UŽDARYTAS VISUOTINIS SUSIRINKIMAS Spausdinti
Parašė L. A.   

Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, iškilmingai pradėtas spalio 11 d., per Nekalto Prasidėjimo šventę buvo laikinai uždarytas iki ateinančių metų rugsėjo. Uždarymas nereiškia darbų sustabdymo. Tai tik bendrųjų posėdžių nutraukimas, kuriuose dalyvavo kardinolai, pasaulio vyskupai, žymiųjų vienuolijų atstovai, rinktiniai teologai, kitų religijų stebėtojai. Darbui toliau tęsti veiks įvairios komisijos, koordinuojamos naujai įsteigto centrinio komiteto. Vyskupams leista grįžti į savo vietas, kur jie įpareigojami studijuoti komisijų teikiamą medžiagą.

Per tuos du mėnesius nuo susirinkimo atidarymo studijos bei diskusijos buvo sutelktos daugiausiai į liturgiją. Tai sritis, kuri liečia išorinius žmogaus ryšius su Dievu. Į ją įeina visi kulto ir sakramentų teikimo veiksmai. Jau seniai Bažnyčiai rūpestį kėlė žmonių vartojamos kalbos įjungimas į kai kurias liturgijos dalis. Yra kraštų, kur specialiom privilegijom gimtoji kalba įvesta į mišias ir kitas apeigas. Apskritai liturginis judėjimas, siekiąs aktyviau įjungti žmogų į šventus veiksmus, šio amžiaus antroje pusėje buvo ypatingai našus. Susirinkimo dalyviai beveik vienbalsiai pasisakė už gyvųjų kalbų įvedimą į liturgiją. Ruošiamas naujas liturgijos projektas, su kuriuo neišvengiamai siejasi naujų mišiolų ir apeiginių knygų redagavimas bei leidimas.

Visuotinio susirinkimo pirmoji sesija, užsitęsusi du mėnesiu, buvo turininga ir judri. Nevengta diskusijų. Susirinkimo generalinis sekretorius arkivysk. P. Felici pranešė, kad 35 posėdžiuose savo nuomones žodžiu išreiškė 587 asmenys, o savo pastabas raštu pateikė 523. šioje sesijoje nustatyta gairės ir antrosios sesijos svarstymams. Paliesta Bažnyčios pobūdis, krikščionių vienybė ir kitos temos, kurios bus gvildenamos ateinantį rudenį, kai vėl susirinks vyskupai. Stebėtojai, kurie atstovavo kitoms religijoms, pirmosios sesijos eiga patenkinti. Vienas iš jų pažymėjo, kad krikščionių kelias į vienybę dar ilgas, bet šis susirinkimas parodė, jog neišvengiamai teks žygiuoti sykiu.

Šv. Tėvo negalavimai trukdė jam dalyvauti susirinkimo posėdžiuose. Atidaryme reiškėsi jis labai aktyviai. Paskui susirinkimą sekė ir nurodymus davė iš šalies. Asmeniškai atsilankė tik į susirinkimo pabaigą Nekalto Prasidėjimo šventėje. Iškilmingose mišiose šv. Petro bazilikoje būti negalėjo. Jo tuščias sostas darė liūdną įspūdį. Atvyko tik po mišių ir pasakė 25 minučių kalbą. Pirmiausia savo žodyje šv. Tėvas priminė, kad sesijos metu tarp susirinkimo dalyvių iškilo aiškūs nuomonių skirtumai, bet tai buvę naudinga, nes pasaulis pamatęs, jog Bažnyčioje esama "šventos laisvės". Antra—pirmosios sesijos darbai, sutelkti į storą tomą, byloja apie "padarytą gerą pradžią". Išvykstančius iš Romos vyskupus popiežius ragino studijuoti tolimesnį susirinkimo vyksmą iš dokumentų, kurie jiems bus pristatomi. Pagaliau išreiškė viltį, kad iš susirinkimo susilauks daug naudos tiek Katalikų Bažnyčia, tiek nuo jos atsiskyrę sūnūs. L. A.