IŠLEIDŽIAMA MŪSŲ LIETUVA — Lietuvos žemės vietovių aprašymas Spausdinti
Parašė Aleksandras Ružaniec - Ružancovas   

Man, lietuviškų knygų bei kitų leidinių registratoriui nuo 1922 metų, tenka maloni pareiga pristatyti lietuvių skaitančiajai visuomenei vieną naują rankraštį, kurio išleidimas priklauso nuo pačių skaitytojų. Tai Lietuvių Enciklopedijos leidėjo Juozo Kapočiaus užsimota išleisti Broniaus Kviklio paruošta istorinė, geografinė, etnografinė studija apie Lietuvos vietoves — Mūsų Lietuva.

Kas iki šiol padaryta Lietuvos vietovių aprašymo reikalu

Apie Lietuvos gyvenvietes ir kitas vietas iki šiol daugiausia rašė svetimieji. XIX amžiuje buvo išleista keletas Lietuvos apskričių monografijų, kurias paruošė to meto istorikai, sulenkėję Lietuvos bajorai. Jų aprašymuose daugumas medžiagos paskirta bajorijos istorijai.

Lietuvos vietovių praeitimi, vienokiais ar kitokiais sumetimais, domėjosi ir rusai. Jų leidiniai taip pat yra pateikę nemaža medžiagos apie Lietuvos praeitį ir atskiras vietoves. Eilė vokiečių mokslininkų apie Mažąją Lietuvą yra parašę daugybę veikalų, šį tą davė ir baltarusiai.
Prasidėjus lietuvių tautiniam atgimimui, pirmuose laikraščiuose bei žurnaluose (Aušra, Varpas, Tėvynės Sargas, Ūkininkas, Viltis, ir kt.) randame daugybę vietovių aprašymų. Nepriklausomos Lietuvos laikais Akiras-Biržys paruošė penkių apskričių vietovių aprašymus. Vietovių reikalais rašė J. Yčas, M. Biržiška, J. Totoraitis ir kiti. Tačiau sistemingo veikalo, kuriame būtų aprašytos visos Lietuvos vietovės, per 22 Nepriklausomo gyvenimo metu nebuvo išleista. Išeivijoje nemaža gerų vietovių aprašymų, paruoštų istorikų: R. Krasausko, Z. Ivinskio, V. Kulbokienės, geografo A. Bendo-riaus ir kitų, yra paskelbusi Lietuvių Enciklopedija. Tačiau visa ši medžiaga, skelbta per daugiau kaip 100 metų, taip ir pasiliko išblaškyta gal tūkstantyje veikalų bei atskirų straipsnių, rašytų įvairiomis kalbomis, įvairių tautų ir įvairiakalbių autorių, lietuvių draugų, priešų ar pačių lietuvių.

Mūsų Lietuva — pirmasis sistemingas veikalas apie Lietuvos vietoves

Taigi medžiagos apie Lietuvos vietoves XIX ir XX amžiuje buvo paskelbta labai daug. Deja, ji taip ir liko antikvariniuose leidiniuose, mums praktiškai neprieinama. Tiesa, dabar Lietuvoje bandoma leisti kai kurių atskirų miestelių aprašymai, kurių per visą okupaciją teišėjo vos keliolika, įprasta propaganda permirktų, dažnais atvejais žalojančių istorinę tikrovę. Nėra jokių vilčių, kad dabartinėje Lietuvoje būtų galima išleisti objektyvų ir išsamų Lietuvos vietovių aprašymą.

Pirmasis šį darbą atlikti ryžosi dipl. ekonomistas Bronius Kviklys, neseniai paskelbęs įdomų Lietuvos topografinį žemėlapį, lyg įžangą į patį veikalą. Šis kultūrininkai, dirbdamas eilę metų, įvairiausiais būdais surinko daug įdomios medžiagos apie Lietuvos vietoves. Jos rinkimas ėjo keliais keliais: a) panaudojant svetimųjų paskelbtus šaltinius (knygas, laikraščius, žurnalus, dvarų inventorius, eta), b) Lietuvių istorikų, geografų studijas, c) lietuvių, lenkų, vokiečių, rusų enciklopedijas, d) apklausinėjant dar gyvus iš įvairių mūsų vietovių kilusius asmenis.

