|
Parašė VLADAS ŠLAITAS
|
APIE DAIKTUS
Nors daiktai sensta,
nors kėdės nugarėlė išsišeria,
nors išgverusios durys girgžda,
nors tinkas
trupa ir krinta žemyn nuo lubų,
tačiau nei vienas
iš šių augščiau suminėtų daiktų
savo senatvės nepastebi,
nes jie gyvena tik esamajam laike,
nes jų pasaulyje
nėra nei buvusio laiko, nei būsimo laiko.
Saldžią malonę
slepia daiktai nebylioj ir pusiau ištrupėjusioj
būtent, [savo širdy,
malonę
užsimiršt ir užmiršti,
malonę
nemokėti palygint,
malonę
nemokėti atskirti
šiandienykštės dienos
nuo dienos,
kuri kartą yra praėjusi.
Ir nors daiktai gyvena tarp mūsų
tačiau prie mūsų jie neprisirišu.
Mano mielas bičiuli,
Virgilijau,
sunt lacrimae rerum et mentėm mortalia targunt,
kai tu rašei šiuos žodžius, tu tikriausiai žinojai,
kad tu netiesą rašei,
kad tu rašei šiuos žodžius vien tik mano širdies
paguodai,
nes tu žinojai,
jog daiktai nieko bendro neturi su mūsų
gyvenimu,
jog daiktai nieko bendro neturi su mūsų ašarom,
nes tiktai mums,
mirtingiesiems,
leista pažinti laiko ir ašarų skonį.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
