Eilėraščiai |
Parašė Zefirina BALVOČIENĖ |
KEISTAM DVYLIPUME Savo gelmens neišsemiamu tūriu: Gėrio ir blogo - Mano siela taip į bedugnę jurą panaši: Nerami, vulkaniškai veržli. Retai, it lengvutis plaustas, JŪS ramiam paviršiuje, saulėtam, Supasi nerūpestingai, žaidžia, Tolyn vilioja Bangos tyrojo, trapiojo džiaugsmo Ir dingsta — Kita kryptim staiga pasukę. O atplaukia, atliūliuoja, Niūri, tamsiais atodūsių dumblais Apsiputojus, Naujos grėsmės vilnim užlieja Ir tūno Skundo gėlos srovė šaltoji — Skausmo. Tik, kai nerūpestingai, ties ja sustojus, Bangoms dūžtant, Žvilgsniui siekiant tolių, Įsiklausau Nesuprantu aklo jos veržimosi — Į krantą. |