Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LITUANISTINIO ŠVIETIMO PROBLEMOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. RINKŪNAS   

Paskaitos, skaitytos lituanistinio švietimo sekcijoje, santrauka

Gyvenamoji aplinka

Lituanistinis švietimas būtų žymiai mažesnės apimties klausimas, jei jis ir būtų svarstomas tik kaip litua-lituanistinis švietimas. Deja, mūsų sąlygomis to padaryti neįmanoma. Tiek JAV, tiek Kanadoje lit. švietimas yra neatskiriamai susijęs su keletu kitų faktorių, išeinančių už mokyklos ribų ir mokyklos mažai kontroliuojamų, tačiau lemiančiai veikiančių visą mūsų švietimo eigą. Nuo trumpo žvilgsnio į tuos užmokyklinius faktorius ir reikia pradėti lit. švietimo nagrinėjimą, nes, priešingu atveju, plūduriuotume tiktai paviršiumi, neįžvelgdami dalyko esmės.
Pirmasis tokis užmokyklinis faktorius yra bendras idealistinis nusiteikimo kritimas visame laisvame pasaulyje. Idealizmo stoka matoma visose srityse. Mąstymo galių srityje įsivyravusi pragmatinė filosofija viso ko centre pastatė vien realią dabartį: nesvarbu, kuo buvai ir kas buvo — svarbu, kaip tau sekasi dabar. Iš to iškilo materialinių dalykų pervertinimas. Moralinio gyvenimo srityje toji pati filosofija atmetė pastoviuosius moralės dėsnius ir pastatė principą: gyvenk taip, kad būtum sveikas ir linksmas. Tai labai slidus principas, kurio padarinius matome kasdien: jaunimo girtavimas, palaidumas ir kriminaliniai nusikaltimai. Nors mūsų vaikai dar nėra nuėję per toli, tačiau blogio įtaka jau labai žymi.

Nuodijanti pašalinė aplinka kerta šaknį, kuria remiasi mūsų lituanistinis švietimas bei auklėjimas. Iš esmės, lituanistinė mokykla yra idealizmo mokykla. Svarbu išmokyti lietuviškai skaityti ir rašyti, bet bene dar svarbiau įskiepyti vaikui bendrąjį idealistinį lietuvišką nusiteikimą, įskiepyti meilę savo tėvų žemei ir norą dėl jos aukotis. Bet lietuviškąjį idealizmą galima įskiepyti tik morališkai sveikose sielose. Pašlijusios moralės jaunuolis - jaunuolė niekad neprasiskleis gražaus lietuviško idealizmo žiedu. Neigiamoji mūsų vaikus supanti aplinka nepaprastai apsunkina mokytojo darbą, nes šalia tiesioginio lituanistinio ugdymo jis yra verčiamas palaikyti moksleivį tinkamoje dvasinėje bei moralinėje augštumoje, sunkiai kovodamas su aplinka.

Šeima

Šeima yra kitas svarbus užmokyklinis^ faktorius, veikiąs mūsų lituanistinį švietimą. Nepaslaptis, kad juo toliau, juo daugiau atsiranda šeimų, kuriose užgeso tikrasis lietuviškasis žiburėlis, kurios liko šaltos ir drėgnos, kaip tų prakeiktųjų vienuolių aukso rūsiai. Juo toliau, juo džniau šeimose nuo pat kūdikystės lopšio į vaiką kreipiamasi svetima kalba. Kam? Gi kad, patys būdami turtingi, "tinkamai" pasirodytume prieš nemažiau turtingus kaimynus: anglus ar amerikiečius. J lit. mokyklą jau vis daugiau ir daugiau ateina vaikų, kurie iš šeimų jau beveik nieko lietuviško nebeatsineša: nei dvasios nei kalbos. Tuo būdu ant lit. mokyklos mokytojo pečių gula dar vienas jam tiesiogiai nepriklausantis uždavinys — atlikti tai, ko neatlieka šeima.

