|
|
75 METAI NUO PIRMŲJŲ LIETUVIŠKŲ MIŠIŲ PASIRODYMO |
|
|
|
Parašė J. Žilevičius
|
Aušrai" nušvietus lietuviškąją padangę, visos lietuvybės gėlės pradėjo pamažėli pasirodyti šviesoje. Pradėjo reikštis ir muzikos bandymai. "Aušroje" buvo viena kita melodija išspausdinta. Chorinių dalykų nei nebandyta. Tik trejems metams praslinkus, 1886 pasirodė pirmosios lietuvių kalba MISZIOS ANT PA-MENKLO SUKAKTUWIU PENKIŲ SZIMTU METU NUO APKRIKSZ-TYJIMO LIETUWOS PASKIRTOS KUNIGUI STRAZDELIUI NA-BASZNĮKUI, SUDĖTO JUI "PULKIM ANT KELIU". 1886. Tilže. Iszdawejo kaszta spausta pas Wey-eri, ir Arnoldta." žodžius parašė Adomas Jakštas, išleido kun. J. Lideikis, muziką parašė Juozas Kalvaitis, tuolaik buvęs Kauno katedros vargonininkas.
Kun. Juozas Lideikis (1858-1898) vikaravo keliose parapijose, vėliau Suginčiuose filialistas, labai sielojosi bažnytiniu giedojimu, mokydamas bažnytinių giesmių. Visur, kur jis buvo, organizavo chorus ir jiems vadovaudavo. Giedodavo per mišias lietuviškas giesmes. Buvo sumanęs išleisti bažnytinį giesmynėlj ir jį su kitais paruošti. Negavęs pritarimo, nuo sumanymo atsisakė. Tuosyk sumanė prašyti Adomo Jakšto (Al. Dambrausko), kad parašytų lietuviškas giesmes mišioms, kurioms būtų galima sukurti muziką. Kun. Lideikis, mokydamasis Kauno dvasinėje seminarijoje, pažinojo tuolaik buvusį Kauno katedros vargonininką Juozą Kalvaitį ir, matyti, bus prašęs jo, kad prie A. Jakšto parašyto teksto sukurtų muziką. Tekstas Kyrie dalies prasideda "Priesz Sostą Ta-wo puolame su Wiera .." Vc. Biržiška apie tų mišių tekstą (L. Encikl. IV t. 261 p.) rašo: "Tikybinės Dambrausko literatūros vienas pirmųjų darbų buvo 1886 išl. Miszios ant paminklo sukaktuwiu. Iš čia aišku, jog tekstas A. Jakšto-Dambrausko originalus, jo sukurtas. Tuo tarpu A. Dambrauskas man rašytam laiške iš Kauno 1928 m. gegužės mėn. 31 d., kai aš teiravausi dėl 1887 m. mišių leidėjo, kuriuo minimas kunigas Pailius, man parašė: " .. .tekstas buvo mano verstas iš lenkų kalbos, muziką yra pagaminęs Kalvaitis b. Kauno Katedros vargonininkas". . . Tą patį patvirtina (L. Encikl. XIX t. 528 p.) kun. Lideikio biografijoje ir J.V. (kun. dr. Juozas Vaišnora).
Mišios parašytos 4 balsų mišriam chorui su vargonų pritarimu, labai lengva ir primityvia harmonija, su daugybe korektūros klaidų. Nors ir lengva harmonija parašytos, bet negalima būtų pasakyti, kad autorius būtų gerai valdęs harmoniją; matyti, tenkinosi vien tik vargonų baigimu konservatorijoje, o harmonijos tiek tesimokyta, kiek tada vargonininkams reikėjo praeiti, laikantis programos.
Tos mišios buvo labai populiarios ir mėgiamos. Prieš 60 m. tekdavo man pačiam daugelyje vietų girdėti keliems giedoriams ar vien tik pačiam vargonininkui per sumą jas giedant. Dar ir dabar daugelio dalių melodijas atsimenu. 1920 m. grįžęs Lietuvon, girdėjau, kaip tų mišių Benedictus melodija buvo giedama per sumą "Prieš taip didį Sakramentą" Meškuičių bažnyčioje. Mišios nebuvo dziadziškai parašytos, bet lengva melodija, tik mišių pabaigoje, po peržegnojimo, buvo linksmo maršo ritmas su tam labai tinkančia melodija. Leidinyje autoriaus vardas neminimas. Šiandien tos mišios yra bibliografinė retenybė, labai retai kur beužtinkamos.
