LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMAS Spausdinti
Parašė A. Dm.   



Istorijos sekcijoje       Nuotr. P. Ąžuolo

1. Akademija
Fordhamo universitete New Yorke rugsėjo 5-7 d. įvyko šeštas Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas. Penktasis buvo prieš trejus metus Čikagoje. Neseniai pasirodė didelė jo darbų knyga, penktas tomas, redaguota prof. A. Liuimos, S. J. Jisai yra ir akademijos pirmininkas.

Kaip patiriame iš St. Ylos straipsnio naujuose "Suvažiavimo darbuose", akademija jau prašoko 40 metų nuo savo įsikūrimo. Jos įstatai Kauno miesto ir apskrities įstaigoje buvo patvirtinti 1922 m. rugpiūčio 12. Nuo įsikūrimo ligi dabar akademijos narių sąrašą puošia tokie vardai, kaip arkiv. J. Skvireckas, arkiv. Pr. Karevičius, arkiv. M. Reinys, vyskupai Pr. Būčys, K. Paltarokas, V. Padols-kis, V. Brizgys, rašytojai Maironis, Vaižgantas, M. Pečkauskaitė, A. Jakštas - Dambrauskas, profesoriai A. Alekna, St. Šalkauskis, Pr. Dovydaitis, K. Pakštas, A. Šapoka, St. Kolupaila, A. Sennas, J. Eretas, A. Maceina, Z. Ivinskis, J. Brazaitis, J. Girnius, A. Salys, J. Grinius ir kiti. Šiuo metu akademija narių priskaito apie 180. Jos centras yra Romoje, o nariai išsisklaistę po įvairius pasaulio kraštus. Nemaža jų susitelkę Jungtinėse Valstybėse, kur veikia ir keli židiniai. Pirmas iš jų buvo įsteigtas 1956 m. Čikagoje, ir jam atiteko našta suruošti penktąjį akademijos suvažiavimą. Dabartiniu rūpinosi New Yorko židinys, priešakyje atsistojus Fordhamo profesoriams VI. Jeskevi-čiui, S. J., ir A. Vasiui, be to dar prel. J. Balkūnui ir T. V. Gidžiūnui, O.F.M. Jie sudarė suvažiavimui ruošti komisiją. Finansiškai suvažiavimo darbus parėmė dr. J. Kazickas. Nuo mokslų atitrūkus, banketo metu atsigauta ir dainos menu — VI. Baltrušaičio vadovaujamas choras atliko bene šešias dainas.


2. Popiežiaus sveikinimas
Suvažiavimas susilaukė gero pluošto sveikinimų, tarp kurių buvo ir iš švento Tėvo. Jo sveikinimą perdavė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Cicognani. Jame sakoma: "Lietuvių intelektualų sukurtos priemonės sutelkti mokslo žmonėms, kurie toliau vykdytų studijas ir plėstų lietuvių tautos kultūrinę raidą, yra Jo šventenybei didelės paguodos šaltinis. Šiandien beveik labiau nei bet kada anksčiau yra reikalinga laikytis tų vertybių, kurios yra brangiausios, ypačiai jei jos atrodo puolamos iš visų pusių. Lietuvių tauta šimtmečiais kovoja, kad išlaikytų savo tikėjimą, nepaisydama didelių kliūčių, tad matyti šiandien suvažiavimą siekiant išplėsti katalikų mokslo įtaką yra nuoširdaus pasitenkinimo priežastis".

3. Darbai ir pastabos
šeštojo suvažiavimo visas svoris buvo sutelktas į plenumo posėdžius ir ypač į sekcijas. Plenumui pirmininkavo prof. A. Salys, vicepirm. dr. J. Girnius ir sekr. kun. dr. J. Vaišnora. Atidarant įvadinę paskaitą skaitė prof. J. Navickas — "Vertybių prasmė materializmo akivaizdoje", o baigiant — prof. S. Sužiedėlis — "Lietuvių tautos kova dėl raidės",   ši  paskaita buvo  skirta  paminėti šimtui metų nuo lietuvių spaudos draudimo.

čia ir būtų galima padaryti pirmą sugestiją, būtent, kad tokiuose suvažiavimuose atsispindėtų ir šio momento aktualesnės mokslinės temos. Istorikų sekcijoje viena tokia natūrali tema būtų galėjusi liesti didįjį lietuvių tautos istoriką Simaną Daukantą, suėjus šimtui metų nuo jo mirties. Paskaita apie jį būtų galėjusi pakeisti vieną iš tų, kurios buvo istorijos mokslų sekcijoje.

Istorijos sekcija, o taip pat ir kai kurios kitos, veda prie antros minties: perdaug apsikrauta paskaitomis. Ateityje gal tiksliau būtų turėti sekcijoje viena centrinė paskaita, paliekant vietos platesnėms diskusijoms. Istorijos sekcijoje diskusijoms neliko laiko. Filosofijos sekcijoje tebuvo viena paskaita, po kurios ėjo gyvi pasisakymai. Likus laiko, po A. Salio paskaitos susilaukta eilės įdomių klausimų ir papildymų. Po minėtos centrinės paskaitos užtektų poros sutrauktesnių pranešimų.

Trečia mintis: kai kurios paskaitos buvo aiškiai per ilgos tokiai progai, todėl prelegentams savo sekcijoje teko trumpinti beskaitant, čia nukentėjo dėstymo ir išvadų pilnumas.

Ketvirta pastaba: ateityje būtų geriau turėti kuo mažiau paralelių posėdžių. Suvažiavimo dalyviui lygiai gali būti įdomu pasiklausyti literatūros ir kalbos pranešimų, ar paskaitos iš socialinės srities, gal net užsukti pas medicinos mokslų atstovus. Visos šios sekcijos buvo išplanuotos tuo pat metu. Praktikoje viena kita sekcija taip pastūmėta, kad jos nesutaptų su kitomis.

Ateityje būtų gera gauti paskaitininkų iš tų sričių, kurios rečiau atstovaujamos panašiuose suvažiavimuose: pvz. meno istorijos, muzikos ir t.t.

Tiksliųjų ir gamtos mokslų sekcijoje           Nuotr. P. Ąžuolo

Tektų pasvarstyti, ar nevertėtų į-traukti kokią mokslo pažibą iš kitataučių, ypač kai tam yra tokios natūralios sąlygos kaip šiemet, kada suvažiavimas buvo žymiame universitete.

Šių metų suvažiavimas vyko orioje akademinėje atmosferoje. Gal būtų pravertę turėti šiek tiek daugiau svečių iš visuomenės, tačiau tai neturi ryšio su moksliniu suvažiavimo lygiu. Čikagiškiai šia proga priminė, kad į plenumo paskaitas Čikagoje prieš trejetą metų suplaukė tūkstantinė minia. Fordhame nepasiekė 200. Be gražios mokslinės nuotaikos Fordhamo universitete, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiemet pasireiškė nemaža naujų jėgų — mokslinio prieauglio. Tai J. Navickas, R. Kontrimas ir kiti. Nemaža jaunimo matei ir dalyvių tarpe.

Antra vertus, kai kurie vietiniai vyresnieji intelektualai visai nepasirodė. Be to, nepasirodė bene trys skelbtieji sekcijų vadovai ir keli paskaitininkai. Bet suvažiavimo pasisekimui nuostolio tai nepadarė, — jis praėjo sklandžiai bei našiai ir be jų.

Suvažiavimo dalyviai turėjo dar vieną klausimą: kodėl banketo programa nutarta pravesti anglų kalba, kai ten buvo vos keletas, kurie nesuprato lietuviškai, — Fordhamo universiteto rektorius O'Keefe ir gal dar kas ...

Prieš pereinant prie sekcijų apžvalgos, tektų iškelti ir šį klausimą: kiek tokie suvažiavimai yra variklis naujoms idėjoms ir naujiems darbams? Įvairiose sekcijose išjudinta eilė problemų, iškelti kai kurie apmigę reikalai, šiuo atžvilgiu įsidėmėtina teologijos sekcija, kurioje kun. dr. V. Cukuras pridėjo pirštą prie eilės opesnių problemų. Tačiau pridėjimo neužtenka. Tad ne be reikalo prof. A. Liuima po tos paskaitos išėjo ir tarė: — Iš tikrųjų kas pasidarė su mūsų teologais? — Kur jų veikalai? — Kur švento Rašto leidimas?

Tokie žodžiai turi tragiško atspalvio ... Būtų gera, kad šis susirūpinimas verstų ir daugiau nuveikti šioje srityje.
Tad tokie suvažiavimai turėtų apimti ne vien gilius teoretinius svarsapžvaltymus, ne tik idėjas lukštenti, bet ir apmesti planus akcijai.
O dabar pažvelkime į sekcijų posėdžius, kurių aprašymus pavyko gauti.
A. R.

4. Sekcijų posėdžiai
Lietuvių literatūros ir kalbos mokslo sekcija. — Sekcijos posėdžiui pirmininkavo jos vadovas Tėv. dr. Leonardas Andriekus. Sekretoriumi pakviestas Pr. Naujokaitis. Posėdyje skaitytos dvi paskaitos. Trečiąją — prof. A. Senno "Neišspręsti lietuvių kalbotyros klausimai" — prelegentui negalėjus atvykti, bus galima rasti išspausdintą "Suvažiavimo Darbuose".

Prof. Antanas Salys skaitė paskaitą "Lietuvių kalbos raida dabartinėje Lietuvoje". Prelegentas sistemingai ir gyvais pavyzdžiais parodė dabartinės Lietuvos kalbos kitimo linkmę ir reiškinius, daugiausia susijusius su okupantų reikalavimu rusų kalbą laikyti antrąja gimtąja kalba ir paskelbtu principu, kad rusų kalba turtinanti lietuvių kalbą. Dėl to atsirado gausybė vergiškai verstų iš rusų kalbos posakių, terminų, santrumpų, nevykusios darybos žodžių. Tuo atžvilgiu lietuvių kalba gausiai prišiukšlinta, skurdinama, žalojama. Tos rūšies naujadarai dažniausiai ateina iš įvairių partijos įstaigų. Bet esama ir labai gražių ir tinkamai sudarytų naujadarų bei terminų, ateinančių iš Liet. Mokslo Akademijos, paruoštų lietuvių kalbininkų. Gyvose po paskaitos diskusijose, kuriose dalyvavo: A. Klimas, Tėv. V. Gidžiūnas, V. čižiūnas, J. Jakštas, Tėv. L. Andriekus, G. Ivaškienė, A. Budreckas, problemos dar buvo paryškintos. Iškeltas ir raidyno keitimo pavojus. Pabrėžta, kad kalba yra gyvas kultū-

Literatūros sekcijoje paskaitą skaito prof. A. Salys, kairėj Pr. Naujokaitis,
dešinėje — T. Leonardas Andriekus, O.F.M. Nuotr. P. Ąžuolo

L.K.M. Akademijos suvažiavimo banketas Fordhamo universitete Campus Center.  Nuotr. P. Ąžuolo

ros reiškinys, kuris kinta drauge su besikeičiančia visuomenes santvarka ir kultūra. Didieji okupuotos Lietuvos gyvenimo pakitimai daro didelės įtakos ir kalbos raidai. Vergiškas rusų kalbos sekimas yra žalingas ir neigiamas reiškinys. Lietuvių kalbininkų darbai, kurių esama nemaža ir vertingų, yra teigiami ir našūs.

Rašytojas Antanas Vaičiulaitis savo paskaitoje: "Dabartinės lietuvių literatūros problemos" nagrinėjo šiuos pagrindinius klausimus:
Prelegentas davė mūsų literatūros laisvajame pasaulyje pjūvį, plačiau paliesdamas visą eilę mūsų kūrėjų vardų ir reiškinių, pasidžiaugdamas nemažais laimėjimais, matydamas ir išsisėmimo bei sustingimo realybę. Svarstė, kuo mes galime būti dideli ir gajūs, ir koki išsekimo pavojai mums gresia. Metė žvilgsnį ir į ateitį. Kas ateina? Kur mūsų kūrėjų priaugančioji karta, nauji talentai? Kas išliks ir žavės ateities kartas: Sibiro maldaknygė, partizanų laiškas popiežiui, kurio rašytojo posmai ar kas kita? Pabaigoje pateikė eilę siūlymų — apjungti premijas, skelbti didelį literatūros konkursą, rasti knygos platintojų, rūpintis lietuvių autorių vertimais, ir t.t.

Posėdis buvo gausus ir gyvas. Pirmininkaujantis pasidžiaugė jo turiningumu ir reikšme.
Filosofijos sekcija posėdžiavo sekmadienį (rugsėjo 6). Vadovavo dr. J. Girnius, sekretoriavo D. Masionytė. Dalyvių buvo 58 (kadangi sekcijos paskaita domino ir gamtos mokslų žmones, šių mokslų sekcijos posėdis buvo nukeltas viena valanda, kad ir jos dalyviai galėtų išklausyti filosofijos sekcijos paskaitą).

Pradėdamas sekcijos posėdį, dr. J. Girnius pastebėjo, kad faktiškai filosofijos sekcija jau buvo pradėta suvažiavimo bendrajame posėdyje — į jį buvo perkelta anksčiau filosofijos sekcijai skirtoji prof. dr. J. L. Navicko paskaita. Metęs trumpą žvilgį į filosofijos padėtį pavergtojoje Lietuvoje, sekcijos vadovas pasidžiaugė filosofijos gyvybingumu išeivijoje — naujai subrendusiomis filosofinėmis pajėgomis.

Paskaitą apie filosofinę medžiagos sampratą skaitė kun. dr. F. Jucevi-sius. Pirmojoje paskaitos dalyje jis išdėstė, kokia medžiagos samprata yra išaugusi iš dabartinės fizikos, antrojoje dalyje — kritiškai vertino senąsias metafizines medžiagos sampratas (materialistinę ir aristotelinę - tomistinę).  Paskaita buvo rūpestingai parengta ir sklandžiai perteikta, o dalyvių su dideliu dėmesiu išklausyta. Padėkojus gamtos mokslų sekcijos vadovui dr. Ad. Damu-šiui už dalyvavimą su savo sekcijos dalyviais, po pertraukos mažesniame būrelyje (apie 20 dalyvių) dar apie valandą vyko gyvos diskusijos, kuriose dalyvavo kun. dr. V. Cukuras, dr. J. Navickas, dr. J. Girnius, A. Vaičiulaitis, inž. A. Sabalis, D. Bulga-rytė ir kt. Daugiausia diskusijose buvo susiremta filosofijos ir fizikos santykių klausimu: vieni su prelegentu apeliavo į filosofiją remtis mokslais, antri (Cukuras, Navickas, Girnius) akcentavo filosofinio žvilgio skirtingumą bei savitumą, treti (Bulgarytė) reiškė sintezės ilgesį (prisimenant P. Teilhard de Chardin). Posėdį baigė sekcijos vadovas žodžiu, kad filosofui privalu likti atviram visai tikrovei ir visiems rūpesčiams, bet drauge kad filosofas turi teisės nebūti prievartaujamas savajame tiesos jieškojime.

Istorijos sekciją paruošė prof. Z. Ivinskis. Jis surado paskaitininkus ir patvirtino jų temas. Pats iš Europos negalėdamas atvykti į suvažiavimą, sekcijos posėdžiui vadovauti įgaliojo dr. V. Gidžiūną, O.F.M. Šisai, atidaręs posėdį, pakvietė panelę: A. Rūgytę sekretoriauti.

L. K. Mokslo Akademijos suvažiavimo uždarymas. Giedamas Lietuvos himnas.  Nuotr. P. Ąžuolo

Sekcijos posėdyje buvo keturios paskaitos. Pirmą paskaita — "Pavėluotas Lietuvos krikštas" — skaitė dr. J. Jakštas. Prelegentas įvade nurodė, kokiu būdu krikščionybė pasiekė Lietuvos kaimynus ir kada jie, priėmę krikštą, panoro krikštyti lietuvius. Rusija, priėmusi bizantinišką krikščionybę, lietuviams nedarė jokios įtakos, nors lietuviai vėliau valdė didelius rusu žemės plotus. Nepriėmė lietuviai krikščionybės nei iš lenkų, nepasidavė jie nei vokiečių ordinui, XIII amž. įsikūrusiam Prūsijoje ir Livonijoje, trokštančiam užkariauti ir pakrikštyti Lietuvą. Toliau prelegentas vokiečių ordino kėsluose nurodė pagrindinę ir vienintelę priežastį pavėluoto Lietuvos krikšto ir nuodugniai ją išnagrinėjo.

Po jo savo pranešimą "Vienuolijos Lietuvoje iki protestantizmo" skaitė dr. V. Gidžiūnas, O.F.M. Jis įvade paminėjo, kad Lietuvoje yra veikusios 27 vyrų ir 17 moterų vienuolijų, kurių daugelis turėjo keliasdešimtis vienuolynų su keliais šimtais vienuolių. Toliau nagrinėjo vienuolių pastangas Lietuvos sukrikščioninime, pabrėždamas, kad vienuoliai su lietuvių  kiltimis susitiko 997 m. Nuo tada jie stengėsi pakrikštyti prūsus. jotvingius ir latvius, šiose misijose tuomet dirbo benediktinai, kamandu-lai, augustinijonai ir cistersai, o vėliau ir militariniai ordinai. Misijų pobūdis pasikeitė, Pabaltyje įsikūrus pranciškonams ir domininkonams. Jie darbavosi Lietuvoje Mindaugo, Vytenio ir Gedimino laikais. Jogailos krikšto metu Lietuvoje buvo palikę vieni pranciškonai, dėl to ir pirmieji du vyskupai buvo iš jų ordino. Lietuvai priėmus krikštą, buvo įkurdinti dar atgailaujantieji šv. Augustino kanauninkai ir benediktinai, o kiek vėliau ir pranciškonai observantai — bernardinai ir domininkonai. Tai ir visos vienuolijos, veikusios Lietuvoje iki protestantizmo.

Kun. R. Krasauskas savo paskaitoje "Veiksniai nulėmę katalikybės atgimimą Lietuvoje XVII amž. antroje pusėje" plačiai išdėstė veiksnius, pakėlusius katalikybę, kurie buvo: uolus vyskupų ir kunigų apaštalavimas, naujų vienuolijų įsteigimas, mokyklų ir Vilniaus akademijos atidarymas ir didikų katalikybėn sugrįžimas.

Dr. K. Matulaitis, M.I.C., savo paskaitoje kalbėjo apie arkivyskupą Pranciškų Karevičių, iškeldamas ryškesnius jo asmens ir veiklos bruožus.

Pastebėta, kad prelegentų paskaitos buvo per ilgos, ir jie buvo priversti jas trumpinti. Dėl to neliko laiko ir diskusijoms.
Medicinos sekcijų posėdžiai įvyko rugsėjo 5 d. Vadovavo dr. D. Jasaitis.
Buvo dvi paskaitos: dr. Z. Danilevičiaus "Vėžio etiologija" ir dr. D. Jasaičio "Nacinis ir komunistinis genocidas Lietuvoje". Dr. Alg. Grinius dėl svarbių pareigų neatvyko.

Dr. Z. Danilevičius, kuris šiuo laiku praktika nesiverčia, bet yra Amerikos Medicinos Draugijos didžiulio savaitraščio vienas iš redaktorių, remdamasis naujausia literatūra, paskelbta įvairiomis kalbomis, išsamiai išanalizavo vėžio etiologijos problemą. Stabtelėjo ties gausiomis teorijomis vėžio kilmei aiškinti. Ilgėliau buvo paliesta virusų reikšmė.
Dr. Antanas Starkus, vienas iš į-žymiųjų mūsų patalogų-anatomų ir vėžio problemos žinovų, gausiau papildė dr. Z. Danilevičiaus paskaitą ir praplėtė kai kurias tezes, kurias prelegentas tik suminėjo.


Dr. Domas Jasaitis, remdamasis plačiais duomenimis, randamais lietuvių ir kitų tautų literatūroje, nušvietė nacinį ir komunistinį genocidą Lietuvoje.
Sekcijos posėdžiuose dalyvavo apie 35 asmenys. Jie pageidavo, kad organizatoriai numatytų daugiau laiko medicinos sekcijos darbui.
Tiksliųjų ir Gamtos Mokslų sekcijos posėdis įvyko antrą suvažiavimo dieną, sekmadienį, rugsėjo 6 d., 1:30 - 6.00 vai. popiet.
Atidarydamas sekcijos posėdį, dr. Adolfas Darnusis apibūdino tris pranešimų tipus, kurie lauktini šios sekcijos programose:
1. originalūs darbai, 2. apžvalginiai pranešimai, liečia platesnę tiksliųjų mokslų sritį, tinką kaip medžiaga gamtos filosofijai bei kaip orientacija kitoms mokslinėms disciplinoms, 3. tyrimo duomenų telkimas, pritaikytinas mažojo krašto ūkiui.


Šiame posėdyje trys tiksliųjų mokslų atstovai — dr. Romualdas Za-lubas, dr. Ričardas Kontrimas ir dr. Jonas Gylys — pateikė savo originalius darbus.
Dr. Romualdas Zalubas gimęs 1911 metais, baigė Vytauto Didžiojo universitetą 1936 m. matematiko diplomu. Daktaro laipsnį (Ph. D.) įsigijo astrofizikoje 1955 m. Georgetowno universitete. Dabar dirba National Bureau of Standards atominėje fizikoje. Turi atspausdinęs mokslinio tyrimo darbų iš torio ir praseodymio atomines struktūros ir iš saules spektrų.
Posėdyje jis referavo savo tyrimo duomenis apie "Retųjų žemių spektrus ir jų atominę struktūrą". Retųjų žemių elementai nuo 57 iki 71, yra panašūs chemiškai dėl savo panašios išorines elektroninės struktūros, bet skiriasi vidaus elektronine struktūra. Autoriaus darbai ir telkėsi ties vidines elektroninės struktūros aiškinimais. Buvo įdomu sekti, kaip kelių metų kruopštaus darbo dėka, logine retųjų žemių elektronų struktūra buvo koreguojama tyrimo duomenimis ir pakeista faktine struktūra.


Antrasis paskaitininkas, dr. Ričardas Kontrimas, gimęs 1934 m., pradžios mokslą išėjęs Lietuvoje, gimnaziją Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstybėse, 1956 metais baigė Fordhamo univ-tetą chemijoje. 1961 metais įsigijo Ph. D. laipsnį Iowos universitete. Dabar dirba IBM tyrimo laboratorijose, Poughkeepsie, N. Y., su puslaidininkais ir Laser, Maser medžiagomis, studijuoja kristalų auginimo problemas, elektrines bei fizines jų savybes, ir dėsto IBM Engineering School metalurgiją. Jo keli moksliniai darbai spausdinti J. Phys. Chemistry ir Eletrochemical Society Journal.


Šiame posėdyje jis davė pranešimą "Epitaksinis kristalų ir tranzistorių auginimas", šis darbas yra Electrochemical Society metinio suvažiavimo, įvykstančio spalio mėn. Vašingtone, programoje. Pranešime autorius peržvelgė orientuotą kristalų bei polikristalų auginimą įvairiais būdais: sėkliniu, kristalų traukimu iš lydytos masės lėto atšaldy-mo būdu ir kontaktinių fazių pasikeitimo būdu, t. y. epitaksiniu metodu. Prie šio paskutiniojo metodo autorius sustojo kiek ilgėliau ir davė visą eilę savo tyrimo darbo rezultatų. Jo darbai rėmėsi galio ar-senidais, kurie daugumoje buvo orientuotai kristalizuojami ant kubinės plokštumos. Iš tų orientuotų kristalų gaunami tranzistoriai, į kristalus įvedant labai mažus kontroliuojamus kiekius kitų atomų ir tuo sudarant kristale elektronines skyles. Autorius taip pat pateikė plačią jo užaugintų kristalų parodėlę.


Trečiasis paskaitininkas, dr. Jonas Gylys, gimęs Kaune, gimnazijos kursą išėjęs Hanau lietuvių gimnazijoje, 1951 metais baigė Roosevelto universitetą. 1957 metais Loyolos universitete įsigijo Ph. D. laipsnį. Dirbo Industrial Bio-Test Lab. 1956 -1958, dabar dirba kaip mokslininkas Warnes Lambert Besearch Institute, Farmakologijos skyriuje, savo specialybės žurnaluose yra atspausdinęs apie dešimtį mokslo darbų.


Jo pranešimas šiame posėdyje lietė "Eksperimentallnius aspektus vaistų terapijos prieš psichines depresijas". Antituberkuliozinių vaistų tyrimas davė pradžią antidepresiniams vaistams. Autorius aptarė tyrimo metodus, cheminę tų vaistų struktūrą ir vieną iš savų surastų antidepresantų, kuris yra siūlomas vartojimui.


Visi trys pranešimai, vaizdžiai pateikti, auditoriją sudomino savo konkretumu bei darbo rezultatais, ypatingai tos dalys, kuriose buvo aiškinamas pačių autorių įnašas į savo tyrimo sritį. Apie penkiasdešimt klausytojų su dėmesiu išklausė visų pranešimų, trukusių apie keturias valandas, o po paskaitų dar ilgai diskutavo iškeltas problemas tiesiogiai su pačiais paskaitininkais.


Pagaliau trumpai kiti posėdžiai:
Politinių ir socialinių mokslų sekcijoje buvo viena dr. A. Musteikio paskaita —: "Laisvė enciklikos Pa-cem in terris šviesoje".
Teisės mokslų sekcijoje — dr. B.
Kaslo paskaita "Krikščioniškos valstybės ir visuomenės sąvokos raida".
Pedagogikos ir psichologijos sekcijoje paskaitą skaitė prof. A. Sužiedėlis — "Kaltės sąvoka ir rolė psichinių sutrikimų vystymesi".


Teologijos sekcijai vadovavo prof. A. Liuima. Posėdis įvyko rugsėjo 7 d. Paskaitos: dr. P. Brazys, M.I.C., "Psichoanalizė katalikų mokslo šviesoje", kun. dr. V. Cukuro — "Konkrečios dabarties gyvenimo tikrovės teologija" ir prof. A. Liuimos, S. J. — "Gyvosios dvasios uždaviniai materializmo akivaizdoje". Sekcija susilaukė daug klausytojų, o iškeltos problemos — aktualios. Kai kurios tezės reikalavo platesnio nušvietimo.
A. Dm.