Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AMERIKA SLENKSTYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B.   

Amerikos vyskupų paskutinės metinės konferencijos ganytojiškas laiškas įdomiai paryškino dvejopas Amerikas. Viena tebesistengia išlaikyti charakterį, kurio esminius bruožus jai davė jos "tėvai kūrėjai". Tarp tų bruožų svarbiausias — religinis: Amerika išpažįsta Kūrėją, žmogaus priklausymą nuo Jo, žmogaus bendradarbiavimą su Juo. Tai nėra tik individualus kiekvieno reikalas. Tai viešas Dievo išpažinimas valstybiniuose ir visuomeniniuose aktuose. Ir tai išskiria Ameriką lig šiol iš daugelio kitų valstybių, ypačiai europinių. Niekur Europoje valstybiniuose ir visuomeniniuose aktuose nėra praktikuojamos tokios gausios religinės tradicijos kaip Amerikoje.

Tačiau yra ir kita Amerika. Ši antroji siekia Amerikai duoti kitą charakteri, kuris iš pagrindų skirtųsi nuo pirmojo; jame religinė žymė turi būti pakeista laicistine, se-kuliaristine. Amerika be Dievo nereiškia individualinio atsisakymo nuo religinių santykių; ji reiškia viešąjį ir valstybini gyvenimą be religinių santykių; ji reiškia ne teisę asmeniui neturėti religijos, bet pareigą nerodyti religijos viešajame, valstybiniame gyvenime.

Šį pastebėjimą pratęsiant tektų pridurti, kad jei pirmoji savo šaknis turi 18 amžiaus deistų filosofijoje, tai antrosios šaknų tektų dairytis daugiau Darwino, Comte ar net Hėgelio ir Markso filosofijose. Jei pirmoji savo praktinėmis išvadomis liko artimesnė ir priimtinesnė masėm, tai antroji telkėsi tarp intelektualų, labiausiai universitetuose.

Pereitais metais šie dvejopų Ame-rikų kontrastai akivaizdžiau iškilo nei bet kada. Tarp tų, kurie pernai simbolino tradicinę Ameriką, dėmesys nukrypsta ne į teologus, filosofus, bet į valstybininkus, finansininkus, karius, taip sakant, ne į minties ir dvasios reiškėjus, bet į veikėjus praktikus. Jų pavyzdžiu gali būti Robert J. Andersonas ir Dwight D. Eisenhoweris. Andersonas yra tas pats Texas finansininkas, kuris buvo iždo ministeris Eiscnhowerio vyriausybėje. Pernai išėjo prabanginio pobūdžio jo knyga "A Nation Needs to Pray". Tai nerimuotas eilėraštis, galėtum tarti — psalmė, kurioje reiškiama padėka Kūrėjui už Jo dovanas — už visa tai, ką modernioji Amerika turėjo, turi ir rengiasi turėti. Tai poetinis Amerikos religinio charakterio credo, kurio įspūdį didina puikios fotografinės nuotraukos, iliustruojančios tuos credo punktus. Knygoje būdingas Eisenho-werio įvadas, kurį pradeda žodžiai: "Visos tautos istorijoje giliai pergyventa religija buvo galinga jėga, vedusi amerikiečius nesuskaitomais keliais, kūrusi mūsų sistemą, turtinusi mūsų paveldėjimą .. .".

Tai pirmosios Amerikos -vaizdinė ir žodinė išraiška. Antrosios Amerikos, Amerikos be Dievo, pereitų metų simboliniu veikėju galima būtų laikyti kitą to paties Eisenhovverio draugą, kuris buvo jo iškeltas į vyriausius Amerikos teisingumo vykdytojus —tai teismo pirmininkas Earl VVarrenas. Iš "tėvų kūrėjų" palikimo jis giliausiai pasisavino vieną vertybę — asmens laisvę. Ją ėmėsi ginti teismo keliu nuo valstybės pasikėsinimo, susilaukdamas priekaištų, kad konkretaus asmens laisvę gina net tada, kada ji gresia kitam asmeniui laisvę atimti ir valstybę sugriauti. Vardan asmenų laisvės jis užsimojo išlaisvinti ir Amerikos viešąjį gyvenimą nuo Dievo. Jis manifestavo tą užsimojimą ne knygom, ne teoriniu samprotavimu, bet praktiniu teisminiu veiksmu — teismo sprendimu atėmė teisę minėti Dievo vardą mokykloje maldos forma. Kalbėti apie Dievą taip, kaip kalbama apie Napoleoną, Sokratą, apie komunizmą ir liberalizmą, galima. Negalima betgi turėti religinio akto, kuris ir yra malda.

