, padedamas Indų draugijos. Jo šūkis — iš Indijos išvyti visus katalikų misionierius, kad indai galėtų patys be jų tvarkytis. Tie pavyzdžiai indų katalikus pamokė, jog neužtenka vieno pliko pažado ,,garantuoti tikėjimo laisvę“, bet kad tam pažadui įvykdyti būtų duotos tam tikros minimalinės garantijos. Tam tikslui sudaryta bendra katalikų ir protestantų tautinė lyga, kuri, kur galėdama, gina tikėjimo ir sąžinės laisvą, juo labiau, kad galima laukti, jog bus suvaržytas perėjimas į krikščionybę.

Už savo krašto tikėjimo laisvę dabar pirmoj eilėj kovoti imasi patys indai. Tokie vyrai,- kaip Panditas Nehru arba Bombėjaus ministeris pirmininkas Kheras, krikščionims pripažįsta jiems priderančias teises, bet yra daug tamsių jėgų, kurios visos dabar mobilizuojamos ir ten prieš krikščionybę. Todėl indų katalikų daug kur laukia dar sunkios bandymų dienos.

_______________________


* Am. Jungtinėse „Valstybėse, palyginti, didelį pasisekimą turi Renės Fūllop-Mūller parašyta knyga „The saints that mowed the world“. Veikalo autorius katalikams pažįstamas iš savo veikalų ,,Leonas XIII“ ir ,,Jėzuitų galybė ir paslaptys“. Šiame veikale duoda šių šventųjų, sukrėtusių pasaulį, aprašymus: šv. Antano, Augustino, Pranciškaus, Ignacijaus ir Teresės. Ypač šiltai pavaizduotas šv. Pranciškus, kuris vadinamas Meilės šventuoju.

* Japonijoje dėl įtakos rungiasi krikščionybė ir komunizmas. sTos rungtynės dar padidėjo, uždraudus šintoizmą kaip valstybinę religiją. Pats japonų imperatorius Hirohito, baigęs du tūkstančiu metų trukusią Dievo-imperatoriaus epochą, dabar paskelbė, kad jis nėra joks Dievas atsidėjęs studijuoja krikščionybę ir žada ją priimti. Ypač aktyvūs Japonijoje jėzuitai. Tokio universitete įsteigta krikščioniškųjų mokslų katedra, kuriai vadovauja taip pat jėzuitai. Apskritai, tenka pasakyti, kad šiuo metu Japonijoje vyksta dvasinė revoliucija. Komunistai ten yra išvystę labai didelę pogrindinį veikiamą ir per paskutinius rinkimus yra laimėję per vieną milijoną balsų. Jie eina šūkiu „Azija azijatams“ ir nori suvienyti visas Azijos tautas, apimančias daugiau kaip pusę, visos žmonijos.

* Amerikiečių karinė valdžia, palyginti nesunkiai leidžia įvairių tikybų dvasininkams vykti į užsienį — JAV, Šveicariją, Angliją, Švediją. Tuo būdu norima su tais kraštais užmegsti dar glaudesnius ryšius.

* Vestminsterio katedroje buvo atlaikytos iškilmingos pamaldos iš visų kraštų susirinkusiems kat. profesinių sąjungų vadovams. Katalikai yra sudarę kat. profesinę sąjungą. Tuo, kaip savo kalboj pažymėjo kard. Grifinas, nenorima steigti kokios nors naujos darbininkų organizacijos, tik sudaryti tam tikras grupes, kurios veikdamos tarp egzistuojančių anglų darbininkų profes. sąjungų, gyvai praktikuotų kat. religiją.

* Ispanė rašytoja Regina Garcia, viena iš aktyviausių marksistų propagandininkų ispanų pilietinio karo metu, su prakalbomis pervažiavusi visą Ispaniją, po ilgų ir nuoširdžių gyvenimo studijų atsivertė į katalikybę. Amerikiečių spaudoj gyvą susidomėjimą kelia spausdinama jos atsivertimo istorija, kai kuriais atžvilgiais panaši į visos eilės žymiųjų prancūzų rašytojų konvertitų istorijas.

* Prieš 100 metų Amerikos Jungtinėse Valstybėse buvo tik 1.062.700 katalikų, šiandien — 25.268.123. Amerikietis kard. Spellmannas gali būti paskirtas Vatikano
valstybės sekretorium. Šiuo metu Amerikoje yra iš viso 22 arkivyskupijos, 100 vyskupijų, 14.742 parapijos, veikia 4 kardinolai, 19 arkivyskupų, 146 vyskupai ir 40.470 kunigų. Katalikai išlaiko 59 kunigų seminarijas, 216 koledžų ir universitetų, kuriuos lanko 175.120 studentų, 1.653 vyskupijų ir 778 privat. vid. mokyklas, 7.637 parapijų ir 528 privat. pr. mokyklas. Katalikai Amerikoje pasižymi dideliu organizuotumu. Per metus laiko tikinčiųjų skaičius ten padidėjo arti 1 milijono žmonių.

