|
|
Parašė Administrator
|
Lietuviškos spaudos problemoms II Kultūros Kongresas skyrė gausų dėmesį. Knygų kūrimo ir leidimo klausimai buvo svarstomi literatūros sekcijoje, o periodinės spaudos dalykai specialios spaudos sekcijoje. Spaudos sekcijos darbą suorganizuoti ir posėdį pravesti kongresui rengti komitetas pakvietė buvusį "XX Amžiaus" ir dabar vieną iš "Draugo" redaktorių kun. dr. Juozą Prunskį. Jam artimai talkino Lietuvių žurnalistų sąjungos Čikagos skyriaus pirmininkas Antanas Gintseris ir laikraštininkas Jonas Vaidelys, sutikęs suorganizuoti spaudos parodą.
Parodos atidarymas
Į spaudos parodą buvo surinkta dauggybė nepriklausomos Lietuvos, tremties meto ir apskritai išeivijos laikraščių ir žurnalų; stiprus skyrius lietuvių studiozų parašytų disertacijų, įspūdingas rinkinys įvairiomis kalbomis išleistų Sibiro lietuvaičių maldaknygių ir t.t.
Spaudos parodą lapkr. 21 d. atidarant, red. J. Prunskis pabrėžė šias mintis: — Knygnešių tautos vaikai mes natūraliai pirmuoju Kultūros Kongreso vyksmu turime spaudos parodos atidarymą. Lietuviška knyga, laikraštis — tai mūsų dvasinio kūrybingumo ir kultūrinio pajėgumo diplomas, tai mūsų tautinio susipratimo barometras, tai mūsų laisvės kovos ginklas, tai dinamitas apkiautusioms lietuviškoms širdims sprogdinti. Raštas, kaip sako J. Aistis, Šiandieną yra vienintelis mūsų puolimo ir gynimosi ginklas, dėl to reikia dėti visas pastangas, kad jis nekristų iš rankų tiems, kurie tą ginklą iškėlę laiko ir neša.
šią parodą atidarome drauge minėdami 70 m. sukaktį, kai JAV-se buvo sukurtas pirmasis lietuvių laikraštininkų branduolys: Rašliaviška draugija, įsteigta kun. A. Miluko, kun. A. Burbos rūpesčiu; jos nariai įsipareigojo mokėti po $20 kas mėnesį (anais laikais!), kad būtų įnašų iš ko mokėti honorarą ir sudaryti tokių lyg profesionalų laikraštininkų kadrą.
Ir Amerikos lietuviai parodė daug meilės spaudai. Prel. Strakauskas vienu metu painformavo: kai buvo spausdinamas pirmasis "Darbininko" numeris, mašinos apdengtos tautine vėliava, giedotas tautos himnas ir iš mašinos išėjusį pirmą numerį jo kūrėjai skaitė su ašaromis akyse.
Paroda tebūnie paskatinimas, kad niekada mūsų tarpe neatsirastų mokytų analfabetų, kuriems lietuvių "spauda nebūtų miela, ši paroda tebūnie įkvėpimas pasiekti, kad kiekvienos šeimos stalas būtų lyg naujos periodikos paroda ir labiausiai gerbiamas šeimos baldas — knygų lentyna.
Pabaigoje dėkojo Jonui Vaideliui už ypatingą pasišventimą spaudos parodą organizuojant.
Spaudos sekcijos programa Organizuojant Spaudos sekcijos programą, buvo atsižvelgta į bendrąjį paskelbtą Kultūros Kongreso tikslą: žvilgsnis į praeitį, gairės ateitin. Todėl pirmosios paskaitos tema parinkta "Mūsų išeivijos spaudos pokario nueitas kelias". Ją skaityti pakviestas "Nepriklausomos Lietuvos" redaktorius Jonas Kardelis, o koreferentu — "Dirvos" redaktorius Jonas Ciuberkis; antrosios paskaitos tema: "Mūsų periodinės spaudos ir laikraštininkų ateities uždaviniai" — paskaitininkas "Draugo" redaktorius Leonardas šimutis, o ko-referentas — neseniai iš Lietuvos atvykęs inž. Juozas Miklovas, kuriam pavestas uždavinys nusakyti, kokius pageidavimus galėtų turėti Lietuvos žmonės laisvame pasaulyje leidžiamų laikraščių atžvilgiu. J. Mik-lovui greičiau, negu buvo numatyta, gavus toli nuo Čikagos darbą, buvo pakviestas papildomas koreferentas "Laisvosios Lietuvos" redaktorius Algirdas Kaulėnas. Pagaliau, atsižvelgiant, jog tautos vergijos laikotarpis reikalauja jieškoti draugų kitų tautų tarpe, kad padėtų Lietuvai siekti laisvės, buvo parinkta tema "Lietuvos reikalų ir mūsų kultūrinių temų kėlimas pasaulio spaudoje". Šiai paskaitai skaityti buvo pakviestas "Chicago American" redakcijos narys Stasys Pieža, o koreferentu — žurnalistikos mokslus Amerikoje išėjęs (magistro laipsniu) Vytautas Zalatorius.
Posėdis Spaudos sekcijos posėdis įvyko lapkr. 23 d. 7 vai. vakare didžiojoje Jaunimo Centro salėje. Atidarydamas sekcijos vadovas red. J. Prunskis priminė faktą iš antro pasaulinio karo: vienas Čikagos lietuvis, su pirmaisiais amerikiečių daliniais žygiavęs į vieną koncentracijos lagerį Vokietijoje, pamatė dar nepalaidotų apdegintų lavonų eilę. Vienas rankoje turėjo kietai laikomą laikraštį. Priėjęs prie jo arčiau pamatė, kad jo rankoje buvo lietuviškas laikraštis. Lietuviui spauda taip brangi, kad net egzekusijų vietoje jo ranka spaudžia lietuvišką laikraštį.
Į prezidiumą buvo pakviesti jaunimo spaudos atstovai: "Ateities"— Petras Kauf manas, "Lituanus" — Skirmuntas Radvila, skautų spaudos — D. Koklytė ir "Vyčio" — Loretta Kassell. Į rezoliucijų komisiją: Bronius Kviklys, kun. dr. Ignas Urbonas ir Antanas Skirius ("Lietuvių Dienų' leidėjas, Los Angeles).
Posėdžio eiga vyko kaip numatyta programoje. Kalbėtojai ir korefe-rentai buvo įprašyti kalbėti trumpai, kad susidarytų bazė diskusijoms ir kad joms dar liktų laiko.
Negalint atvykti red. J. Kardeliui asmeniškai, jo paskaitą perskaitė Stasė Kielaitė. Inž. Juozo Miklovo žodį perskaitė Aldona Šimaitienė. Kiti savo žodį tarė patys. Po pirmosios paskaitos buvo pravesta susikaupimo valandėlė, kurios metu "Laiškų Lietuviams" redaktorius kun. dr. Juozas Vaišnys priminė žuvusius, mirusius, kalinamus spaudos darbininkus, pažymėdamas, kad labiausiai juos pagerbsime tęsdami jų darbą ir pasišvęsdami tiesai ir Lietuvos meilei.
Po paskaitų pirmiausiai buvo duotas žodis jaunimui. S. Radvila pareiškė, kad "Lituanus" nėra propagandinis laikraštis, bet kultūrinis, ir jo uždavinys eiti į akademinius sluogsnius. Loretta Kassel (vyčių atstovė) pasidžiaugė, kad vyčiai buvo pakviesti dalyvauti spaudos sekcijoje ir prašė lietuvių žurnalistų paramos "Vyčiui", atsiunčiant jam straipsnių įvairiais klausimais. "Ateities" redakcijos atstovas P. Kaufmanas pastebėjo, kad Piežos idėjos labai labai svarbios; mums reikia lietuviškiems reikalams rasti paramos įtakingų svetimtaučių tarpe. Skautų atstovė D. Koklytė pasisakė prieš vyresniųjų nesutarimus ir apgailestavo, kad jaunoji karta nepakankamai įsijungė į šį kongresą.
Diskusijose taipgi dalyvavo prel. M. Krupavičius, A. Gulbinskas, A. Dundulis, A. Skirius, V. Šimkus, Z. Juškevičienė, A. Rimkūnas, K. Sruoga, I. Motekaitienė ir kt. Visų pagrindinė mintis: rūpintis Lietuvos laisvinimu ir lietuvybės išlaikymu išeivijoje, reikiamai spaudoje atstovauti mūsų mokyklų, parapijų lietuviškumo reikalui. Atsiliepiant į A. Kau-lėno mintį, kad lietuviai nepakankamai protestavo, kai Vatikane buvo pavojus susiaurinti mūsų atstovybes teises, buvo pažymėta, jog kaip tik čia lietuvių balsas buvo stiprus, ko nebuvo jaučiama ginant lietuvių atstovybės teises pvz. Brazilijoje. O Lietuvos atstovybė prie Vatikano tebeveikia, ir net pats lietuvių diplomatijos šefas randa geriausią atmosferą prie jos glaustis, ne prie kurios kitos.
