|
Parašė KAZYS BRADŪNAS
|
IR NEBIJOK
Pilnos pakalnės vėlių,
O liūnai vaiduoklių.
Piktos ir geros laumės
Baigia verpimą . . .
Įpūsk ugnelę Ir nebijok —
Ugnelė šventa.
Pilnos padangės žvaigždžių,
Kaip žemė ašarų.
Balti ir juodi paukščiai
Tarp jų keliauja . . .
Pakurk ugnelę
Ir nebijok —
Ugnelė šventa.
Pilnos viršūnės
aušros, O duobės tamsybių.
Gyvųjų ir mirusių angelai
Atkelia kalno vartus .. .
Užkask ugnelę
Ir nebijok —
Žemelė šventa.
PENKTADIENIO VAKARĄ
Penktadienio vakarą trokštu
Padėti juodas rankas
Ant ramios žemės
Ir sunkią galvą
Ant pavėsio žolės,
Užmerkti akis ir girdėti
Viršūnių ošimą,
Laimingus vaikus
Ir saugantį motinos balsą —
Penktadienio vakarą,
Nešdamas kietą ir sūrią
Prakaito algą namo . ..
STRAZDAS
Gluosnių viršūnėse
Čiulbėjimas paukščių
Pabiro ašarom . ..
Mirusį strazdą užkasiau
Saulės atokaiton,
Po žolele . . .
Ko taip spurdi, širdie? —
Strazdo jau nebėra,
Ir gluosniai nutilo .. .
ČIURLIONIŠKOJI FUGA
Vidury marių
Ošia eglynai,
Dyla delčios mėnulis -
Pakaruoklėlis.
Nugulė debesys,
Nuplaukė miglos,
Medžių rankos paniro
Į vandenų gilumą . . .
Vidury marių
Eglynai miega . . .
Tik plaka plaka širdis —
Juodo dugno skenduolė . . .
ILGESYS
Vienintelis,
Kuris gali pražysti
Alyvų puokšte ir daina mylimajai,
Yra ilgesys.
Vienintelis,
Kuris gali pakilti
Rudenio naktį skrendančių paukščių šauksmu.
Yra ilgesys.
Vienintelis, Kuris gali apglėbti
Gimtąja žeme,
Yra ilgesys.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