* Paryžiuje išleista buv. Kinų ministerio pirmininko ir užsienio reikalų ministerio Pierre Celestine knyga, kurioj jis aprašo kelią į Dievą. Atsivertęs jis įstojo į kat. vienuolyną.

* Vokiečių episkopatas įteikė Kontrolinei Tarybai Berlyne memorandumą, kuriuo protestuoja prieš Rusų okupacinėj zonoj vykdomą kat. spaudos ir organizacijų persekiojimą. ,,M. M.“ žiniomis, Rusų zonoj buvo uždrausta 1.500 kat. laikraščių ir per 13.000 veikalų.

* Benediktinų bažnyčioj Schaftlarne buvo su didelėmis iškilmėmis paminėta 1.400 m. benediktinų ordino gyvavimo sukaktis. Iškilmingas mišias celebravo pats kard. Faulhaberis. Šv. Benediktas laikomas Vakarų vienuolynų steigėju. Po jo mirties benediktinai buvo tikri kultūros nešėjai. Tai liudija daugybė visame pasaulyje esančių vienuolynų. Žymiausi iš jų yra Bavarijoje Schaftlarne, Weltenburge, Ettaly ir Scheyerne.

* Popiežius Pijus XII jėzuitą Lucką paskyrė Pietų Afrikos misijų srities vyskupu. Tai pirmas vokietis po karo paskirtas tokioms atsakingoms pareigoms. Jis turi 37 metus amžiaus.

* Pranciškonai vienuoliai baigia ruošti naują Šv. Rašto vertimą, į kinų kalbą. Daugiausia tuo rūpinasi kinai vienuoliai Romoj ir Pekine.

* Blue Island metodistai pasiėmė globoti Darmstadto miestą Vokietijoje, pasižadėdami miesto gyventojams tol siųsti drabužių, kol tie bus jų reikalingi.

* JAV katalikai padovanojo Prancūzų zonos vyskupijoms 5 sunkvežimius ir 1 sanitarinę automašiną. Jas iškilmingai Freiburge arkivyskupui įteikė Tėvas Flynn.

* Šveicarų Caritas sąjunga projektuoja benamiams vaikams globoti įsteigti Italijoj, Austrijoj dr Vokietijoj specialius kaimus, kuriuose jie bus prižiūrimi. Tam tikslui jau pradėti statyti mediniai barakai, kuriuose tie vaikai turės gyventi.

* Austrijos kat. vyskupai nusprendė paskirti iš bažnytinių nuosavybių 10.000 sklypų pabėgėliams ir tremtiniams įkurdinti. Kiekviena tokia sodyba turės apie 1.000 kvadratinių metrų, joj bus galima pasistatyti gyv. namą, tvartą, įsitaisyti dirbtuvėlę ir užsivesti tvartuką su daržu. Tuo būdu bus sudaryti pastovūs būstai 100.000 žmonių. Bažnytinių nuosavybių nuomininkams taip pat sudaroma proga nuomuotus sklypus įsigyti nuosavybės teisėmis.

* Mirus pranciškonų ordino g e n. ,m i n i s t e r i u i P. V. S c h a a f u i, dabar ordinui vadovauja (iki sekančios gen. kapitulos) italas Peranstonis. Schaafas iškilmingai palaidotas garsiojoj pranciškonų bažnyčioje Italijoje Ara coeli.

* Domininkonų generolui Tėvui Gillet suteiktas arkivyskupo titulas.

* Laterano regul. kanauninkų ordino general. viršininku pirmą kartą išrinko anglą L. Smith. Minimasis ordinas buvo įsteigtas 1119 m. ir seniau buvo plačiai Europoje žinomas.

* Rusų ortodoksų bažnyčios konsiliumas Amerikoje, susirinkęs Clevelando mieste (jame dalyvavo 8 ortodoksų vyskupai), 187 balsais (prieš 61) nutarė pripažinti Maskvos patriarchą vyr. galva dvasiniuose dalykuose, tačiau ne bažnytinės ortodoksų organizacijos vyr. galva. Tuo pačiu nutarta nutraukti santykius su metropolito Anastazijaus sinodu Miunchene.

* Švedų firmos pareiškė savo sutikimą vėl siųsti statybinę medžiagą, reikalingą vokiečių meno paminklams restauruoti. Pirmoj eilėj numatoma restauruoti 10 statinių, tarp jų garsioji Koelno katedra ir Miuncheno katedra.