Juozas Kalvaitis buvo gimęs 1842 m. Vištytyje, Vilkaviškio aps., mirė Samaroje nuo paralyžiaus apie 1895 m., kur buvo kunigaikštis Oginskis pasiuntęs gydytis. Kalvaitis pagal anuos laikus buvo gerokai išsimokslinęs. Mokėsi gimtajame miestely ir Smalėnų bernardinų vienuolyne. 1863 m. dalyvavo sukilime, vienuolika mėnesių kalėjo Kalvarijos kalėjime. Išėjęs iš kalėjimo, pradėjo mokytis vargoninkystės. Neilgai vargoninka-vo Bartininkuose, nes 1868 m. pradėjo mokytis Varšuvos konservatorijoje, kurią baigė 1874 m. ir tuoj kunig. Bagdono Oginskio buvo pakviestas į Rietavą organizuoti orkestro įsteigiant muzikos mokyklą ir vadovauti orkestrantų chorui, prie kurio buvo jungiami ir kiti kunigaikščio dvaro tarnautojai giedoti per sumą bažnyčioje. Po šešerių metų pasitraukė iš šios vietos ir pradėjo vargoninkauti Kauno katedroje. Po aštuonerių metų vėl grįžo į Rietavą, pirmiau buvusią tarnybą, bet po metų buvo paraližuotas; kunigaikščio pasiųstas Samaron gydytis, po poros metų mirė. Paliko rankraščiuose keletą giesmių. Ypač buvo išgarsėjusi Regina Coeli; galimas daiktas, rankraščiai yra kunig. B. Oginskio archyvuose muzikos skyriuje iš orkestro veikimo laikų. Kur tas archyvas šiandien sukrautas, sunku pasakyti.
Kalvaičių šeima plati, visi kilę iš vieno "kelmo". Joje yra pianistų, sukūrusių muzikos veikalų, kanklininkų, kanklių išdirbėjų. Operos solistė Alė Kalvaitytė -Velbasienė plačiai reiškėsi Lietuvos valstybinėje operoje. Iš to kelmo buvo ir eilė kitų įvairių profesijų.
Antrosios mišios, nors išleistos metais vėliau, bet cenzūra pažymėta 1886 m. Vilniuje, vadinasi, kontrafakcinis leidinys, todėl priklauso prie pirmųjų mišių datos. Pirmame puslapy parašas: "LIETUWISZKOS MISZIOS SU GAIDOMIS (NOTOMIS), WARTOTINOS KATALIKIŠKOSE BAŽNYCZIOSE LIETUVOS IR ŽEMAICZIU ISZLEISTOS KUNIGO PAILIAUS, VILNIUJE, 1887, SPAUSTUWEJE J. ZAWADS-KIO". Antrame puslapy viršuj gaidų parašyta "Szvventa Lietuvviszka Mu-szia".
Mišios yra parašytos lenkų komp. R. Zientarskio vardu "Msza z odglo-sem" mišram chorui su styginio kvarteto pritarimu arba vargonais; išleistos Varšuvoje, šiame leidiny mišios pertaisytos vienam balsui su vargonais. Kyrie verstas tekstas: "Su balsu, dėkavone keliam, pas Tave szirdis: iszganims ir malonė, o Kristau, tegul girdis." Apskritai teksto vertime labai tiksliai laikomasi originalo. Lenkiškas tekstas turi po 2 ir 3 eilutes, lietuviškame tik vieną pirmutinę. Gloria originale susideda iš trijų muzikinių dalių, kur vidurinėje tenoras gieda solo, o pirmąją ir trečiąją dalį choras. Lietuviškame leidiny vartojama tik pirmoji dalis. Originale nėra Benedictus, lietuviškame parašytas tekstas ir paimta iš kažkur muzika. Kas tą vertimą atliko, nežinia; greičiausiai tai bus padaręs kun. Al. Burba, nes jis mėgdavo rašyti eiles. Nors leidėjo pavardė ir nepažymėta, bet tenka leidėju laikyti taip pat kun Al. Burbą, nes jis yra kilęs iš Pailių kaimo, o mūsų bibliografai (Baltramaitis ir V. Biržiška) nėra matę originalo, todėl pavadino leidėją Pauliu, net spaustuvę įrašydami vietoje Zavadzkio-Weyerį ir Arnoldt klaidingai. Liet. Muzikologijos Archyve yra minimos mišios ir ten aiškiai išspausdinta — leidėjas Pailius. Todėl ir teksto vertimą galima jam priskirti. Jos nebuvo populiarios, melodijos pėdsakai giesmėse neužtinkami.
