Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ GYVENIME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Barzdukas   

Artėdami prie JAV Lietuvių Bendruomenės dešimtmečio sukakties oficialios datos (jos aktas buvo iškilmingai paskelbtas ir pasirašytas 1951 lapkričio 18 New Yorke), galime konstatuoti, kad ji šio krašto lietuvių gyvenime savo vietą jau rado. Rado jau atliktais bei tebedirbamais darbais, rado organizacine santvarka. Galės keistis kaikurios mažme-nos, pagrindinė linkmė liks ta pati, nes ji atremta į lietuvių išeivijos gyvybinius reikalus.

LB Tarybos sesija New Yorke
Tai akivaizdžiai liudija taip pat naujai išrinktosios LB Tarybos sesija, įvykusi 1961 rugsėjo 2-3 dienomis New Yorke. Sesijos nuotaikas, svarstymus, pastangas, nutarimus taikliai apibūdina V. Vol (ertas) savo straipsnio antrašte: "Bendruomenė atėjo darban" (Draugo 1961 rugsėjo 30 nr. priedas). Šitą mintį pačiu straipsniu plėtodamas, minėtasis autorius toliau rašo: "Per dešimtį metų atviromis akimis bei asmeninių tikslų neaptemdyta galva sekus Lietuvių Bendruomenės pastangas ir stebėjus paskutinį Tarybos suvažiavimą New Yorke, paryškėjo keletas šio sambūrio laimėtų bruožų: LB išaugo, subrendo, prisišaukė jaunų, pajėgių darbininkų; gajumu pralenkė daugumą organizuotų vienetų; prasiplėtė jos atsakomybė už lietuviško gyvenimo apraiškas; atsirado drąsos ryškesniems užsimojimams; sveikomis mintimis užtroškino suktas pašalines įtakas; jauna, pasiruošusi, tvirta atėjo darban".

Iš LB darbų
Apie Bendruomenės darbus kalba Tarybos sesijoj padaryti pranešimai: 1961 liepos 2 Chicagoj surengta JAV ir Kanados lietuvių II-oji Dainų Šventė, pakeliui į JAV ir Kanados lietuvių II-ąjį Kultūros Kongresą, pakeliui į JAV ir Kanados lietuvių II-ąją Tautinių Šokių Šventę, vykdomas jaunimo dramos konkursas su dviem premijom (pirmąją 1000 dol. premiją skiria JAV LB, antrąją 500 dol. premiją Kanados LB), steigiamas Lietuvių Fondas lietuvybei globoti, leidžiamas LB biuletenis, remiama A. Ruzancovo redaguojama "Knygų Lentyna", Kultūros Fondas išleido Vcl. Biržiškos "Aleksandry-ną", VI. Jakubėno "Liaudies dainas", S. Jonynienės "Lietuvos laukus", J. Plačo "Gintarą", pakeliui A. šeš-plaukio "Ten, kur Nemunas banguoja" (pastarieji trys leidiniai — lituanistinių mūsų mokyklų vadovėliai), reguliariai leidžia "Gimtąją Kalbą", bendrinės mūsų kalbos laikraštį, švietimo Taryba paskelbė lituanistinių mokyklų programas, rūpinasi naujų lituanistinių vadovėlių parengimu ir mokslo priemonių pagaminimu, LB apylinkės ir apygardos daug kur lituanistines mokyklas ne tik globoja ar paremia, bet ir išlaiko, rūpinasi platesnio masto kultūriniais meniniais parengimais, minėjimais, dailės parodomis, paskaitomis, prie LB apylinkių ir apygardų daug kur veikia chorai, mėgėjų vaidintojų būreliai, tautiniai jaunimo ansambliai ir kt.

LB lėšos ir mecenatai
Bendruomenės pajamas sudaro kelių tūkstančių lietuvių kasmet į-mokami tautinio solidarumo įnašai, parengimų pelnas, aukos ir kt. lėšos. Ji nėra tokia vargana, kaip kaikam atrodo. Atskirų didesnių LB apylinkių metiniai biudžetai visai įspūdingi, pvz. 1960 metais pajamų turėjo — Detroito apylinkė $9,203,08, develando I-oji $4,573.99, Baltimores $3,496.84, Cicero $1,490.44, Mar-quette Parko Chicagoj $1,439.80, develando II-oji $946.48 ir t.t. Apylinkių pinigai daugiausia eina lituanistiniam mūsų švietimui, vietos kultūriniams reikalams, socialinei globai, šalpai, sporto, jaunimo organizacijų paramai ir kt. gyviesiems reikalams.

