VEIDU PRIE ŽEMĖS K. Grigaitytės beletristikos knyga Spausdinti
Parašė Pr. Naujokaitis   
Kiekvienas kūrinys yra kūrėjo vidaus pasaulio išraiška, atspindinti visa tai, kas metų metais buvo brandinta, nešiota, gyventa. Dar daugiau — kūrinys atsineša dalį kūrėjo sielos. Tai kūrybos kūdikis, gimęs kančioje, jieškojime, viltyje ar praradimo tamsoje. Viešumon išleistas kūrinys jau nebėra kūrėjo nuosavybė pilna prasme, nes jis atiduotas visuomenei — ne tik grožėtis, bet ir teisti... Bet kūrėjas niekados nelieka šalia savo kūrinio, ir neteisingas teismas priimamas kaip dūris į pačią kūrėjo širdį. . . O dar skaudžiau, kai kūrėjo balso visai nenorima išgirsti, kai naujas kūrinys ignoruojamas, kai apie jį tylima, lyg jo visai nebūtų.

Šie bendriniai žodžiai sakomi šiuo lietuviškai knygai tragišku momentu, kai iš vienos pusės organizuojamos premijos, o iš kitos — numojama į kiekvieną naują kūrinį su abuoju bendriniu teigimu: "Et. tos lietuviškos knygos ... jos visos vienodos." Knyga vis mažiau ir mažiau beperkama... O dolerių juk užtektų!

Neseniai nuskambėjo mūsų spaudoje džiugi naujiena — K. Grigai-tyte laimėjo Maironinių metų "Draugo" poezijos premiją už naują eilėraščių rinkinį "Rudens sapnai". Autorę kaip švelnios sielos, subtilių jausmų poetę pažinojom ir pažįstam iš ankstesnių jos rinkinių: Akys pro vėduoklę, Paslaptis, Širdis pergamente. Praėjusiais metais išleista jos novelių knyga Veidu prie žemės. Tai per eilę metų sukurti, periodinėje spaudoje rodęsi pasakojimai. Jei kūrinys yra kūrėjo atspindis, tai iš K. Grigaitytės beletristikos kalba lyrikės siela. Tas pats subtilumas, jautrumas, temų ryšys su moters siela, meilės motyvai, šeimos laimės problemos. Tai pasakojimai, apie kuriuos verta kalbėti, kuriais miela savo knygynėlį praturtinti, lengvu stiliumi pasigėrėti, ties problemomis susimąstyti. O spaudoje kalbėta buvo per maža.
Trylikoje pasakojimų K. Grigaity-tė atskleidžia dramatinių gyvenimo momentų, kuriuose pamatome gyvus žmones, kasdieniškus ir nekasdieniškus konfliktus, įdomias situacijas. Pagrindiniais veikėjais dažniausiai yra moterys. Ir prie tragiškiausių momentų autorė moka prieiti su lyrišku švelnumu, galutinį sprendimą, moralinį teismą palikdama pačiam skaitytojui, šitame mokėjime ir yra K. Grigaitytės kūrybinė jėga. Tik kartais pajuntamas lyg šališkumas, moteris vaizduojant valingesnes, doresnes, labiau šeimai pasiaukojančias negu vyrai.

Temos — daugiausia lietuviškos, su karo meto ir tremties laikotarpio atspindžiais. Tragiškieji karo motyvai ryškūs visoje eilėje pasakojimų, bet bene stipriausią išraišką jie bus radę kūriniuose Šventasis melas ir Veidu prie žemės, šio pastarojo vardu pavadinta ir visa knyga. Jis ir išsiskiria savo stipriom apybraižom. Sugestyvi pradžia parodo autorės sugebėjimą ne tik pagauti gyvenimo   prasmingus   momentus, parodyti jų dramatiškumą, bet ir įžvelgti į pačias žmogaus charakterio gelmes. Tik gaila, kad tos draminės įtampos neišlaikė iki galo ir nerado gilesnės, meniškesnės formos atomazgai.

Autorės silpnybė pasireiškia daugiausia fabulos palaidume. Lyriniai įspūdžiai, probleminiai klausimai dažniausiai sudaro kūrinio ašį, o pats pasakojimas, jo kompozicinis darnumas — šlubuoja. Vientisiausia nuosekli fabula, su gerai vedama intryga, yra ilgiausiame knygos pa sakojime žuvėdra ant uolos. Tačiau šį pasakojimą vis dėlto negalėtume laikyti pačiu stipriausiu knygoje— dėl tų charakterių: jie toki romantiški, savo dvasioje lietuviški, bet jie atstraktiški, šalia savo aplinkumos, lyg filmo scenarijus, ir dėl to lyg mažakraujai, nesulyginsi šio kūrinio motinos su Veidu prie žemės motina! Kompoziciniu atžvilgiu man atrodo geriausiai nusisekęs Veni Cre-ator. Psichologiškai tikra toji Ajii-ceta!

Knyga Veidu prie žemės parodo mums K. Grigaitytę tokią pat švelnią, simpatišką, mielą, lietuviškai savą, nuoširdžią pasakotoją, kaip ir jos ankstesnės poezijos knygos, kur ji dainuote dainavo subtiliuosius širdies niuansus. Apie tokias knygas reikia ir kalbėti, o svarbiausia — jas skaityti.

Išleido Lietuviškos Knygos Klubas Čikagoje, 1962 m. Aplanką piešė P. Jurkus. 206 psl., kaina $2.00.
Pr. Naujokaitis