Priemonės aplinkai taisyti

Viską sukrovus vien ant mokytojo, klausimo negalima išspręsti. Užmokykliniams faktoriams reguliuoti mokytojui į pagalbą turi ateiti visuomenė per vienokį ar kitokį veiksnį, gal geriausia per Liet. Bendruomenę, šia proga norėčiau iškelti tris konkrečius klausimus — pasiūlymus.
1. Siūlyčiau nedelsiant baigti spręsti liet. gimnazijos klausimą. Gimnazijos, kuri būtų privati ir už miesto, kur moksleiviai gyventų bendrabutyje ir tai ilgesnį laiką. Tokioje gimnazijoje su bendrabučiu mokiniai būtų bent dalinai apsaugoti nuo neigiamos aplinkos ir įgautų bent dalį reikiamo  idealistinio  nusiteikimo,   o taip pat ir lietuviškos šilumos gal daugiau, negu kai kuriose šeimose. Tokias gimnazijas turi savo vaikams aristokratai kanadiečiai ir amerikiečiai. Didmiesčių gimnazijose, kuriose mokosi mūsų vaikai, aristokratų vaikų nėra. Mūsų prieauglis bręsta viduriniosios ir žemosios klasės vaikų draugystėje, pasisavindamas ir didelę dalį tų klasių moralės bei papročių.
2.    Nesant galimybių įsteigti minėto tipo gimnazijos, liaukimės apie tai kalbėję ir eikime prie mažesnio projekto — liet. bendrabučių steigimo. Bendrabutis reikalingas tik trečdalio tų sumų, kurių reikia gimnazijai, o vis dėlto atliktų nemažą dalį gimnazijai skirtų tikslų.
3.    Tuoj pat susirūpinkime liet. šeimos gelbėjimu, šiai temai, kaip pagrindinei visame lietuvybės išlaikyme, galėjo būti skirtas ir pats Kultūros Kongresas. To nepadaryta. Liktų siūlymas, kad PLB valdyba pati arba ką nors įgaliojus artimoje ateityje suruoštų studijų dienas šeimos reikalams nagrinėti.

Lituanistinės mokyklos Kanadoje

Lyginant lituanistinį švietimą Kanadoje ir JAV, pirmiausia tenka pasakyti, kad jis abiejuose kraštuose nėra taip jau visai vienodas, kaip kartais manome. Didesni skirtumai priklauso nuo to, kad Kanados ir JAV viešųjų katalikiškų mokyklų sistemos skiriasi. Katalikiškosios pradžios mokyklos JAV yra parapinės. Jas parapijos pinigais išlaiko klebonai. Tuo tarpu katalikiškosios pradžios mokyklos Kanadoje, nors ir būdamos atskiroje mokyklų sistemoje, yra išlaikomos vietos savivaldybių iš gyventojų tiesiogiai sumokamų mokyklinių mokesčių. Ryšium su tuo kanadiečių katalikiškosios mokyklos yra tiesioginėje provincinių švietimo ministerijų kontrolėje.

Ontario prpv. veikiąs įstatymas nustato visoms — katalikiškoms ir netikybinėms pradžios mokykloms vienodą programą ir tik vieną leidžiamą naudoti kalbą, kuri, aišku, yra anglų. (Dabar jau leista dėstyti ir prancūzų kalbą nuo V skyriaus). Todėl tos provincijos sistemoje negalima turėti jokių lituanistinių klasių dienos metu. Visos kanadiečių lit. mokyklos yra šeštadieninės pilna to žodžio prasme, nes veikia šeštadieniais priešpiet nuomotose patalpose. Toji tvarka turi ir pliusų ir minusių. Iš pliusų svarbiausias yra tas, kad mūsų lit. mokyklos yra pilnai nepriklausomos — mūsų pačių visiškoje kontrolėje.

Pagrindinis lit. mokyklos tipas Kanadoje yra aštuonerių metų pradžios mokykla, šiais mokslo metais tose mokyklose mokosi apie 1300 vaikų. Didžiausia yra Toronto Maironio mokykla su 508 vaikais ir 23 mokytojais. Toliau eina dvi mokyklos Montrealyje — Aušros Vartų ir dr. V. Kudirkos — su 235 mokiniais ir 10 mokytojų. Trečioje vietoje yra Hamiltono vysk. Valančiaus mokykla su 204 mokiniais ir 14 mokytojų. Šalia tų trijų didžiųjų, plačioje Kanadoje dar yra išsibarsčiusių keliolika mažų mokyklėlių su svyruojančiu vaikų skaičiumi nuo 30 iki 8 kiekvienoje.

Torontas ir Montrealis šalia to dar turi augštesnįjį lituanistinį švietimą. Toronte tai atliekama tos pačios Maironio mokyklos 9 ir 10-me skyriuose. Juose mokosi keliolika moksleivių. Montrealyje veikia Augštes-nieji lituanistiniai kursai su 47 moksleiviais ir 8 mokytojais; be to, veikia Lituanistinis seminaras su 31 studentu ir keliais lektoriais.

