Naujienos Spausdinti

* N. Ulme įvyko ukrainiečių mokslininkų suvažiavimas, kuriame dalyvavo 142 profesoriai ir docentai. Rūpinamasi, kaip mokslines ukrainiečių jėgas išlaikyti kiek galint daugiau sutelktas, krūvoj.

* Švedijoje mirė visų žymiausių latvių muziejų organizatorius prof. F r. B a l o d i s. Velionis buvo žymus istorikas, skaitęs paskaitas Rusijos, o vėliau Latvijos universitetuose.

* Tarptautinė folkloro ir meno komisija į savo tretįjį tarptautinį kongresą spalio 1—5 d. Paryžiuje pakvietė taip pat latvių prof. K. Kemdzinį, vieną iš jos steigėjų, skaityti kongrese eilės paskaitų.


* Gottingene mirė pasižymėjęs vokiečių mokslininkas, vad. kvantų teorijos kūrėjas M a x a s Planekas.

* Londone mirė sulaukęs 53 metų amžiaus žymus vokiečių sociologas Kari Mannheim, plačiai žinomas ir už Vokietijos ribų. 1940 m. buvo Londone pakviestas profesorium ekonominių doktrinų dėstyti.

* Vokiečiai stengiasi išgauti leidimą vėl veikti Paderborne universitetui. Universitetas ten veikė nuo 1614 iki 1844 m., paskum jo tradicijas tęsė Arkiv. Akademijos teologijos filosofijos fakultetas. Dabar ten vėl norima įsteigti pilną universitetą.

* Neseniai Londone mirė seras Nikolas Baconas, paskutinis vienos iš seniausių ir žinomiausių Anglijos didikų giminių palikuonis. Pirmasis seras Nicholas Baconas buvo pakeltas į riterius karalienės Elžbietos 1587 m. Vienas iš žymiausių minimosios šakos atstovų buvo seras Francis Baconas, pasižymėjęs kaip mokslininkas, esejistas ir dramaturgas.

* Norvegų mokslininkas Thor Heyerdahl, padedamas amerikiečių karo departamento, baigęs, statyti spec. sielius, kuriais jis tikis su kitais 5 norvegais nuplaukti 4.000
mylių per Didįjį vandenyną. Sielis turi 25 pėdas ilgio. Tos jo ekspedicijos tikslas yra patikrinti, kiek tikra yra Heyerdahlio teorija, skelbianti, kad Pietų jūrų salynai buvo
greičiau apgyventi priešistorinių Amerikos tautų, bet ne Azijoj kilusios tautų emigracijos palikuonių. Tame sielyje tyrinėtojai tikisi išbūti apie 3 mėnesius. Jis pastatytas pagal
seną inkų paliktą sielinį ūpą. Ekspedicijos dalyviai tikisi kasdien galėsią nuplaukti apie 30 mylių.

* E. Engelis, miestų teatrų generalinis intendantas (mūsiškai direktorius), pakviestas režisierium iš Miuncheno į Berlyno Vokiečių Teatrą ir Hebbelio teatrą. Pirmoj eilėj statys Berto Brechto „Galilėjų“ ir įscenizuos dvi filmas.

* Prie Heimbolhauseno, Amerikiečių, zonoje, netoli rusų sienos, buvo „rasti slapti sandėliai, kuriuose buvo suversti įvairių literatūros veikalų, mokslinės literatūros, rankraščių, teatro kostiumų etc. maždaug už 10 milijonų dolerių vertės. Dabar jų žymi dalis jau išimta ir pavesta Marburgo un-to dispozicijai. Sandėlyje, įsteigtame vienoje kasykloje, kilo gaisras, trukęs kelis mėnesius, ir sunaikino apie 50.000 tomų. Tačiau likusią dalį, iš viso apie 3 milijonus tomų, kurių 1,4 mil. sudaro Prūsų valstybinės bibliotekos turtai, pavyko išgelbėti.

* Prie Erlangeno universiteto įsteigtas mokslinių filmų institutas jau pagamino pirmąsias mokslines filmas. Joms siužetas imtas iš medicininės srities. Bendradarbiai buvo patys žymieji Erlangeno ir Gottingeno universitetų mokslininkai.

* Bodeno ežero krantus ir Konstancos apylinkės lanko organizuotos prancūzų ir anglų studentų ekskursijos. Vokiečių spauda reiškia pasitenkinimą, kad neseniai Konstancoj posėdžiavusioj tarptautinėj juristų konferencijoj, pirmoj tos rūšies po šio karo, vokiečių atstovai sėdėjo drauge su Sąj. Tautų atstovais už vieno stalo garbės prezidiume ir kad taip pat sutikta, nors ir su tam tikromis sąlygomis, vokiečių atstovus įsileisti į Penklubą ir į tarpt, profesines sąjungas. Drauge apgailestaujama, kad vokiečiai neįsileisti į tarptautinę socialistų sąjungą. Užtat su juo didesniu atsidėjimu stengiamasi skleisti tarptautinį bendradarbiavimą.

