Eilėraščiai Spausdinti
Parašė Zefirina BALVOČIENĖ   
KEISTAM DVYLIPUME

Savo gelmens neišsemiamu tūriu:
Gėrio ir blogo -
Mano siela taip į bedugnę jurą panaši:
Nerami, vulkaniškai veržli.

Retai, it lengvutis plaustas,
JŪS ramiam paviršiuje, saulėtam,
Supasi nerūpestingai, žaidžia,
Tolyn vilioja
Bangos tyrojo, trapiojo džiaugsmo
Ir dingsta —
Kita kryptim staiga pasukę.

O atplaukia, atliūliuoja,
Niūri, tamsiais atodūsių dumblais
Apsiputojus,
Naujos grėsmės vilnim užlieja
Ir tūno
Skundo gėlos srovė šaltoji —
Skausmo.

Tik, kai nerūpestingai, ties ja sustojus,
Bangoms dūžtant,
Žvilgsniui siekiant tolių,
Įsiklausau
Nesuprantu aklo jos veržimosi —
Į krantą.