žemiau pradžios mokyklos Toronte ir Montrealyje turime vaikų darželius, Nekaltai Pradėtosios Marijos seselių vadovaujamus. Toronto darželyje yra 80 vaikų ir dirba 6 seselės. Jos turi nuosavus namus, bet, deja, iš 80 vaikų lietuviškai kalbančių yra tik pusė. Montrealyje panašiame darželyje yra 70 vaikų, dirba 3 seselės. Deja, darželyje lietuviškai kalbančių vaikų yra tik keli. JAV iš viso veikia tik vienas lietuviškas vaikų darželis Philadelphijo-je. Iš to jau matyti, kad liet. vaikų darželių klausimas visoje š. Amerikoje yra labai apverktinoje būklėje. Nenuostabu tad, kad ir Kultūros Kongrese vaikų darželiai buvo minimi ir plenumo paskaitose ir švietimo sekcijoje, kur tuo reikalu buvo skaitomas specialus D. Petrutytės pranešimas. Visų buvo bendra nuomonė, kad darželiai yra lemiančios reikšmės kaip lietuvybės išlaikymo lopšys, tačiau recepto jiems taip ir nesurasta. Kultūros tarybos pirm. prof. J. Puzinas savo paskaitoje laikėsi nuomonės (su ta nuomone sutiko dalis kalbėtojų ir diskusijose), kad dvikalbių darželių laikyti neapsimoka, nes jie, aprūpindami tik labai mažą liet. vaikų skaičių, eikvoja seselių jėgas, kurios galėtų būti panaudotos kitam tikslui. Bet be kitataučių vaikų lietuviškieji darželiai negali išsilaikyti. Išeitų, kad reiktų juos arba uždaryti arba pripildyti lietuviais vaikais. Kas gi tą vaikų kiekį darželiams gali parūpinti, jeigu ne šeima? Taigi ir vėl grįžtame prie klausimo, jau anksčiau kelto — reikia ką nors šeimų reikalu daryti! Lituanistinės pradžios mokyklos  Kanadoje   išsilaiko   iš   tėvų mokesčių ir gausių aukų, gaunamų iš parapijų, Bendruomenės, bankelių bei įvairių kitų organizacijų. Išimtinę padėtį bene visoje š. Amerikoje turi Montrealis, kur miesto prancūzų mokyklų komisija duoda nemokamai naudotis moderniomis mokyklos pabalpomis ir apmoka mokytojams dalį atlyginimo — po 8 dol. asmeniui už šeštadienį.

Savoje administracinėje struktūroje kanadiečių lit. mokyklos vietovėse priklauso vietos liet. mokyklų taryboms, sudarytoms iš parapijų, organizacijų bei Bendruomenės atstovų. Viso krašto mastu mokykloms atstovauja, paruošia programas ir rūpinasi kitais bendrais reikalais — Kanados Liet. Bendruomenės Kultūros Fondas, kuris eina dvigubas pareigas, atitinkančias amerikiečių LB švietimo tarybos ir Kult. Fondo pareigoms.

Ko dar mokytojams trūksta?

Nors mūsų lit. mokyklos yra jau stipriai įsigyvenusios ir pakankamai gerai susitvarkiusios, tačiau visa eilė trūkumų vis dar tebeegzistuoja. Tuos trūkumus, bent didžiąją jų dalį, galima būtų pašalinti, jei tik prieitumėm prie sutartinesnio veikimo bei darbo vadovavimo centralizacijos.

PLB švietimo Taryba

Gerų norų centralizuoti lit. švietimo darbo vadovavimą laisvame pasaulyje — netrūksta. Tuo keliu eidami sutaupytumėm daug pinigų ir energijos. Tačiau vien norų neužtenka Tie norai turėtų įgauti konkrečias formas kaip PLB centro institucija.

Natūrali šios institucijos forma būtų jau veikiančios PLB kultūros tarybos švietimo skyrius. Deja, šiai formai Kultūros Kongrese pats kultūros tarybos pirmininkas dr. J. Puzinas didelio pritarimo neparodė. Dr. J. Grinius savo kongresinėje paskaitoje siūlė šias funkcijas pavesti liet. mokytojų sąjungai. Šis pasiūlymas nėra realus jau vien dėl to, kad liet. mokytojų sąjunga veikia vien JA.V-bėse. Jos nėra net Kanadoje. Dar vienas siūlymas buvo atgaivinti likviduotą JAV ir Kanados švietimo derinamąją komisiją. Tokia komisija, žinoma, geriau negu nieko, bet ji, apjungdama vien du kraštus, toli gražu nesinaudotų visos PLB autoritetu.

Vienokiu ar kitokiu vardu atsiradęs pasaulio lietuvių švietimo centras savo pirmuoju darbu turėtų turėti mokslinį surinkimą medžiagos apie esamą padėtį. Iš tikrųjų, gerai nežinome, kur esame. Rašome programas, kuriame vadovėlius, remdamiesi vienos ar kitos mokyklos patirtimi. To toli gražu negana. Viešųjų mokyklų sistemoje, kur padėtis yra daug aiškesnė, veikia nuolatiniai Departments of Research, kurie pastoviai tiria vaikus anketomis, aparatais ir kitokiomis priemonėmis. Jų rezultatais naudojasi visi, kurie tvarko švietimą. Tokio mokslinio tyrimo, ir tai nuolatinio, mums būtinai reikia.