Pakanka tik pažymėti, kad I-jo tomo bendrybių skyriaus bibli?grafi-ja apima 214 veikalų (knygų ir stambesnių periodikos straipsnių), Vilnijos skyriaus — 224. Viso gi veikalo bibliografinė medžiaga sieks per 1,000 pavadinimų.
Tai bus pirmas šios rūšies veikalas, platus ir išsamus, apimąs visas Lietuvos žemes. Pirmas veikalas, kurį apie Lietuvos vietoves rašo nebe lenkas, rusas, vokietis, bet lietuvis ir į jas žvelgia ne svetimimis, bet lietuvio akimis.

Veikalo apimtis ir planas

Autorius Lietuvos žemes supranta plačia prasme ir jų nesaisto tvirtai dabartinėmis sienomis. Veikalo apimtis paaiškės iš plano.
Visa knyga paskirstyta į 6 dalis: I. Vilnija, čia aprašomas Vilniaus miestas, Vilniaus, Vileikos, Ašmenos, Molodečno, Valažino, Lydos, ščiuti-no, Gardino, Alytaus (rytinė dalis) ir Trakų apskričių vietovės. Antroje dalyje — Rytų Augštaitija — Zarasų, Breslaujos, Švenčionių, Utenos, Rokiškio apskričių vietovės. Čia įeina ir lietuviškos kilmės vietovės, likusios už 1920 m. sutartimi nustatytos sienos, o taip pat lietuviškos gyvenvietės Latvijoje. III. Vidurio Lietuva — Kauno miestas, Kauno Kėdainių, Ukmergės, Panevėžio, Biržų apskritys, Šiaulių aps. rytinė dalis. IV. Sūduva (Suvalkija) — Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus (vak. dalis), Seinų, Suvalkų, Augustavo, Sakalynės (Sokolkos) apskritys, o taip pat senoji jotvingių žemė — Jotva. V. Žemaitija — Raseinių, Tauragės, Telšių, Kretingos, Mažeikių apskritys, Šiaulių aps. vakarinė dalis. VI. Mažoji Lietuva — Klaipėdos miestas, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir toliau pietinė Nemuno žemupio sritis iki Karaliaučiaus imtinai.
Rankraštinė medžiaga apima apie 2500 puslapių; leidėjas išleidžia trimis tomais.

Kurios vietovės aprašomos

Suprantama, kad mūsų sąlygose negalima ir galvoti aprašyti visas lietuvių gyvenamąsias vietoves, sakysime, kaimus, vienkiemius . . . Taigi aprašomos, palyginti, kiek stambesnės vietovės: miestai, miesteliai, bažnytkaimiai, įdomesnieji kaimai bei dvarai, miškai, pelkės, piliakalniai, pilkapiai bei milžinkapiai, išnykę miestai, upės, ežerai, būdingesni gamtovaizdžiai, gyventojai, jų kultūrinės apraiškos, kultūrinė, religinė veikla, susijusi su vietove. Į aprašymą įvesta daug padavimų, pasakojimų, net dainų, padedančių išryškinti vietovę, su ja surištus įvykius. Taigi autorius neapkrauna skaitytojo vien tik enciklopedinėmis žiniomis, nors ir jos pateikiamos visoje pilnumoje. Vadinasi, knyga nėra nuobodi — atvirkščiai, gyva, įdomi, įvairi. Autorius visur ir visada stengiasi išlaikyti istorinę bei geografinę tikrovę, tačiau skaitytojo neapkrauna dokumentacija ir netgi pateikia daugelį romantiškos istorijos elementų.

Vietovių aprašymai pateikiami ne abėcėline tvarka, bet sritimis, o šios apskritimis, valsčiais, apylinkėmis ir pan.
Iš ML aprašymų sužinome, kad dar ir dabar Baltarusijos Slanimo apskrityje yra lietuviškų kalbos salų, kad pietinėje Jotvoje yra daugybė lietuviškų vietovardžių, kad kai kuriose Latvijos vietose yra lietuvišku gyvenviečių, kad sovietų Lietuvai primestos sienos toli gražu neatitinka etnografines Lietuvos ribas. Įdomią ir retą medžiagą autorius pateikia apie Lietuvių kolonijas Baltarusijos gilumoje ir net Sibire.

