SMUIKININKO IZIDORIAUS VASYLIŪNO ĮGROTOS SONATOS

Parašė P. B.

Prieš kiek laiko pasirodė smuikininko Iz. Vasyliūno įgrotų sonatų dvi plokštelės. Tai Juozo Gruodžio d moli sonata smuikui ir fortepionui, komponuota 1922 m., Kazio Banaičio rapsodiškoji sonata h moli violenče-lei ir fortepijonui (atlikta altu), komponuota 1927 m., K. Banaičio sonata d moli smuikui ir fortepijonui (1934 m.) ir Juliaus Gaidelio sonata e moli smuikui ir fortepijonui (1951 m.). Leidėjai pažymi, kad čia "buvo daugiau koncertinis įgrojimas negu profesinis rekordavimas, todėl ir klausytojams sugestionuojama daugiau gilintis į išpildymo dvasią, negu į užrašymo tobulumą". Leidėjai gerai padarė, pridėtame prie plokštelių rašte apibūdindami šių  lietuvių   kompozitorių   sonatas. Cia norime pateikti keletą ištraukų. Apie Juozo Gruodžio kompoziciją skaitome tokį nusakymą: "Juozo Gruodžio sukurta 1922 metais ankstybiausioji lietuvių smuiko sonata yra ryškiausias šio stiliaus pavyzdys. Gražiai išvystyta bei išbalansuota, keturios klasiškos dalys — Allegro — Adagio — Scherzo — Finalas, pagrįsta jau ekspresionistine kompozicine technika, su turtinga chromatine harmonija. Bet jeigu jums pažįstami lietuvių elementai, jūs atpažįstate juos kiekvienam žingsnyje, tiek ritmikoje, tiek melodikoje. Gruodis kartais panaudoja ištisą liaudies melodiją (pirmos dalies antroji tema, finalo pirmoji tema), kartais tik jos posūkį, dažniausiai būdingą kadencinę kvartę (pirmos dalies pirmoji tema, scherzo tema). Svarbiausia tačiau šioje sonatoje visas turinys yra giliai lietuviškas. Jūs jaučiate sonatoje lietuvišką gamtovaizdį, jaučiate kunkuliuojantį lietuvišką gyvenimą, tviskantį jaunyste ir entuziazmu". K. V. Banaičio sonatos "Kazio Viktoro Banaičio 1927 metais sukurta violenčelės sonata yra dar ryškesnis šio stiliaus pavyzdys. Jau pačiu savo pavadinimu "rapsodiškoji sonata" ji implikuoja visus tautinius aspektus. Kazys Viktoras Banaitis, lyrikas visa savo kūrybos esybe, priartėja labiau prie impresionistinės technikos .. . Jis puikiai piešia lietuvišką peizažą, pilną romantikos, šilimos, gamtos grožio. Jei Gruodžio peizažas augštaitiškas, pilnas gyvų, bėgančių kalvų kalvelių, Banaičio gamtovaizdis — Suvalkijos lygumų, ramus, gilus, kurio fone tačiau vyksta nemažiau dramatines meiles scenos, ilgesio, kančios, susižavėjimo, vilties. Allegro — Larghetto - Allegro, trys plačiai išvystytos šios sonatos dalys, sudaro puikų tautinio romantizmo triptiką" . .. "Kito pobūdžio yra antroji Kazio Viktoro Banaičio sonata d moli smuikui ir fortepijonui. Tai labiau asmeninės dramos paveikslas. Rašyta poveikyje kompozitoriaus motinos mirties, ši sonata turi nemažai gedulo elementų, kaip iliuzija varpų skambesio pirmosios dalies perdirbime, "a la Passaccaglia" formoje, čia taipgi girdėti liturginio giedojimo atgarsiai, šie elementai, plačiai išvystyti, po audringų gaudesių išsilieja į jautrų melodingą epizodą. Bendrai dominuoja elegine nuotaika". "Nors ši sonata labiau dramatinio pobūdžio, tačiau kaip ir violenčelės sonata ji perdėm lietuviška. Folkloriniai elementai ją taip stipriai nudažo, kad jūs po pirmų akordų tuojau jaučiatės Lietuvos padangėje iki sonatos pabaigos". Juliaus Gaidelio sonata e moli. "Juliaus Gaidelio sonata e moli — tai pratęsimas lietuviško tautinio romantizmo muzikoje į antrą generaciją. Juozo Gruodžio mokinys, pasisavinęs jo kompozicinę mokyklą, kartu ir jo tautinių elementų panaudojimo idėjas, nežiūrint radikalaus posūkio į moderniąją techniką, Julius Gaidelis lieka lietuviškuoju romantiku. Iš jo smuiko sonatos tatai labai ryškėja. Jau atidaromas pirmos temos motyvas atremtas į kadencinę kvartę, dargi modalinėje harmonijoje — be paaugštinimo į-vedamojo tono. Bet ir pati melodinė temos linija perdėm lietuviško charakterio. Dar ryškiau lietuviška antroji tema. Plati, dainuojanti, ji plinta, rutuliojasi, čia kyla į viršų, auga, stiprėja, čia vėl krenta, lyg rauda žemuose tonuose. Bet Gaidelis modernistas. Jis tuos lietuviškus elementus apipina tiršta modernia harmonija, tolima nuo liaudinio charakterio, todėl jo sonatoje jausti naują pasaulį, modernų, drąsų, pažangų, bet kartu ir lietuvišką"... Šie paaiškinimai apie kompozitorius įdėti atskiram lape lietuviškai. O plokštelių aplanke randame anglų kalba žodį apie Gruodžio, Banaičio ir Gaidelio kūrinius, o taip pat ir apie Iz. Vasyliūną bei Vytenį Vasyliūną, palydėjusi pianu. Viršelio pirmame puslapyje pavadinimas taip skamba: "Lithuanian Chamber Music".    P. B.