Varganesnė yra LB Centro Valdyba (ir kiti centriniai LB organai), nes jai LB apylinkės nustatyta tvarka teduoda tik pusę jų surenkamų tautinio solidarumo įnašų. Geru ir sveiku reiškiniu reikia laikyti tai, kad tautinio solidarumo įnašų sumos Bendruomenės gyvenime auga: šituo yra ugdoma ta bendruomeninė dvasia, apie kurią Lietuvių Chartoje kalbama šiais žodžiais — "tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženk-lan kiekvienas lietuvis moka nuolatinį tautinio solidarumo įnašą". LB Centro Valdybai tautinio solidarumo įnašų už 1960.9.1 — 1961.8.31 laikotarpį (už vienerius metus) buvo atsiųsta $3,763.25, iš viso metinių pajamų Centro Valdyba per tą laiką turėjo $13,100.32. Kultūros Fondo pajamų šiuo tarpu po ranka neturime, bet ir jos sudaro kelių tūkstančių dol. sumą.

Džiugiu reiškiniu taip pat reikia laikyti E;sndruomenės mecenatus. Jais yra daugiausia mūsų gydytojų draugijos. Antai, Ohio Lietuvių Gydytojų Draugija paskyrė Bendruomenei tris tūkstantines premijas, kurios atiteko Alg. Landsbergiui už "Penkis stulpus turgaus aikštėje", Lietuvių Enciklopedijos redakciniam kolektyvui už jo statomą amžinąjį lietuvių išeivijos paminklą savo darbu, trečioji tūkstantinė skirta lituanistinio vadovėlio išleidimui paremti. Dr. V. Tercijonas per New Yorko Lietuvių Gydytojų Draugiją Bendruomenei davė taip pat tūkstantį dol. išleisti knygai apie lietuvybės galbė-jimą Amerikoje ir padėti įsteigti vaikų darželį. Stambesnes sumas Bendruomenei yra skyręs Illinois Lietuvių Gydytojų Draugijos Pagalbinis Moterų Vienetas (jo parama išleisti S. Jonynienės "Lietuvos laukai") ir kt. aukotojai. Bendruomenė juos mini didelės pagarbos ir dėkingumo jausmu, nes jie efektyviai prisideda prie Bendruomenei tenkančių uždavinių vykdymo. Reikia tikėtis, kad tokių mecenatų skaičius augs, ypačiai dabar gimstant Lietuvių Fondui.

LB Tarybos nutarimai
Gražiai pradėtas ir nuolat plintąs Bendruomenės darbas negali sustoti, nes jis mūsų išeivijai gyvybiškai būtinas. Į tai savo nutarimais reikšmingai atsiliepė LB Taryba, vyriausiasis LB organas. Taryba pabrėžė bendro darbo kelio reikalingumą, todėl JAV lietuvius paskatino 1. aktyviai remti savo organizacijas bei paskirus asmenis, veikiančius religijos, kultūros, politikos, šalpos, ekonomikos, sporto ir kitose srityse, ir imtis darbo ten, kur jis šiuo metu daugiausia apleistas, 2. remti JAV lietuvių bendrines institucijas— Altą, sukurtą Lietuvos vadavimo darbui, ir Balfą, skirtą lietuvių šalpai bei globai, ypačiai palaikyti Balfo pastangas remti užjūriuose mokslus einantį lietuvių jaunimą bei nukentėjusius dėl lietuvybės, 3. ypatingą dėmesį kreipti į lietuvių jaunimą.

Kiti LB Tarybos nutarimai liečia konkrečius Bendruomenės darbo atvejus. Jie paskelbti visoje mūsų spaudoje, tad čia jų nekartojame, teprimindami, kad pagrindinis Bendruomenės dėmesys yra skiriamas 1. mūsų švietimui, 2. lietuvių kultūros globai bei pristatymui, 3. tarpusavio bendravimui bei bendradarbiavimui, 4. finansams. LB Taryba vykdomiesiems LB organams pavedė įsteigti Jaunimo Tarybą ir sušaukti JAV lietuvių organizacijų konferenciją kalbėtis dėl bendradarbiavimo ir darbo pasiskirstymo. Lietuvių Fondas steigiamas pagal LB Taryboje sutartus bei priimtus Bendruomenę bei individualius aukotojus patenkinančius principus ir sudaryta komisija Lietuvių Fondo statutui prie šių principų priderinti.