Programos

Kai jau tiksliau žinotume, kuriame lituanistiniame lygyje yra viso laisvojo pasaulio lietuvių vaikai, reiktų sudaryti vieną viso laisvojo pasaulio lietuvių mokykloms programą. Ji turėtų būti trumpa ir principinė, nurodanti kurso minimumą kiekvienai klasei. Ilgainiui, gal galėtumėm prieiti net ir prie bendrų klausimų kiekvienos klasės žinojimui patikrinti. Tokius klausimus turi viešųjų mokyklų sistema (Basic Achievement Test). Jie geri tuo, kad nuolatos parodo švietimą tvarkančioms įstaigoms, kurioje vietoje yra visa sistema.

Vadovėliai ir kitos mokslo priemonės

Vadovėlių reikalu pirmiausia siūlytume, kad naujai sukurtoji PLB švietimo taryba nesiimtų vykdyti visų funkcijų, kurias turėjo švietimo ministerija Lietuvoje. Viena tokių išeivijos gyvenime nepritaikomų funkcijų yra buvusios švietimo min. knygų ir mokslo priemonių tikrinimo komisijos darbas. Išeivijoje šis darbas nėra įmanomas, nes jokia esama ar būsima lietuvių švietimą tvarkanti institucija čia neturi ir neturės galios uždrausti mokytojui vartoti komisijos neaprobuotą vadovėlį. Pakanka, jei bus viena programa visiems, o vadovėlius reiktų palikti laisvai konkurencijai.

Kanadiečių lietuvių mokytojų nuomone, kuri yra pakartotinai užprotokoluota mokytojų suvažiavimuose, šiuo metu lituanistinės pradžios mokyklos yra jau pakankamai aprūpintos vadovėliais, išskyrus du: trūks-tame angliškais metodais parašytos lietuvių kalbos gramatikos ir mokinių klasės žodyno. Būtų visai logiška, jei ateityje visuomenės skirti vadovėliams leisti pinigai ir būtų panaudoti šiems trūkstamiems vadovėliams pagaminti ir išleisti, vengiant naujai leisti tuos, kurie būtų paraleliniai. Sutaupius kelis tūkstančius dolerių nuo paralelinių vadovėlių leidimo, galima būtų pagaminti ir išleisti būtino reikalingumo kitas mokslo priemones, kaip sieninį Lietuvos žemėlapį, šviečiamuosius paveikslus ir kt.

Rašybos reikalas

Rašybos ir rašto formos klausimas karts nuo karto vis grįžta į mūsų spaudą. Savo laiku kėliau klausimą, kad bent mokyklos reikalui reiktų prieiti prie kalbos ir rašybos suvienodinimo. Tada kai kas užsispyrusiai ginčijo, kad suvienodintą rašybą jau turime. Deja, neturėjome ir neturime. Tą klausimą vėl iškėlė dr. J. Puzinas savo kongresiniame pranešime, siūlydamas laikytis Lietuvoje vartojamos jab-lonskinės rašybos. Kongreso kalbos sekcijoje buvo iš mūsų žymesniųjų kalbininkų sudaryta komisija kai kuriems dalykams suvienodinti. Tektų tik pageidauti, kad ši komisija praplėstų savo darbą (kad ir kultūros tarybos pavedimu) į visų kalbinių ir rašybos dalykų šiokį tokį suben-drinimą.

Mokytojų darbo pagerinimas

Mokytojų darbo pagerinimo srityje  pirmasis  uždavinys  būtų  išleisti platesnio pobūdžio lietuvio mokytojo vadovą su pedagoginiu, psichologiniu ir metodologiniu skyriumi. Vadovas turėtų būti parašytas kolektyviškai kelių asmenų, gerai pažįstančių ne tik lietuviškąją mokyklą, šeimą ir vaiką, bet taip pat naujausią angliškąją metodologiją. Toks vadovas pasitarnautų daug kam: seniesiems mokytojams žinioms atnaujinti, naujai pradedantiems pagrindinėms žinioms įsigyti ir tėvams, norintiems daugiau ar mažiau savarankiškai vaikus namie mokyti arba bent mokytojui padėti.

Baigiant gal kiltų klausimas, kas turėtų imtis iniciatyvos šių visų uždavinių, kurių dauguma įrašyti į Kultūros Kongreso rezoliucijas, vykdyti. Kongresas pasibaigė: su juo pasibaigė ir kongreso pareigūnų funkcijos. Rezoliucijų įgyvendinimas yra kad ir ne formalinė, tai bent moralinė PLB valdybos ir PLB kultūros tarybos pareiga.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai