|
Parašė Zefirina BALVOČIENĖ
|
KEISTAM DVYLIPUME
Savo gelmens neišsemiamu tūriu:
Gėrio ir blogo -
Mano siela taip į bedugnę jurą panaši:
Nerami, vulkaniškai veržli.
Retai, it lengvutis plaustas,
JŪS ramiam paviršiuje, saulėtam,
Supasi nerūpestingai, žaidžia,
Tolyn vilioja
Bangos tyrojo, trapiojo džiaugsmo
Ir dingsta —
Kita kryptim staiga pasukę.
O atplaukia, atliūliuoja,
Niūri, tamsiais atodūsių dumblais
Apsiputojus,
Naujos grėsmės vilnim užlieja
Ir tūno
Skundo gėlos srovė šaltoji —
Skausmo.
Tik, kai nerūpestingai, ties ja sustojus,
Bangoms dūžtant,
Žvilgsniui siekiant tolių,
Įsiklausau
Nesuprantu aklo jos veržimosi —
Į krantą.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
