|
Parašė FAUSTAS KIRŠA
|
 FAUSTAS KIRšA
1891. II. 13 - 1964.1.5
ŠVENTAS AKMUO
Sunkus akmuo man užgulė krūtinę,
Akmuo šventasis, aukuro akmuo,
Akmuo kapų, šventovių ir paminklų,
Per ištremtį keliaujant man namo.
Kaip žiedu atlape aš akmeniu alsuoju,
Kaip meilę prarastą aš jį jaučiu širdy,
Su juo plaukiu marias, su juo keliuos per kalnus,
Su juo mintis kovoj garbinga ir didi.
AŠ LIUDIJU KŪRYBĄ
Aš liudiju gėlių spalvas ir kvapą,
Budėjimą šešėlių palapynuos,
Kada mintis iš nieko kūnu tampa —
Aš liudiju ir grožį ir žinyną.
Aš liudiju ne iš žmogaus viliones,
Regėjimus širdies, sapnų ir proto,
Aš liudiju keliaujančią per žmones
Kūrybos aistrą, laimę ir Golgotą!
ANAPUS
Kada ant švento akmenio prie rojaus vartų
Padėsiu dulkiną krivulę, nunešiotą,
Ir pelenu pavirs, kas buvo žemės svoriu, —
Ir nuodėme, kas buvo žemiškai viliota, —
Tada anapus tamsumos bus viskas mano,
Kaip viskas manyje spindės iš amžinumo,
Tai ne bendra šeima, tai bendras oro kvapas
Bendroj ugny, bendroj didybėj amžių rūmuos.
LAIKAS BĖGA
Ateis kiti laikai, bet mūsų saulė švies;
Kita širdis kentės, bet meilė ta pati.
Ir naujas genijus naujom dainom žavės.
Ir mano šypsena bus sapnas praeity.
Ir tuos dienų rūkuos mes skambinam varpais,
Mes uždegam žvakes ir užpučiame vėl, —
O žemė sotinas žaidimais ir kapais,
Ir laikas bėga čiulpdams amžius pamažėl.
Iš rinkinio ŠVENTIEJI AKMENYS, 1951 m.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