* Šveicarų studentų sąjunga pasikvietė į Šveicariją 43 Gottingeno un—to vokiečius studentus, kurie dvi savaites gyvens šveicarų šeimose, o po vieną savaitę galės lankyti kurį norėdami Šveicarų universitetą ir susipažinti su jo gyvenimu. Išlaidas apmokės šveicarai. Užsieniečių, ypač DP šveicarai nesikviečia, nors ir buvo prašyti.
Stratosferinių salų projektas

Kai J. Veme'as ar Welsas rašė, žmonės šaipėsi iš jų romanų. Tačiau daug dalykų dabar virto gryniausia tikrove. Taip ir Donaldas J. Ritchie vaizduoja, kaip ateities žmogus, norėdamas pakliūti į mėnulį, pakeliui dangaus sferoje pasidarys reikalingi salų.

Pasitraukęs iš amerikiečių aviacijos, jis atsidėjo iš vokiečių paimtų oro ginklų gilesnėms studijoms. Jam ypač kvaršina galvą viena mintis: pastatyti nepaprastam aukšty reikalingą oro bazę. Šoviniai, su 20.000 valandų-kilometrų pabaigos greičiu pasiektų stratosferą, nebekristų atgal ir pasidarytų žemės satelitais. Tokių šovinių suleidus daugiau į vieną vietą, būtų galima dirbtiniu būdu sudaryti tam tikrą dangaus bazę. Kitais sviediniais ją galėtų pasiekti žmonės, kurie ten drauge atgabentų reikalinga degamosios medžiagos kiekį. O iš ten paskum būtų galima toliau keliauti į mėnulį.

Tam tikslui jis jau turi pasidaręs ir reikalingus modelius ir sako: „Viskas yra paruošta — tereikia tiktai įvykdyti praktikoje“ („Ambiance“, Paryžius).

Atominė ateities muzika


„Nepaprastai tyliai gatvėmis siuva automobiliai, be jokio garso, tylutėliai po orą skraido mažesni ir dideli orlaiviai, lyg šešėliai, be jokio motorų ūžimo, per gatves įpusėtoj žiemoj traukia šiltas, švelnus vėjo atkvapas. Vasaros metu vėsus vėjelis pūkšuoja į veidus tiems nedaugeliui, kurie dar ryžtasi vaikščioti pėsti. Pakelėse auga palmės ir orchidėjos, apelsinai ir citrinos, šalimais traukiasi gražiausių tropikų augmenų prižėlę parkai, pilni skraidančių rojaus paukščių plevenimo, balzamo prisisunkęs oras nusileidęs ant miesto.

Butuose marmorinėse voniose tyliai srovena vanduo, moderniškose keptuvėse patys kepa kepsniai ir verda valgiai, dulkių siurbliai išgaudo iš kambarių kiekvieną dulkelę, salonėly ekrane gali žiūrėti geriausių filmų iš viso pasaulio, po visą namą tik skamba muzika, iš kiekvieno kampo švyti kalnų saulė. Žmonėms nė nereikia dirbti — savininkas per dvi valandas atlieka savo profesinį darbą, niekur jokio triukšmo, ašarų, prakaito. Ir tai yra atominės energijos nuopelnas.“ Taip kalbėjo žymių medikų suvažiavime Čikagoje žymus amerikiečių atominės energijos fizikas (,,Sūdkurier“ Konstanza).

Vietoj smegenų užteks elektros aparato


Elektronų technikos srity padarytoji pažanga įgalino sukonstruoti dirbtinius smegenis, vad, galvojamąją mašiną, funkcionuojančią tūkstantį kartų greičiau už žmogaus smegenis.

Lordas Mountbaltenas, dabartinis Britų vicekaralius Indijoj, kuris yra laikomas taip pat žymiu aukštosios frekvencijos specialistu, neseniai plačiai išsitarė apie minimąjį aparatą britų radio inžinierių susirinkime. Aparatas yra tokio dydžio, kaip rašomasis stalas, ir susideda iš 18.000 vamzdelių. Tam tikrais įjungimais galima trumpiausiu laiku gauti iš mokslo Sričių visą reikalingą informaciją, sukrautą iš milijono tomų susidedančioj bibliotekoj.

Aparatai gali per porą valandų atlikti skaičiavimus, kuriems matematikui reikėtų šimto metų. Per penkias minutes jis įvykdo 10 milijonų sudėties ir dalybos veiksmą, o kvadratinę šaknį iš devyniaženklio skaičiaus ištraukia per 1/38 sekundės „dalį. Aparatą patobulino du jauni amerikiečiai, meteorologas J. W. Mauchly ir inž. J. P. Eckertas, padedami 200 asistentų. Tai jokios „baikos“: tam reikėjo išsikovoti 2 metus laiko ir 100.000 svarų sterlingų. Karo metu jis padėjo apskaičiuoti šovinių kryptį ir bombų taiklumą. („Die Welt“, Hamburgas.)