Spaudos sekcijos posėdžio eiga buvo įrašyta į magnetofono juosteles ir filmuojama. Vėliau buvo parodyta Čikagos televizijoje.
Rezoliucijos Paskaitų ir diskusijų mintys susikristalizavo į rezoliucijas, kurių buvo priimtos šios: 1. Lietuviškoji spauda išeivijoje atlieka didelį darbą kovos dėl Lietuvos laisvės, visuomenės, auklėjimo, lietuvybės išlaikymo, informacijos ir kitose srityse. Kad šiuos uždavinius tinkamai atliktų, ji turi nuolat tobulėti turinio ir formos atžvilgiu. Spauda turi būti visos lietuviškos visuomenės bei jos organizacijų stipriai remiama. Neturėtų likti nė vieno lietuvio buto, kurio ji nepasiektų. Tradicija skaityti lietuviškus laikraščius turi būti perduodama iš kartos į kartą; tokiu būdu spauda taptų ir gimtosios kalbos mokymo priemone. Visomis išgalėmis remtina jaunimo spauda.
2. Kova dėl Lietuvos laisvės yra augščiausias mūsų spaudos tikslas, įpareigojąs ją be paliovos budėti, kad ši reikalas jos skiltyse būtų tinkamai pateiktas: gerai suprastas, sąmoningai ir apgalvotai keliamas, kas suteiktų galimybę spaudai tapti vienu iš mūsų galingiausių ginklų. Visomis išgalėmis remtini leidiniai apie Lietuvą svetimomis kalbomis.
3. Informacija apie pavergtųjų brolių — sesių gyvenimą, kūrybą, darbą, dvasią ir kovas yra vienas iš pagrindinių spaudos uždavinių. Pagrindiniai šaltiniai čia turėtų būti informacijos, gautos betarpiškai iš pačios Lietuvos bei jos žmonių; reikia griežtai skirti tautos aspiracijas ir darbus nuo okupantų propagandos. Jeigu iškyla reikalas naudoti okupantų šaltinius, iš jų gautas informacijas perduoti griežtai kritiška
4. Kongresas pastebi, kad mūsų spauda ne visada būna lygiai objektyvi, aprašydama svarbesnius lietuvių gyvenimo įvykius, atskirus asmenis bei jų pasireiškimus, kūrybą; savosios krypties ir jai artimi žmonės dažnai perdaug iškeliami, kitų gi krypčių veikėjų darbai sumažinami ar visiškai nepastebimi. Rekomenduotinas didesnis objektyvumas ir vienodesnio masto taikymas žmonių, faktų, įvykių vertinime.
5. Konstatuojama, kad mūsų spaudoje vedama polemika neretai neišlaiko pusiausvyros, neišsilaiko dalykinėje plotmėje, pereidama į siaurus asmeniškumus. Tiek redaktoriai, tiek spaudos darbuotojai prašomi vengti asmeniškų užgauliojimų ir niekinimų. Kad puolamasis asmuo galėtų tinkamu būdu gintis, redakcijos turetų reikalauti, kad jį puoląs asmuo po tokiu rašiniu padėtų savo tikrą pavardę ir vardą. Visą spaudą, nežiūrint, kurioms srovėms ar idėjoms atstovautų, turi pirmoje eilėje lydėti stipri, kultūringa, pozityvi ir vieninga lietuviška dvasia.
6. Kongresas augštai vertina Lietuvių Bibliografijos tarnybos darbą, kurį atlieka ji registruodama mūsų knygas, periodikos straipsnius ir per Knygų Lentynos biuletenį šiuos mūsų kultūrinius laimėjimus perduodama pasaulio bibliotekoms. Tarnybos vadovui Aleksandrui Ruža-niec - Ružancovui, o taip pat biuletenio leidėjui Vytautui Sauliui šiuo išreiškiama padėka už didžiulį darbą ir aukas. Visos organizacijos, leidyklos, lietuviškos spaustuvės, redakcijos ir paskiri asmenys skatinami remti Tarnybos darbą morališkai, materiališkai ir drauge nemokamai siuntinėti jai visus leidinius, kuriuos tarnyba, pasinaudojusi, perduoda saugoti Pasaulio Lietuvių Archyvui. J. P
|
|
|
|