|
Parašė J. ŠOLIŪNAS
|
AKMENSKALDYS
Jau nuo pirmos rasos kritimo
Tašiau aš akmenis ant smėlio,
Bet vėjas jį išpustė,
Ir grimzdo iškalti paminklai
Ir skeveldros,
O diena man darėsi rūsti,
Nebesuprantama,
Nors mano kojas šildė smiltys.
Paskum aš pririnkau kriauklių,
Kuriose maži perlai dar augo.
Ir akmeniniai kūjo smūgiai
Vėl kėlė miegančius artojus,
Bėgo miesto gatvėm,
Kabinosi lyg apynys
Į mirusių varpų dūžius.
Aš nebegirdėjau smūgių.
Nudriskusias skeveldras tik skaičiavau
Ir pūsles ant savųjų rankų.
Klausiausi žingsnių aš tylos,
Pareinančios iš nuvargusių laukų.
Tada padėjau ašen kūjį,
Akmuo nuskendo smėly,
O saulė horizonte . ..
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