Audrelė vandens šaukšte
LB Taryba taip pat pasisakė kreipsiantis į JAV valdžios įstaigas bei pareigūnus Lietuvos laisvės bylos reikalais bei prisidėsianti prie Ku-chel — Lipscombo rezoliucijos pra-vedimo. čia dėl to jau kilo kaiku-riose mūsų sferose nepasitenkinimas ir audrelė. Antai, "Naujienos" 1961 rugsėjo 21 savo apžvalgoj atsiliepė: "Šitas nutarimas jau prasilenkia su aukščiau pacituotu LB Tarybos pasisakymu už "darbo padalos prinicipą" ir Alto rėmimą. LB žada eiti į politiką ir dirbti tą darbą, kuriam yra susiorganizavusi Amerikos Lietuvių Taryba. Ne gana to, LB žada dėtis prie los-angeliečių grupės sudaryto komiteto pastangų Kuchel-Lips-combo rezoliucijai pravesti. Tas komitetas veikia atskirai nuo Alto. čia jau ne darbo padala (pasidalinimas), o vienybės ardymas". Dar piktesnis "Keleivio" atveikis rugsėjo 13 ir 20 numeriuose: esą Bendruomenė pasišaunanti (!) perimti Amerikos Lietuvių Tarybos darbą ir dėl to nematanti net reikalo pasiaiškinti. O kad būtų "argumentai" stipresni, laikraštis Bendruomenę išvadina "rasistine organizacija", neturinčia šaknų mūsų visuomenėje, jos veikėjus — "smulkiais politikieriais", kuriuos "mūsų politinės grupės ir darbuotojai" turėtų įspėti ir jiems priminti jų vietą ir darbo sritis.

Kitoje mūsų spaudoje dėl to pasigirdo kitokių balsų, Bendruomenę ginančių. "Dirva" atsiliepė straipsniu "Kelkime balsą prieš kraštutines užmačias", kur dėl "Keleivio" ir "Naujienų" rašymų sakoma: "Naujienos su Keleiviu prakalbėjo diktatūriniu balsu; Amerikoje yra mūsų vadovaujamas Altas, tad visi kiti tylėkit! Prakalbėjo taip, kaip yra kalbama diktatūrinėse sistemose: mes viešpačiai, tad kitų mums nereikia!" (1961.X.4 nr.). Prieš tokią dvasią reikią pasisakyti ir iš principo, ir iš esmės, nors ji ir yra, kaip "Naujienos" nurodančios, atremta į Alto grupių susitarimą: "Negeras toks susitarimas, kuris paneigia pačių žmonių iniciatyvą bei pastangas ir reikalauja vergiško paklusnumo. Niekas nesikėsina į Alto suverenumą, to nedaro nė Bendruomenė, bet būtų tikras nesusipratimas drausti kreiptis kam nors į Washingtoną raštu ar žygiu, jei tai būtų Lietuvai naudinga". Gi LB Tarybos kreipimasis yra naudingas: "Nutarė — ir jau vykdo: tam tikrais raštais jau kreipėsi į tas įstaigas bei pareigūnus. Jau gauna jų pačių atsiliepimų. Vadinasi, LB Tarybos akcija Lietuvos reikalą judina, garsina, primena". Kuchel-Lipscombo rezoliucijos akcijos reikalu "Dirvoje" pastebima: "(Šios) rezoliucijos akcija išėjo iš paties Alto iniciatyvos — šios akcijos pirmasis ėmėsi Alto Los Angeles skyrius. Šis skyrius kreipėsi į Alto Vykdomąjį Komitetą ir taip pat gavo jo pritarimą. Alto vasario 10 dienos formalus nutarimas remti rezoliuciją, kaip pranešama spaudoje, iki šiol nėra pakeistas. Tad ko iš tikrųjų siekia Naujienos, tvirtindamos, kad 'tas komitetas veikia atskirai nuo Alto' ? Kam naudinga ši Alto kova prieš Altą?" Labai būdinga mūsų gyvenime taip pat "Keleivio" įtaiga Bendruomenę "sudrausti", ir dėl jos "Darbininkas" 1961.X.3 nr. pasisako: "Laikraščiui niekinant Bendruomenę ir jos veikėjus, savaime kyla klausimas, koki vardai tinka tada tom 'mūsų visuomeninėm organizacijom', kurių veikėjai turi būti įspėjikais".