Iliustracinė medžiaga

Leidėjas ir autorius padarytų didelę klaidą, jeigu skelbdami vietovių aprašymus, neduotų jų vaizdų. Kiek žinoma, šios klaidos bus išvengta. Knyga bus gausiai iliustruota vietovių vaizdais. Pirmiausia kiekvieno apskrities vietovių aprašymo pradžioje bus schematiniai apskričių žemėlapiai, iš kurių matyti, kurioje vietoje yra aprašomos vietovės. Būtų labai gerai, jeigu leidėjas pateiktų ir svarbesnę Lietuvos topografinio žemėlapio iškarpų, nes niekas taip gerai neatvaizduoja vietovės padėties, kaip geras topografinis žemėlapis.

Iliustracinė medžiaga renkama su dideliu atsidėjimu: peržiūrimi asmeniški senųjų ir naujųjų išeivių albumai, jieškant juose vietovių vaizdų, daromos nuotraukos iš seniausių leidinių (graviūros), žurnalų, laikraščių, knygų, piešinių. Panaudojami išėję leidiniai, o taip pat gaunama daugybė nuotraukų ir kitais būdais. Paskolintos nuotraukos, jas perfotografavus, grąžinamos savininkams, o paruoštos kopijos paliekamos autoriaus žinioje. Neapseinama ir be talkininkų. Taip prof. Steponas Kolupaila, atsivežęs iš Lietuvos keliolika šimtų negatyvų, leido autoriui pasirinkti iš jų visa, kas tik buvo reikalinga. Lituanistas ir fotografas Daumantas čibas, per keliolika metų į-vairių perfotografavimų keliu surinkęs apie 10,000 negatyvų, pagamino Mūsų Lietuvai netoli 1,500 Lietuvos vaizdų. Vienas keliaujantis jėzuitas, T. Gutauskas, lankydamas lietuvius bei jų parapijas JAV-bėse, atvežė autoriui apie porą šimtų Lietuvos vaizdų, kurie iki šiol buvo stropiai saugomi jų savininkų —senučių, kaip relikvija iš Lietuvos. Taigi Mūsų Lietuvos vaizdų rinkiniuose jau susidarė per 3,000 Lietuvos vaizdų, iš kurių bus tikrai galima padaryti neblogą atranką.

Pastabos bei pageidavimai

Kaip žinia, prieš keletą metų autorius tarėsi su Tėvynės Mylėtojų Draugija, kuri buvo pasiryžusi šį darbą išleisti "Lietuvos žemių aprašymo" vardu. TMD šiam veikalui rinko ir dabar renka, sprendžiant iš "Santaros", aukas. Tačiau išryškėjus, kad TMD nebus pajėgi tokį veikalą išleisti, iniciatyvos ėmėsi Lietuvių Enciklopedijos leidėjas Juozas Kapočius ir jau daugiau kaip prieš pusmetį šiuo reikalu sudarė su Br. Kvikliu raštišką sutartį.

Kiek tenka girdėti, leidėjas nėra labai suvaržęs autoriaus puslapių skaičiumi, taigi, reikia manyti, kad bus atspausdinta visa sutelkta lituanistinė medžiaga, taip brangi kiekvienam išeiviui. Reiktų ir kaip galima daugiau iliustruoti, nes prieš akis matomas vietovės vaizdas kartais daugiau apie ją pasako, kaip platus aprašymas. Skelbtini ir vietovę liečiantieji dokumentai. Bevartant man mašinraščio puslapius, išryškėjo, kad kai kurių vietovių aprašymai dar nėra visiškai pilni, kai kurios vietovės neturi savo iliustracijų. Visa tai, kiek tai įmanoma, reiktų papildyti. Labai gerai būtų, kad veikalo medžiagą peržiūrėtų kuris nors žymesnis lietuvis istorikas, nusimanąs apie vietoves. Tuo būdu būtų išvengta kai kurių klaidų, kurios gali pasitaikyti. Kai dabar knygą išleisti labai sunku, kai ir šiai lėšos bus renkamos tik iš skaitytojų — kultūrininkų, labai svarbu išleisti gerą veikalą.
Aleksandras Ružaniec - Ružancovas,
Liet. Bibliogr. Tarnybos vadovas