Toliau lietuviškas mišias rašė J. Naujalis ir M. Račas, bet jos nebuvo spausdintos. J. Naujalis (1869-1934), baigęs Varšuvos konservatoriją, vargonininkavo Vabalninke. Ten jis 1890 m. parašė prie J. Kalvaičio mišiose vartoto teksto "Lietuviszkos Miszios-Priesz Sostą Tavvo puolame su Wiera". Tai buvo pirmutinis J. Naujalio lietuviškas kūrinys. Ar tos mišios kada buvo kur giedamos, nėra pėdsakų. Mykolas Račas, pirmiau vadin-davęsis Racewicze (1829-1895), buvo parašęs "Lietuwiszkosios Miszios — Po koju Tavvo Sosto". Jų Sanc-tus buvo išspausdintas mišriam cho-lui a capella (Tėvynės Sargo 12 nr. 1399 m.) Galimas daiktas, kad tai yra kun. Al. Dambrausko originalusis tekstas, apie kurį jis kalba jau minėtame savo laiške man: "Aš buvau parašęs taipgi ir kitoms mišioms originališką lietuvišką tekstą, bet ar tos mišios buvo išleistos, nežinau".
M. Račas muzikos pradėjo mokytis pas Šiaulių vargonininką. Matyti, buvo gabus, jei kun Albertas Rubša 1876 m. pasiuntė jį į Varšuvos konservatoriją, kurią baigė 1882 m. Grižęs Lietuvon, vargonininkavo Jurbarko, Raseiniuose, Zarasuose, Gruzdžiuose, Šiauliuose. Labai daug rašė giesmių ir dainų, lengviausiai taikydamas pradiniams chorams; jo rankraščiai buvo išmėtyti visose parapijose, kuriose jis vargoninkavo, nes organizavo chorus, visur mokė giedoti ir dain-j dainuoti per atlaidus, šventes ar klebono varduves, kai suvažiuodavo daugiau svečių. Jis buvo parašęs ir lotyniškam tekstui mišias, dedikuotas Šiaulių kleb. kanauninkui G. Tomkevičiui. Joms lotynišką tekstą buvo parašęs kun. P. Pažemeckis. Išspausdintas 1889 m. Varšuvoje vardu "Msza Svvięta La-cinska". Kadangi tekstas neatitiko liturginius reikalavimus, tai šias mišias lenkų komp. Suržynskis spaudoje pasmerkė, tuo uždarydamas kelią joms vartoti bažnyčioje.
Po mirties buvo išspausdinta Sudiev, kvietkeli (Vienožinskio žodž.) solo su fortepijono pritarimu (Tėvynės Sarge 1 nr. 1899 m.). Yra dar pasveikinimai mišriam chorui: Gruzdžių kleb. kun. Rekščiui — Atėjo, atėjo diena Patrono (Žinyčioje nr. 2 1900 m.) ir Tegu Augščiausias Diev's dienas Tavo (Tėvynės Sargas, 1 nr. 1900 m.). J. Žilevičius pastarąjį 1937 metais pertvarkęs į-dėjo priedu prie Muzikos žinių. Protui susimaišius, M. Račas mirė Plungėje.
Šie tat pirmieji keturi muzikos pionieriai ir težinomi seniau rašę lietuviškais tekstais mišias. Jau mūsų laikais St. Šimkus, J Žilevičius ir Seirijų Juozas (kun. J. židanavičius) yra parašę dvibalsinęs mišias su vargonų pritarimu. Pastaraisiais metais pasirodė kun. B. Markaičio S.J. dviems balsams su vargonais parašytos mišios. Išleido "Muzikos žinios". 1960 m. yra išleistas giesmynas Garbė Dievui, kun. K. Senkaus parašytas. Jame yra keletas mišių, susidedančių iš įvairių giesĮinių, pritaikytų įvairiems bažnyčios laikams. J. Žilevičius
|
|
|
|