LITUANISTINIO INSTITUTO SUVAŽIAVIMAS VAŠINGTONE Spausdinti
Parašė P. B.   

Gegužės 2-3 d. Vašingtone įvyko Lituanistinkos Instituto suvažiavimas. Jungtinėse Valstybėse įsisteigęs prieš trylika metų, Institutas paskutiniu laiku nemaža darbo padėjo, leisdamas Vaclovo Biržiškos "Aleksandry-ną". Pirmuoju Instituto pirmininku buvo dr. Petras Jonikas, o neseniai jo vadovavimą perėmė dr. J. Balys.


Instituto suvažiavime Vašingtone buvo trys vieši pranešimai: dr. Vinco Maciūno paskaita "Naujausia medžiaga apie Strazdą", dr. Jurgio Gimbuto — "Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai (krikštai)" ir dr. Juozo Jakšto — apie sovietų istoriko V. T. Pašuto pažiūras į Lietuvos valstybės įsikūrimą. Kiti posėdžiai buvo skirti organizaciniams Instituto reikalams. Pirmos dienos vakare buvo literatūros programa, kurioje savo kūrinius skaitė Instituto nariai rašytojai J. Aistis, K. Ostrauskas ir A. Vaičiulaitis. Suvažiavime sudaryta redakcinė komisija Instituto metraščiui redaguoti ir kita komisija monografijoms organizuoti. Pirmoje eilėje numatyta išleisti Lietuvių kultūros istorija.

Instituto narių yra apie 40. Paskutiniu laiku įsijungė naujų, jaunesnių jėgų. Per savo gyvavimo laiką Institutas neteko tokių stambių savo pajėgų, kaip Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, V. Krėvė, St. Kolupaila, K. Pakštas, A. Šapoka, J. Matusas ir k.
Instituto apimtyje veikia skyriai. Šiuo metu kalbos skyriui vadovauja dr. A. Salys, literatūros — dr. V. Maciūnas, istorijos — dr. J. Jakštas, tautotyros — dr. J. Gimbutas, geografijos — dr. J. Viliamas. Kitų skyrių vedėjai bus dar paskirti.


Darant bendrą išvadą iš suvažiavimo, atrodė, kad esama naujo entuziazmo dirbti lituanistikos srityje, išleisti naujų veikalų. Tik gal užsimota aprėpti perdaug barų, kas gali išblaškyti jėgas ir neduoti vaisių.


Tiksliau būtų jėgas sutelkti į mažiau, bet aiškiai užsibrėžtų uždavinių, pvz. į lietuvių kultūros istorijos, į lietuvių literatūros paruošimą. Suvažiavime buvo keltas klausimas, kuriomis kalbomis tai turėtų išeiti. Norint lietuvių kultūrą išvesti į platesnį pasaulį, būtų tikslu monografijas paskleisti anglų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Metraštis gi turėtų būti leidžiamas lietuvių kalba, su santraukomis kuria kita kalba. Straipsniams ne lietuvių kalba turime jau "Commentationes". Pagaliau nereikėtų spraustis, kur jau kiti dirba, pavyzdžiui, Amerikos išeivijos istorijoje yra jau senokai sudaryt kruopščiai darbą varanti komisija.
P. B.