Amerikos be Dievo kūrėjai žino, kad jų pastangos yra priešingos dvasiai tų, kurie skelbė Nepriklausomybės deklaraciją, pastangos išjungti Dievą iš viešojo gyvenimo yra priešingos 80 procentų dabartinės Amerikos gyventojų valiai. Bet jie siekia ne gyventojų valią reikšti, o ją formuoti. Jie žino, kad dabartinėje generacijoje persveria tikinti Amerika. Bet jie nori laimėti būsimą generaciją ir tam dirba — sudarinėja sąlygas, kad valstybinėm priemonėm ji išaugtų be Dievo — ne prieš Dievą, kaip tai daroma Sovietuose, o tik be Dievo — kad apie jį negirdėtų nei prieš nei už, kad virstų abejingais, agnostikais.

Grįžtant prie vyskupų laiško, dėmesio vertas jame nurodymas, kur link eina Amerika be Dievo ir kokiom dorybėm ji ima žymėti amerikietį. Būtent, laiškas kalba apie trejopas grėsmes Amerikos gyvenime: socialinėje filosofijoje gresia sekuliarizmas, gyvenimo gerovės sampratoje — materializmas, moralės dėsniuose — naudingumas (expedience). Jei laiškas kalbėjo dar tik apie grėsmes, tai iš tikrųjų tos grėsmės Jau yra virtusios daugeliui minties ir gyvenimo kryptimis. Jei intelektualinio sluogsnio kryptis yra socialinio sekuliarizmo filosofija, tai masėje daros populiaresnės dvi paskesnės grėsmės, kaip tiesioginė ir praktinė išvada iš pirmosios — asmens siekimų ribojimas materialine gerove, atsipalaidavimas nuo asmeninės atsakomybes, jei nėra pastovių moralinių normų, pastovios tiesos — to, kas seniau buvo vadinama principais; jei pagaliau asmens veiksmai yra socialinių aplinkybių produktas, šiom praktinėm išvadom aliarmuojamai skundžiasi Amerikos priekyje stovintieji žmonės. Bet tai ir yra logiškos praktinės išvados iš teorijos apie Ameriką be Dievo. Tai didysis vaisius iš mažosios sėklos.

Dvejopų Amerikų faktas nereiškia vienos nužydėjimą, o kitos pražydėjimą. Tai ne generacijų pasikeitimas (Warrenas senesnis už Andersoną). Tai idėjų konfliktas. Pereiti metai, o taip pat ir šie rodo dramatišką tų dvejopų Amerikų konfliktą. Prieš mūsų akis vienas būdingas to susidūrimo baras — įstatymai. Jei Amerika be Dievo prasiveržė legalistiniu keliu —įstatymų autoritetingu aiškinimu, tai ir tradicinės Amerikos pasipriešinimas turi eiti toje pat plotmėje — neutralizuoti tą legalistinį kelią, atvertą vyriausiojo teismo aiškinimu, šioje plotmėje galimas kelias tik per Kongresą. Ir Michael Feighan, Ohio kongresmanas, pasiūlė rezoliuciją — papildą konstitucijoje, kuris įsakmiai įgalintų savanorišką maldą mokykloje. Bet rezoliucija priklauso nuo teisinės komisijos, ar duos jai eigą. Dėl to Frank J. Becker, New Yorko kongresmanas, pasirinko peticijos kelią, kuris apsieina be komisijos. Jis esąs jau surinkęs reikalingus peticijai 145 kongresmanų  parašus,  kad  rezoliucija būtų tiesiai Atstovų Rūmų svarstoma.

Kongrese kilęs pasipriešinimas Warreno pirmininkaujamo teismo aiškinimui reiškia visuomenės daugumos nusistatymą, nes kongresma-nai daugiau nei kas kitas atstovauja tai visuomenės opinijai. Pasipriešinime įsijungia ir organizuotosios visuomenės grupės, kaip matyt iš Amerikos Legijono lokalinio koman-dieriaus atsišaukimo, kuriame informuoja ir ragina: "Amerikos Legijo-nas pradėjo visuotinę akciją paremti kongresmano Beckerio peticijai Nr. 3 už pasiūlytą Konstitucijos papildą, kuris įteisintų savanorišką ne-konfesinę maldą ir Šv. Rašto skaitymą mokyklose. Be to, mes kovojame prieš mažos, bet veržlios grupės reikalavimą pašalinti iš pinigo "In God We Trust", ištikimybės pareiškimą "One Nation Under God", kapelionus iš ginkluotų pajėgų. Visi šie pasikėsinimai bus sutvardyti kongresmano Beckerio peticijos Nr. 3 priėmimu, bet tikroji veikla turi būti atlikta pačios visuomenės. Mes prašome ją rašyti kongresmanam, kad pasirašytų peticiją".
Panašūs visuomeniniai junginiai veikia ir už antrosios Amerikos įtvirtinimą. Sekant, kokia bus išeitis šiame mažame susidūrimo bare, galima manyti, jog panaši išeitis bus ir kitose plačiose susidūrimo srityse, pradedant nuo švietimo ir baigiant užsienių politikos kryptimi. Lyg dvejopos Amerikos būtų sustoję prie slenksčio.    J. B.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai