MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
Iš visur. — JAV Atstovų Rūmai birželio 21 vienbalsiai priėmė rezoliuciją (H. Con. Res. 416), kuria JAV prezidentas raginamas Jungtinėse Tautose ir kituose tarptautiniuose forumuose tinkamomis priemonėmis atkreipti pasaulio opinijos dėmesį į apsisprendimo teisių paneigimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojams ir remti šių teisių grąžinimo pastangas. (Resolved by the House of Representatives — the Senate concurring — that the House of Representatives of the United States urge the President of the United States (a) To direct the attention of world opinion at the United Nations and at other appropriate international forums and by such means as he deems appropriate, to the denial of the rights of self-determination for the peoples of Estonia, Latvia and Lithuania, and (b) To bring the force of world opinion to bear on behalf of the restoration of these rights to the Baltic peoples). Įžanginėje rezoliucijos dalyje JAV Atstovų Rūmai įsakmiai pabrėžia, kad "tas teises Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautoms prievarta atėmė Sovietų Sąjungos vyriausybė" ir kad ji "deportacijomis ir per kilnojimais siekia pakeisti etninį Pabaltijos valstybių gyventojų charakterį", o JAV vyriausybė "laikosi aiškaus ir tvirto nusistatymo paremti Pabaltijos tautų siekimus laisvo apsisprendimo ir tautinės nepriklausomybės kryptimi". Pravestoji rezoliucija susilaukė stipraus dėmesio šiapus ir anapus, šiapus: a) apie rezoliuciją ir Pabaltijos valstybių pavergimą prabilo didžioji spauda, įjungiant ir "New York Times", b) JAV valstybės sekretorius Dean Rusk ta proga birželio 23 priėmė Bendrojo Amerikos Pabaltiečių Komiteto delegaciją, kurioje lietuvius atstovavo ALTos pirmininkas L. šimutis ir vicepirmininkas A. Rudis, c) kai kurie mūsų visuomenės žmonės, neigę rezoliucijų sąjūdį ir kovoję prieš Rezoliucijoms remti komitetą, rezoliuciją pravedus, patys ėmė sau skirtis rezoliucijos pravedimo nuopelnus; anapus: į Kongreso pravestą rezoliuciją piktai reagavo Pabaltijos valstybių pavergėjai ir jų spauda Maskvoje ir pavergtųjų valstybių sostinėse — Vilniuje, Rygoje ir Taline. Rezoliucija praskaidrino pavergtiesiems išsilaisvinimo viltis, pavergėjams sudrumstė užgrobimo minėjimų džiaugsmą.

— Pabaltijo valstybių pavergimo 25 metų žaizda šiemet jautriau prisiminta platesnio masto minėjimais. Čikagos lietuviai birželio 13 pripildė 5029 vietų McCormick salę Čikagos Lietuvių Operos atitinkamai programai — G. Verdi "Requiem" ir Br. Markaičio, S. J., "Vilniaus Varpams" (žr. atskirai šiame numeryje VI. Jakubėno straipsnį). New Yorko ir apylinkės lietuviai tą pačią birželio 13 tūkstančiais susirinko susikaupti Pasaulinėj parodoj. Iš pradžių prie parodos aikštelėj pastatyto lietuviško kryžiaus maldai sutelkė prel. J. Balkūnas ir žodį tarė gen. konsulas V. Stašinskas. Vatikano paviljone (kuris buvo iškėlęs Lietuvos vėliavą ir pasipuošęs šūkiu "Lithuanian Day, June 13, 1965, Orate Fratres) išklausyta vysk. Pr. Brazio laikytų mišių ir pamokslo. Vėliau New Yorko valstybės paviljone vyko meninė programa, kurią išpildė New Yorko lietuvių chorai, solistai (L. Juodytė ir St. Citvaras) ir dvi tautinių šokių grupės. Atitinkami minėjimai vyko ir kitose kolonijose, daug kur bendrai su latviais ir estais. Išskirtinas Pa-baltiečių laisvės sąskrydis Hartforde birželio 20 su pamaldomis šv. Juozapo katedroje (mišias laikė vysk. Pr. Brazys, pamokslą pasakė prel. J. Balkūnas) ir protesto mitingu, kuriame kalbėjo senatorius Thomas Dodd ir šv. Sosto nuolatinis delegatas prie Jungtinių Tautų prel. Alberto Giovanetti. Pabaltiečių diena birželio 14 pravesta JAV Atstovų Rūmuose ir Senate — apie 60 atstovų ir keliolika senatorių kėlė protesto balsą prieš Pabaltijo tautoms laisvės išplėšimą. 18 valstybių gubernatoriai ir eilės miestų (Čikagos, New Yorko, Filadelfijos, Detroito etc.) burmistrai išleido atitinkamas proklamacijas. JAV prezidento paskelbta Pavergtųjų tautų savaitė VII.17 - 24 taip pat buvo minima. New Yorke ji paminėta pamaldomis šv. Patriko katedroj, kuriose dalyvavo kardinolas Spellmanas, ir mitingu priešais Jungtinių Tautų rūmus, kur kalbėjo pora New Yorko kongresmanų ir prel. J. Balkūnas. Vašingtone Lietuvos pasiuntinybė buvo suruošusi banketą, kurio ceremonmeisteriu buvo žurnalistas Drummond Roscoe. šiomis progomis veikliai reiškėsi Pavergtųjų Tautų Seimas, Lietuvos Laisvės Komitetas ir Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas. Stiprios paramos kovoje už Pabaltijo valstybių laisvę susilaukta iš Tarptautinės Žmogaus Teisių Lygos, kuri, kaip Jungtinių Tautų patarėja, formaliai pasiūlė Jungtinėms Tautoms pradėti svarstyti Sovietų Sąjungos kolonializmo Pabaltijo valstybėse bylą. Pabaltijos valstybių pavergimą vedamaisiais ir šiaip atskirais straipsniais paminėjo eilė JAV, Vokietijos, Ispanijos, Šveicarijos, Italijos, Uragvajaus, Argentinos, Brazilijos ir kt. laikraščių. Suaktyvintos laisvinimo pastangos susilaukė bent šiokio tokio atgarsio pasaulio sąžinėje.

—    Lietuvos Nepriklausomybei Atstatyti Komitetas, sudarytas New Yorke, organizuoja lapkričio 13 New Yorke manifestaciją už Lietuvos laisvę ir Lietuvos bylos iškėlimą Jungt. Tautose. Numatyta masinio protesto demonstracijos Madison Square Garden arenoje ir eisena prie Jungtinių Tautų įteikti atitinkamas rezoliucijas Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, seimo pirmininkui, komiteto kolonializmui tirti pirmininkui ir visų valstybių delegacijoms. Visose lietuvių kolonijose organi-zuojamasi šiam žygiui. Aukas prašoma siųsti šiuo adresu: Committee To Restore Lithuania's Independence, 29 West 57 St., Tenth Floor, New York, N. Y. 10019.


—    Prof. K. Pakšto antkapinis paminklas Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse pašventintas gegužės 31. Paminklą pašventino vysk. Pr. Brazys, jautriai apibūdinęs velionio veiklą bei gilų patriotizmą. Juodo marmuro paminklą veltui suprojektavo architektas J. Mulo-kas. Paminklo statymu rūpinosi Ateitininkų Sendraugių Sąjungos centro valdyba. Paminklui statyti komitetui vadovavo inž. J. Mikaila, centro valdybos narys. Vietoje daug talkino inž. A. Tumosa. Paminklo šventinimo iškilmėse dalyiš Floridos atvykusi ir velionio našlė J. Pakštienė, prieš pora metų J. Narūnės slapyvardžiu išleidusi savo velioniui vyrui skirtų eilėraščių rinkinį "Sutemos". Sutelkus lėšų Pakšto fondui, yra rengiama ir monografija K. Pakšto asmenybei ir veiklai iškelti; tą monografiją sutiko parengti prof. J. Eretas, kuris prašo visų, turinčių vienokios ar kitokios tam reikalui medžiagos, ją siųsti šiuo adresu: 44 Flora Str., Basel, Switzerland.

Mirtys.
— Gegužės 15 pavergtojoj Lietuvoj mirė jėzuitas kunigas Jonas Paukštys. Gimė 1899 kovo 20 Kurynės k., Zapyškio par., Kauno aps. Į jėzuitus įstojo 1922, filosofijos ir teologijos mokslus išėjo Olandijoj ir Prancūzijoj. Mokytojavo Kauno jėzuitų gimnazijoj (kurį laiką direktorius), redagavo 1931-35 "Misijas", o vėliau "Žvaigždę", suorganizavo Vyrų A-paštalavimo ir Maldos Apaštalavimo sąjūdžius suaugusiuose ir Eucharistijos Karžygius vaikuose. Bolševikinėj okupacijoj 10 m. kalintas Sibire, Vorkutoje. Po šios bausmės atlikimo kelis mėnesius praleidęs Lietuvoje, vėl buvo išvykęs aavo noru misininkauti Jakutijoj. Sėkmingai jo veiklai patraukus sovietinės spaudos dėmesį, 1958 grįžo Lietuvon.

—Gegužės 29 Vašingtone mirė generalinio štabo pulkininkas Kazys Grinius. Sūnus buvusio respublikos prezidento K. Griniaus, gimė 1899 rugsėjo 8 Pilviškiuose, baigė Prancūzijoj Saint-Cyro karo mokyklą ir vėliau Briuselio generalinio štabo akademiją (1927), lektoriavo Karo Mokykloje ir Aukštuosiuose Karininkų Kursuose. 1937 buvo Šiauliuose 3 divizijos štabo viršininkas, vėliau paskirtas karo attache Berlyne. 1941 atvykęs į JAV, jungėsi į veiklą nepriklausomai Lietuvai atstatyti, jo iniciatyva ALTa New Yorke įsteigė Amerikos Lietuvių Informacijos Centrą. Keturis metus lektoriavo Syracuse univ., o nuo 1951 dirbo Amerikos Balse.

— Birželio 11 Clevelande mirė latvių rašytojas Emils Skujenieks. Buvo gimęs Bauskėje 1903 birželio 28. Praleidęs Lietuvoje seseris metus (1922-23), buvo susigyvenęs su lietuviais ir daug pasitarnavo lietuvių - latvių bendradarbiavimui, ypač lietuvių autorių vertimais į latvių kalbą. Jis išvertė į latvių kalbą B. Sruogos "Milžino paunksmėje", V. Krėvės "Žentą", V. Ramono "Kryžius" ir "Dulkes raudonam saulėleidy", po trejetą S. Čiurlionienės ir P. Vaičiūno pjesių, V. Alanto "Buhalterijos klaidą".

—    Birželio 15 Čikagoje mirė rašytojas Stasys Laucius. Buvo gimęs 1897 spalio 11 Kelmėj. I pasaulinio karo metu baigęs Kijevo karo mokyklą, savanoriu dalyvavo laisvės kovose, 1921 išėjo atsargon ir mokytojavo pradžios mokyklose. Debiutavo 1927 išleistu eilėraščių rinkiniu "Pirmoji banga" (1927). Kitais metais išleido "Satyras". Pasirašinėdamas Stella, ir vėliau periodikoj gausiai spausdino savo sa" tyrinę poeziją. 1932 išleido poemą "Vytauto karžygius". Bet daugiausia atsidėjo dramaturgo darbui. 1931 išleido "Laisvės keliais" ir "Ugninį ratą". Jauniesiems ūkininkams skyrė "Kelius iš pelkių" (1936) ir "Žydinčią žemę" (1937). 4 veiksmų drama iš laisvės kovų "Signalas" pasirodė 1938. Be to, dar išspausdino "Apsukrų vyrą" (1941) ir vienaveiksmių rinkinį "Raudonoji melodija" (1953). Kultūros Fondas 1953 premijavo jo "Ponios Žydrienės bendrabutį" (liko neišspausdinta). Iš rankraščio Čikagoj ir kitur vaidinta jo "Paskutinė viltis". Būdami daugiausia patriotinės tematikos, jo scenos veikalai buvo mėgiami vaidinti šaulių ir kitų dramos mėgėjų.

—    Birželio 15 Bostone (Dorchesteryje) mirė biochemikas dr. Bronius Baškys. Buvo gimęs 1920 sausio 7 Junkilų k., Užvenčio vis., Šiaulių aps. Pats pasirengęs, eksternu išlaikė brandos egzaminus Jurbarko gimnazijoj 1944. Vokietijoj Hamburgo univ. pradėjo medicinos studijas, JAV mediciną pakeitė chemija ir Bostono Universitete 1954 gavo bakalauro, 1955 ma" gistro ir 1959 daktaro laipsnį. Rengdamas doktoratą, 1957-60 dirbo mokslinio tyrinėjimo darbą Harvardo univ. Gavęs doktoratą, 1960-63 buvo asistentas Bostono Universitete ir nuo 1960 iki mirties drauge dirbo mokslinio tyrinėjimo darbą Tufts univ. Jo tyrinėjimų sritis buvo riebalai. Iš šios srities paskelbė studijinių straipsnių žurnale "Archives of Biochemistry and Biophysics" ir kt. Bendradarbiavo Lietuvių Enciklopedijoje. Mūsų žurnale vasario nr. išspausdino straipsnį "Gyvybė kaip cheminis procesas".

—    Birželio 21 Čikagoje mirė pedagogė ir moterų veikėja Ona Krikščiūnienė - Petrauskaitė, prieš pora mėnesių atšventusi 70 metų sukaktį (gimė 1895 balandžio 29 Šiauliuose). Baigusi istorijos ir pedagogikos mokslus Pribourgo univ. 1922, ketvertą metų mokytojavo Šiaulių gimn., o 1929-39 dėstė pedagogiką, psichologiją ir istoriją Kauno meno mokykloj. Ligi mirties liko veikli visuomenės darbininkė: veikė ateitininkuose, moterų draugijose, vaikų globos ir šalpos organizacijose. Buvo ištekėjusi už agronomo dr. Jurgio Krikščiūno, žemės ūkio ministro 1926.

—    Birželio 22 Čikagoj mirė žurnalistas Algirdas Jonas Kaulėnas. Gimė 1912 kovo 27 Subačiuje. 1939 baigė Vytauto D. univ. teisių fakultetą. 1941-43 redagavo "Panevėžio Apygardos Balsą" (drauge 1942-44 Panevėžio dramos teatro direktorius), 1947-49 — "Britanijos Lietuvį" (Londone), Čikagoj buvo "Laisvosios  Lietuvos"  redaktorius.

—    Liepos 6 pavergtojoj Lietuvoj mirė mokytoja ir visuomenės veikėja Emilija Gvildienė. Gimusi 1887. Steigiamojo ir kitų demokratinių Lietuvos seimų narė krikščionių demokratų frakcijoje. 1927-28 pirmininkavo Lietuvių Katalikių Moterų Draugijai.

—Liepos 10 Clevelande mirė gydytojas dr. Mykolas Vaitėnas. Buvo gimęs 1911 liepos 10 Ažubalių k., Molėtų vis., Utenos aps. Vytauto D. univ. medicinos fakultetą baigė 1938 ir buvo paliktas asistentu odos ir lyties ligų katedroje; 1944 įsigijo medicinos daktaro laipsnį. Lietuvoje skelbė savo srities straipsnių "Medicinoje", šiame krašte buvo nuolatinis Lietuvių Enciklopedijos bendradarbis.

—    Liepos 12 Rochesteryje mirė pulkininkas Pranas Saladžius. Buvo gimęs 1893 vasario 27 Vyžuonose, Utenos aps. 1912 baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir 1917 Vilniaus karo mokyklą Poltavoje. 1927-35 buvo Kauno miesto ir apskrities karo komendantas, 1935 -40 Lietuvos šaulių Sąjungos vadas. Pirmojoj bolševikinėj okupacijoj kalintas. Ligi mirties jungėsi į visuomeninę veiklą Lietuvių Bendruomenėj, kariuose, tautinės srovės organizacijose.

—    Liepos 18 Orlando Park, III., mirė inžinierius Bronius Prapuolenis. Buvo gimęs 1878 sausio 27 Pocvietyje, žaliosios vis., Vilkaviškio aps. 1903 baigė Rygos politechnikos institutą cheminės technologijos inžinieriumi ir dirbo muitinėse. Dar spaudos draudimo metu pradėjęs lietuviškojoj spaudoj bendradarbiauti, buvo savo meto uolus publicistas. Rašė ir rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis Rygos, Petrapilio ir kt. laikraščiuose Lietuvos reikalais. Jo paties apskaičiavimu, per visą gyvenimą įvairiomis slapyvardėmis parašęs per 5000 įvairių straipsnių. Savo pinigais nuo 1909 leido J. Vanagaičio redaguotą mėnesinį žurnalą "Allgemeine litauische Rundschau". Susekus tai rusams, 1913 buvo iškeltas į Tolimuosius Rytus, iš kurių Lietuvon grįžo 1921. Paskirtas muitinių departamento direktoriumi, parengė muitinių įstatymą. 1925-37 buvo Vytauto D. univ. matematikos - gamtos fakulteto vyresnysis asistentas neorganinės chemijos katedroje.

—    Rugpiūčio 2 Lockport, III., mirė dr. Vitas Manelis, buvęs žemės Ūkio Akademijos prorektorius. Buvo gimęs 1910 vasario 17 Miškinė-lių k., Šimonių vis., Panevėžio aps.

1926 baigė Rokiškio gimnaziją ir 1927 stojo į Dotnuvos žemės Ūkio Akademiją, kurios baigimo diplomą įsigijo 1932. žemės Ūkio Akademijoj ir vyko jo akademinė karjera: iš pradžių paskirtas laborantu (1931), vėliau pakeltas vyresniu asistentu ir dėstytoju, 1939 įsigijo agronomijos daktaro laipsnį, 1941-44 docentas ir prorektorius. Vokietijoj 1946-48 profesoriavo Pabaltijo univ. Pinneberge ir buvo lietuvių sektoriaus rektorius. 1948 atvykęs į JAV, dirbo Čikagos Universiteto tyrimų instituto administracijoj ir tuo pačiu metu įsigijo verslo administracijos magistro laipsnį. Nuo 1956 perėjo dirbti į mokslinių instrumentų gamybos pramonės administraciją. Jo disertacija buvo stambus mokslo veikalas "Kooperatinės pieno perdirbimo bendrovės Pabaltijo valstybėse", išspausdintas žemės Ūkio Akademijos Metrašty   1939.   JAV   išspausdino "žemės reformos gaires" (Lietuvos Ūkio Atstatymo Studijų Komisijos Darbai, 1952, nr. 2). Daug straipsnių parašė Lietuvių Enciklopedijai. Veikė kooperatinėse bei ekonominėse organizacijose ir ateitininkuose; 1960-62 vadovavo Ateitininkų Sendraugių Sąjungai. Palaidotas Čikagos šv. Kazimiero kapinėse.

— Rugpiūčio 25 Čikagoj mirė visuomenininkas dr. Kazys Drange-lis. Buvo gimęs Lietuvoje 1888 gruodžio 24 Medviškių viensėdy, Balbieriškio vis., Marijampolės aps. Į JAV atvyko 1905 ir 1913 baigė odontologijos mokslus Čikagoje. Amerikos Lietuvių Tautinės Sandaros pirmasis pirmininkas 1914-15, Amerikos Lietuvių Gydytojų Draugijos vienas iš steigėjų ir ilgametis sekretorius, veikė SLA, ALToje ir kt.

—Rugpiūčio 25 Bostone (Dorchesteryje) mirė inžinierius docentas Kazys Kriščiukaitis. Rašytojo ir teisininko Antano Kriščiukaičio sūnus, gimė 1901 balandžio 13 Tichvine, Rusijoj. Vytauto D. univ, technikos fakultetą baigė 1927 ir 1928-29 studijas gilino Paryžiuje. Vytauto D. univ. technikos fakulteto architektūros katedros asistentu pakviestas 1931, nuo 1936 dėstė tipologiją ir urbanizmo pagrindus, 1940 pakeltas docentu, 1941-44 buvo tipologijos katedros vedėjas. Drauge dirbo įvairių pastatų projektavimo ir statybos priežiūros darbą; nuo 1935 buvo teisingumo ministerijos technikos patarėjas. JAV suprojektavo Put-namo Nekalto Prasidėjimo seserų koplyčios projektą. Urbanizmo bei architektūros klausimais bendradarbiavo spaudoje, rašė Lietuvių Enciklopedijai, buvo ir mūsų žurnalo bendradarbis.

