MIRĖ D. LIETUVOS KUNIGAIKŠTIJOS ISTORIKAS PROF. ST. ŽYDRAM - KOSCIALKOVSKIS Spausdinti
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.   
Praeitą rudenį, rugsėjo 2 d., Pits-forde, Anglijoje, mirė lietuvių kilmės, nemaža apie Lietuvą rašęs istorikas prof. Stanislovas Zydram-Koscial-kovskis. Jo tėvas Juozas, farmacijos daktaras, vaistininkavo Kėdainiuose, bet už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo ištremtas Sibiran, iš kur grįžęs apsigyveno Gardine. Čia 1881 m. spalių 24 d. gimė Stanislovas. Aplinka, kurioje jis augo ir mokėsi, padarė jį Lietuvos ir Lenkijos unijos šalininku, dėl to jis labai sielojosi lenkų ir lietuvių nesantaika.

Baigęs studijas Jogailos universitete Krokuvoje ir gavęs filosofijos doktoratą, Koscialkovskis grįžo į Lietuvą ir 1908 m. apsigyveno Vilniuje, buvo vienas iš Vilniaus Mokslo Draugijos (Taw. Przyjaciol Nauk w Wilnie) kūrėjų, ėjęs sekretoriaus ir pirmininko pareigas (1903-41) ir bendradarbiavo tos dvaugijos žurnale "Ateneum Wilenskie". Dar caro laikais jis organizavo lenkų mokyklas Vilniaus krašte, o atidarius Stepono Batoro universitetą Vilniuje, jame dėstė Lenkijos ir D. Lietuvos kunigaikštijos istoriją (1921-39). 1911m. sovietai jį ištrėmė Sibiran, iš kur po metų emigravo Persijon, paskui ilgesnį laiką gyveno Beirute, o 1950m. atvyko į Angliją. Londone įkūrus "Akademinę Stepono Batoro draugiją", prof. St. Koscialkovskiui buvo suteiktas senjoro titulas. Tai pačiai draugijai leidžiant "Alma Mater Vil-nensis", buvo redakcinio kolektyvo narys ir bendradarbiavo kituose istoriniuose žurnaluose. Be to, nuo 1950 m. buvo lenkų universiteto tremtyje, Anglijoje, profesorius, o nuo 1958 m. iki mirties ir jo rektorius.

Visą savo gyvenimą prof. St. Koscialkovskis pašventė D. Lietuves Kunigaikštijos Stanislovo Augusto laikų (1765-80) istorijos studijoms, žymesnieji jo darbai yra: "Ze studi-ow nad dziejami ekonomii krolew-skich na Litwie". "Korpus kadetow w Nieswiezu", "Z dziejow Komisji Skarbowej litewskiej w początkach panowania Stanislawa Augusta (1765 - 80)", "Studia nad dziejami komisji skarbowej litewskej", "Z dziejow ofi-anosci na rzecz nauki i nauezania na Litwie". ši paskutinė studija išspausdinta veikale "Nauka Polska". Didžiausias tačiau jo kelių tomų veikalas, likęs rankraštyje, yra "Antoni Tyzenhauz, podskarbi nadworny li-tewski", kurį 1939 m. buvo apsiėmusi išleisti Lenkų Mokslo Akademija (Polska Akad. Um.) Krokuvoje, bet kilęs karas ir autoriaus ištrėmimas Sibiran neleido baigti darbo. Po karo, jau laisvame pasaulyje gyvendamas, profesorius atgavo rankraštį ir, jj papildęs Europos bibliotekų ir archyvų šaltiniais, jau buvo susitaręs jį išleisti Prancūzijoje, bet šį kartą mirtis neleido tai įvykdyti. Tikimasi tačiau, jog kiti tuo pasirūpins.

Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.