Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ATSIMINKIME 1941 BIRŽELIO 23! PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Lietuvių Fronto Bičiulių Taryba   

šiemet birželio 23 sueina dvidešimt metų nuo lietuvių tautos sukilimo, kuris pašalino sovietinę okupaciją, paskelbė nepriklausomos Lietuvos laikinąją vyriausybę, perėmė krašto administraciją anksčiau, nei karo eigoje pasirodė pirmieji vokiečių kariai.

Sukilimas buvo pirmas lietuvių ginkluotos rezistencijos išsiveržimas. Nuo tada lietuvių tauta nesiliovė priešinusis okupacijoms. Keitėsi okupantai, keitėsi pasipriešinimo žmonės ir organizacijos, keitėsi pasipriešinimo formos ir metodai, keitėsi net pozicijos, kuriose pasipriešinimas aštriausiai reiškėsi ar tebesireiš-kia. Nepakitusi betgi liko dvasia, iš kurios tekėjo pasipriešinimo veiksmai; dvasia, kuri reiškė pasiryžimą gyventi ir kurti lietuviškai, kuri reiškė pasiryžimą gintis nuo smurtu primetamo svetimo gyvenimo turinio ir stiliaus.

Sukilimo negali nutylėti nė okupantas. Sukilimo sukaktis pakurstė okupanto pastangas juodinti sukilimą, apkloti jį melais. Sukilimo sukaktis erzina okupacijos agentus, nes pats sukilimo faktas nepaneigiamai liudija, kad:
Sukilimas išreiškė visuotinį lietuvių tautos troškimą nusikratyti svetima okupacija; demaskvo ir sovietinį melą, kad lietuvių tauta buvo savanoriškai prašiusis priimama į Sovietų Sąjungos vergiją.

Pasiryžimas sukilti už nepriklausomybės atstatymą buvo be kompromisų. Jo nepalaužė ir nacinės Vokietijos įspėjimai, paskum grasinimai ir represijos. Tai sugriovė ir sovietinį mitą, kad sukilimą rengę "hitlerininkai".

Sukilimui vadovavusios organizacijos vadų, pačių pirmųjų, išvežimas į kacetą, kaip ankstesnės ir vėlesnės sovietinės deportacijos, patvirtino, jog nacinė Vokietija ir jos sąjungininkas Sovietai ėjo tuo pačiu keliu — kalėjimais, deportacijomis, žudymais gniaužė lietuvių laisvės siekimą. Nors Sovietų Sąjunga dirbtiniais teismais Lietuvoje dabar stengiasi pridengti savus nusikaltimus nuo pasaulio akių, tačiau šimtų tūkstančių deportavimas, tūkstančių nužudymas, išniekinimas aikštėse tų, kurie nenusilenkė smurtui; tebevykdomas sąžinės, minties, kūrybos, tikėjimo ir jo skelbėjų prievartavimas; agentų pristatymas ganytojais ir kitos klastos — virsta didžiu šauksmu, kad sovietinis nusikaltimas susilauktų taip pat naujo Niurnbergo.

Atsiminkime 1941 birželio 23! — tokio skatinimo balsai mus pasiekė iš Europos ir Amerikos bičiulių bei kitų lietuvių. Manome, būtų prasminga ir tikslinga anuos individualius balsus paversti bendru kolektyviniu balsu, kuris nubanguotų per visą laisvų lietuvių bendruomenę. Imamės tad iniciatyvos kviesti asmenis ir kolektyvus, kad sau prieinamu būdu 1941 birželio sukilimo idėją padarytų gyvą savoj aplinkoj.

Spaudos pasisakymai, specialūs minėjimai ar trumpas sukilimo prisiminimas tinkamu žodžiu mokykloje, organizacijos susirinkime, studijų savaitėje gali virsti tarp mūsų nauja minties šviesa ir panaujinta valios stiprybe kovoje už laisvę Lietuvoje.

Tegul sukilimo atminimas išsaugoja pasipriešinimo idėją šviesią ir laisvą nuo oportunistinio kolaboravimo pagundų.

Tegul pažadina mūsų intensyvų dėmesį Lietuvos žmonių gyvenimui ir kūrybai kaip tos pačios nepriklausomos dvasios prasiveržimui.
Tegul sukelia pagarbą pasipriešinimo eigoje žuvusiems — pagarbą tiek visuotinę, kiek visuotinis buvo entuziazmas, kai 1941 birželio 23 rytą išgirdo prabilus Kauno radiją Nepriklausomos Lietuvos vardu ir seniai pasiilgtus, nes draudžiamus, žodžius: "Lietuva, Tėvyne mūsų. . . ."
Lietuvių Fronto Bičiulių Taryba
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai