IRENOS JOERG "LAIMĖS JIEŠKOTOJAI" Spausdinti
Parašė A. Tyruolis   

Irena Joerg-Naudžiūnaitė, nuo 1947 įsikūrusi Austrijos Tirolyje, pasirodo jau su antruoju grožines literatūros kūriniu: novelėmis "Laimės jieškoto-jai". 1957 Nida buvo išleidusi jos nedidelio formato romaną "Taika ateina į slėnį", kur debiutuojanti rašytoja pasireiškė nuosaikiu pasakojimu, gera kompozicija, brandžiu stiliumi, nors visu veikalu į didesnes menines augštumas nekilo.

Dabar išleistame rinkinyje telpa 7 novelės, kurių siužetas taip pat daugiausia imtas iš pereitojo karo meto ar jo pabaigos, tik "Vengriškoji Madona" iš paskutiniojo vengrų sukilimo. Kai kurios tų novelių jau buvo ir anksčiau spausdintos, pvz. "Auksinės sagos" — "Žibinte", "Pergalė" — "Lietuvių Dienose" ir kt.

Tačiau nevisus šiuos kūrinėlius galima pavadinti novelėmis. Pvz. "Laimes jieškotojai" ir "Vengriškoji Madona" veikiau įeina į apysakos kaip novelės kategoriją: veiksmas jose išplėstas ir taip rutuliuojamas, kad nebetenka novelei būdingos žymės — netikėtos atomazgos. Ištęstuose kūrinėliuose skaitytojas, apsipratęs su veiksmo eiga, beveik nė neapsirikdamas, numano, kokia bus pabaiga. Pagaliau ir "Dainė" laiškas "gerajam draugui", savaime nėra novelė, nors medžiagos novelei ir nestinga.

Pačios tos novelės nevisos vienodo lygio. Prie geresniųjų reiktų priskirti pirmąsias iš jų: "Auksines sagas", "Kelionę į Ameriką", "Bailį", čia ir veiksmo gyvumo daugiau, čia ir to veiksmo atomazga būdinga novelei. Tik vienur kitur dar jaučiamas autorės linkimas veiksmą pakreipti jai reikalinga linkme.

Novelių vedamąją mintį nusako pats knygos pavadinimas. Visi veikėjai čia jieško gyvenimo laimės, o ji taip greit nuo jų pabėga, jau, rodos, rankose laikoma iš jų pasprunka. "Auksinėse sagose" Helenos pamiltasis lietuvis tremtinys tampa kunigu (tokią veiksmo atomazgą paruošia kalnų klebonas, kurio rolė pa naši ir "Vengriškoj Madonoj"). "Bailyje" lietuvis berniukas savo drąsą, kurią taip pat skatina amerikinės perspektyvos, apmoka gyvybe tik dėl psichologiškai išaiškinamo baimės prietaro. Netikėjimą į antgamtinį pasaulį "Kelionėj į Ameriką" išjuokia atomazga, panaši į stebuklą.

šiurpų laimės sudužimą rodo "Vengriškoji Madona", kur taip pat jaučiama antgamtiškumo, kai meilės į-tarimai atsimuša į kilnesnius tikslus. Autorei rūpėjo parodyti, kad kelią į laimę dažniausiai pastoja meilės stoka, šiuo atveju vyro rasiniai tikslai sugniuždo švelnią moters meilę, į-varo ją į ibsenišką tragizmą, kuris čia betgi pusiau tragikomiškai išbaigiamas.

Sereniško antgamtiškumo yra ir trumpoj "Pergalėj," kur našlaičiui parodyta madoniška meilė. Kontrastu nuskamba Dainės pasiryžimas Gilbertą Mohrą prašyti išsiskyrimo, kurį ji taip lengvai ir gauna. Nors Dainę labiau traukia tėviškė, o tėvynės meilė jai atrodo esanti augš-tesnė už vedybinę, bet įtikinamumui čia reikėtų stipresnio įrodymo.

Novelių veikėjai daugiausia Alpių kalnų gyventojai ir tremtiniai. Įjuos įdėta daugiau stereotipiškumo žymių, kaip gyvo charakterio bruožų. Ryškesnė veikėja čia yra "Vengriškos Madonos" Gita, vietomis itin ryškiomis spalvomis pavaizduota. Ibseniš-ko tragizmo bruožų turi ir latvė Ir-vė von Rimgaudis, bet ji tokia nėra parodyta iki galo, į jos tragizmą j-nešta ir komiškumo. Ji žūva ne dėl kokio didesnio tikslo ar idealo, bet dėl reikalo parodyti, kad meilė nebuvo suprasta, šiuo atveju žavingesnis "Pergalės" Jandos charakteris, nors jis nėra plačiau atskleistas, bet jau vien šie jos žodžiai rodo subtilią meilės trajekciją: "Pro atvirą langą Janda matė tamsiame danguje šimtus žėrinčių žvaigždelių, ir jai atrodė, kad tai iš jos sielos atsipalaidavę skausmai — dideli ir maži, dabar išplėšti iš krūtinės, žėri dangaus erdvėje laimėtąja Pergale" (p. 145).

Nors rinkinio kalba paprasta, bet joj yra ir nelygumų, vietomis sakinių, lyg iš vokiečių kalbos verstų, tad tos kalbos įtaka autorės stiliui atrodo neabejotina. Be atskirų sakinių kartais panaudojamas ir vokiškas žodis, lyg būtų lietuviškas (pvz. albernas, t.y. nerimtas). Vengti būtų reikėję ir kai kurių ir literatūrinėj kalboj nevartotinų žodžių, kaip lageris, prūdas ir kt. Taipgi reiktų vienodumo ir vardų rašyme, nes dabar vartojama arba vokiška forma, arba sulietuvinta, arba hebridinė (pvz. Theresė, Helenos ir pan.) Neišlyginti, gal daugiausia ir dėl korektūros, vokiški posakiai (fremden Din vt. f remdes Dnig, beim Zigeuner Mu-sik vt. bei Z.M. ir kt.). Knygos Man benimmt sich pavadinimas galėjo būti ir išverstas, nes gal nekiekvie-nas skaitytojas supras, kad tai knyga apie mandagumą.

šiaipjau knyga skaitoma lengvai, stilius kad ir be pretenzijų, bet turi sąmojo ir humoro žymių. Rašybos laikomasi senosios, nors žodis kitas įšoka ir iš naujosios.
Irena Joerg, LAIMES IEŠKOTOJAI. Novelės. Nidos Knygų Klubo leidinys nr. 36. London 1962. 262 pusi.
A. Tyruolis