LIETUVOS GYVENTOJŲ PAGEIDAVIMAI IŠEIVIJOS SPAUDAI Spausdinti
Parašė J. MIKLOVAS   
Žmonės Lietuvoje, be abejo, tikisi, kad lietuvių emigracija kaip ir jos spauda yra ir bus visada jautri pavergtųjų tautiečių likimui ir bus kovinga laisvės siekimuose.

Laisvoji lietuvių spauda turi nedelsiant ir drąsiai visada demaskuoti naujus okupantų kėslus Lietuvoje ir išeivijoje. Okupantas šiandien nepaliauja girtis tariamai klestinčia Lietuva ir kartu išveža iš jos, kaip bedarbius, tremtinius tūkstančius jaunų žmonių. Jie šiandien taipgi dešimtimis sušaudo ir nuteisia kalėjimu ir kartu, lygiagrečiai, rėkia apie vokiškų nacių terorą, slėpdamiesi už jo. Visa tai yra naujos formos sena Maskvos okupantų susidorojimo su tauta taktika. Ir Stalino masinįų žudynių metais Lietuvos žmonės sužinodavo apie būsimus trėmimus į konclagerius ir Sibirą ne tik iš prekinių ešalonų geležinkelio stotelėse, bet ir sovietinio laikraščio, isteriškai imančio rėkti apie tariamai didesnius nacių nusikaltimus. Ir tokiam "komunistiniam humanizmui" šitaip pridengti ir tada taipgi netrūkdavo  čekistinių  laurinčiukų.

Šitą sovietų taktikos lygiagretiš-kumą jūs, laisvieji spaudos darbuotojai, galėtumėte pastudijuoti ir pasakyti, prie ko veda ir į ką iš tikrųjų taiko šiandien okupantas Lietuvoje ir laisvajame pasaulyje. Pavergtiems ir laisviems lietuviams yra pagrindo naujam susirūpinimui. Kai liejasi kraujas ir smelkiasi nerimas, ko vertas gali būti okupanto peršamas kultūrinis bendradarbiavimas su pavergtu kraštu? Tačiau spauda kažkodėl nesiskubina giliau panagrinėti šito klausimo, kad, pamačiusi pasėkas,   užimtų   ir  aiškią   poziciją šiuo klausimu, kuris jau įnešė nerimo lietuviškon visuomenėn. Palikus viską savieigai, ateityje galima susilaukti tik didesnio visuomenės susiskaldymo bei laisvinimo fronto susilpnėjimo. Spaudai nederėtų slėptis už visuomenės nugaros ir kalbėti bendrybėmis.

Kiekvienas laikraštis, kovodamas už žmonių gerovę, taipgi privalo žmonėms padėti bent išlaikyti pusiausvyrą tarp amerikoniško sumaterialėjimo ir lietuviško idealizmo. Galima pastatyti gražiausias įstaigas ir neužilgo jose pasigesti lietuviškos šilumos ir pasiaukojimo. Nepriklausoma Lietuva yra skaudžiu pavyzdžiu, kaip Lietuvai esant kaimynystėje su tokiu dideliu laisvės priešu kaip Sovietų Sąjunga, Lietuvos gyventojai taip mažai buvo supažindinti su komunizmo esme ir iš jo išplaukiančiais pavojais. Net katalikų bažnyčios klebonijos skyrė nepakankamą dėmesį priaugančios kartos dvasiniam ir lietuviškam — antikomunistiniam auklėjimui. Bloga y. a klysti, bet dar blogiau iš klaidų nesimokyti. Laikraštis privalo ne tik eiliniam skaitytojui, bet ir viršūnėm pašviesti.

Tik tie nesutirps greit svetimoje jūroje, kurie sugeba sukurti ne tik materialinę gerovę, bet sukurti ir savas dvasinės kultūros mokyklas platesniąją prasme, kurios ne tik palaiko ir apsaugo, bet ir iškelia prieš kitus ir imponuoja kitiems. Vien gynybinis tautinis darbas nieko užtikrinančio nežada. Laisvinimo darbo žymi dalis yra uždėta lietuvių emigracijai. Ir laisvinimo darbas eina per lietuvybės su lietuvišku heroizmu išlaikymą, per kultūrinių barų vystymą, per spaudą.

Kultūros Kongreso medžiaga bus tęsiama kovo numeryje