Čia reikalai nešventiški, jie nelaukia
Mums būtų neįdomūs "Naujienų" ir "Keleivio" kuriami vaidalai, jei jie šiuo atveju nediegtų mūsų bendruomenėj tam tikros ekskliuzyvistinės dvasios, nepalaikytų nereikalingos į-tampos, nesklaidytų dėmesio ir nedrumstų nuotaikų. Mums taip pat visai nesvarbu, kokiu pagrindu šiandien išeivijoj mes telkiamės krūvon: biologininiu, kurį mūsų socialistai

Liet. Bendruomenės Taryba su svečiais, susirinkusi Niujorke rugsėjo 2-3 d. Pirmoj eilėj Iš kairės: Iz. Dilienė, šle-petienė, dr. P. Vileišis, J. Šlepetys, St. Barzdukas, dr. J. Sungaila, J. Jasaitis, Trečiokienė, O. Labanauskaitė.

atmeta, ar istoriniu, kurį jie pripažįsta. Tuščia yra apie tai kalbėti ir dėl to gincytis. Šiandien mums svarbu, kad mes jaučiamės esą lietuviai, matome išeivijoje mus tykojančius pavojus ir organizuojamės jiems pasipriešinti. Mums svarbu, kad matome gresmę, kuri atsiranda mums išsisklaidant ir mūsų jaunimui nutaustant, todėl siekiame visus burti krūvon tautiniu pagrindu, nes tik visi drauge galime sukurti svetur bent minimalinę savą aplinką, būtina jaunosiosios kartose tautinei dvasiai diegti, Ugdyti, išlaikyti. Tai pats didysis mūsų siekimas ir rūpestis, o kad kreipiamės ir kreipsimės į f Amerikos *įstaigas bei pareigūnus Lietuvos laisvės reikalais, tai dėl to kad čia kiekvieno lietuvio pareiga ir kad atvejų atvejais skatino mūsų laisvės kovos veiksniai. Juo daugiau bus šaukiančių, juo bus mūsų balsas garsesnis.

šiam tikslui Juozas Girnius parašė visą veikalą. Bet ir jo "pagrindai" "Naujienoms" ir "Keleiviui", rodos, taip pat nepriimtini. O vis dėlto Girniaus "Tauta ir tautinė ištikimybė" yra grynos lietuviškos sąžinės balsas. Padaro Bendruomenei taip pat priekaištų ir Girnius, ir būtent tokių: kad ji tesistengia būti "drugnu" vandenėliu", kol bus priprasta prie svetimų vandenų": kad ji ligi šiol tesiverčia "pusinėmis priemonėmis", todėl jos neefektyvios: kad ji neišeina iš "užburto rato", tesistengdama prie visų prisitaikyti. O Bendruomenė turi būti kovojančioji lietuvybė, kurios rūpesčio ir veiklos laukas yra visa Amerikos lietuvių išeivija ir kuriai reikia visų Amerikos lietuvių talkos.

Štrai tas tikslas, kuriam mes dirbame kaip mokėdami ir pajėgdami. Gaila, pagal tikslo didumą mūsų jėgos ribotos, ir atsiranda kliūčių. Bet ėjome į priekį ir toliau eisime, nes to paties Girniaus žodžiais, tik išlaikydami bendruomeninę savo prigimtį ir gaivindama organizacinę savo santvarką bendruomenine dvasia.
Bendruomenė taip pat galės ištesėti savo uždavinius ir atlikti savo paskirtį.

Arba išnyksime, kaip jau išnyko mūsų šimtai, tūkstančiai, dešimtys tūkstančių, kaip nykstame dabar. Tik didelis klausimas, ar nuo to taip pat bus geriau "Naujienoms", "Keleiviui" ir kitiems ""nerasistams"?

Bendruomenė pasirinko kovos ir darbo kelią. L. Tolstojaus "Annos Kareninos" vieno veikėjo žodžiais, "čia reikalai nešventiški, jie nelaukia". Todėl į šį darbą kviečiane visus, "kas darbininkas ir kas dirbti gali"! St. Barzdukas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai