Eilėraščiai Spausdinti
Parašė Antanas Gustaitis   
ŽMONIŠKOJI TRAGEDIJA

Skirta žąsinui pragysti,

Sakalui skrajoti,
Man — tik pasakų jaunystė
Rimais atrajoti.

Apdainuoti jūrų vėjus,
Pliką pliažo smėlį,
Šunio aistrą ir siuvėjos
Jausmo skystimėlį.

Kada laumės širdis neša
Dvi į vieną glaudą,
Aš ragauju džiaugsmo lašą,
O už litrą skauda.

Ir kai sieloj vėtra supas —
Jau skvernai skylėti,
Reik bučiuoti šaltas lūpas,
O karštai mylėti . ..

OP, OP, KAS TEN, NEMUNĖLI?

Op, op, kas ten, Nemunėli,
Ar namo vilioji,
Ar mum sunkų akmenėlį
Padugnėm volioji?

Akmenėlį iš kampuotų
Gedimino vartų,
Kad mums broliai laisvės puotoj
Po kaklu pakartų?

Oi, nerūstauk, nerūgoki,
Nevilniuok pakvaišęs:
Mes tau maldą, twisto šokį,
Už tave ir vaišės.

Tau mūs raštas daugiašakis
Ir sapnai ir godos —
Mums tik žiedo žvitrios akys
Su žvaigždėm vienodos.

Mes tau žiemą vasarėlę
Daineles ir šneką,
Už tėvynę — ašarėlę,
Už save — konjaką.