Sukaktys. — Birželio 1 sulaukė 85 metų kun. Antanas Ežers-kis. Į JAV atvykęs 1899, kunigu įšventintas 1908, įsteigė Cicero lietuvių parapiją 1911, 1918 persikėlė į Pensilvaniją, kur klebonavo Forest City, o nuo 1934 yra Miners Mill lietuvių parap. klebonas. Čikagoj buvo "Draugo" leidėjų draugijos direktorių pirmininkas ir iždininkas.

— Birželio 16 sukako 50 metų dailininkui Adolfui Vaičaičiui. Gimė 1915 Plikiškių k., Joniškio vis., Šiaulių aps. 1939 baigė Kauno meno mokyklą ir nuo to laiko dalyvauja lietuvių dailės gyvenime, dabar reikšdamasis Australijoje. Dirba ir kaip knygų iliustratorius, tarp kitų iliustravo J. Kaupo "Daktarą Kripštuką".

—    Birželio 28 minėjo 50 metų sukaktį inž. Jonas Jurkūnas. Gimė 1915 Vindeikių k., Musninkų vis., Ukmergės aps.; 1942 baigė Vytauto D. univ. statybos fakultetą. 1943-44 buvo Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos prezidiumo pirmininkas, 1952-54 pirmininkavo Amerikos Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjungai, šiemet išrinktas Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos pirmininku.

—    Liepos 20 minėjo 70 metų sukaktį žurnalistas ir rašytojas Kazys Karpius. Gimė 1895 Babci-nos dv., Babtų vis., Kauno aps. Į JAV atvyko 1909, baigė vidurinį mokslą ir lavinosi develando Western univ. Nuo 1915 buvo veiklus visose tautinės srovės organizacijose ir priklausė jų vadovybėms. Ypač reikšmingas jo vaidmuo kaip Ilgamečio "Dirvos" redaktoriaus (1919-48); nuo 1925 "Dirva" buvo jo nuosavybė. JAV lietuviuose jis yra bene produktyviausias ir kaip rašytojas: išleido du eilėraščių rinkinius, dvylika scenos veikalų, dvi apysakas ir aštuonis istorinius romanus (Baltijos aras, Kryžeivis, Du broliai, Jūros merga, Klajūnas, Merūnas, Dvi seserys, Alpis). Sukakties minėjimą drumstė nesena žmonos mirtis: Ona Karpienė -Virbickaitė mirė liepos 7 (buvo gimusi 1902 gruodžio 1 Clevelande); Ji taip pat jungėsi į lietuviškąją veiklą ir buvo "Dirvos" administratorė.

—    Liepos 21 sukako 80 metų gydytojui Jokūbui Mikelėnui. Gimė 1885 Mažutiškių k. prie Biržų; medicinos mokslus baigė Tomske 1913 lr buvo ilgametis Biržų apskrities ligoninės chirurgas ir vedėjas 1921 - 40). Dirbo įvairiose visuomeninėse organizacijose ir nuo 1923 buvo Evangelikų Reformatų Kolegijos pirmininkas. 1949 atvyko į JAV.

—    Liepos 21 minėjo 60 metų sukaktį dr. Albertas Gerutis. Gimė 1905 Rygoje. Teisių daktaro laipsnį įsigijo Berno univ.  1933. Nuo
1936    dirbo užsienio reikalų ministerijoje — buvo Lietuvos nuolatinės delegacijos prie Tautų Sąjungos sekretorius. Lietuvių Bigliografinio Archyvo iniciatorius ir vedėjas nuo 1946.

—    Liepos 26 70 metų sulaukė poetė Juzė Liuda Augustaitytė -Vaičiūnienė. Gimė 1895 Mažučių k., Vilkaviškio vis. ir aps. Lietuvoj buvo ilgametė gimnazijos mokytoja Marijampolėj (1920 - 1938). Išleidusi tris eilėraščių rinkinius: "Su baltu nuometu" (1931), "Skeveldros" (1946), "žvaigždėtos naktys" (1952). Skautų veikėja, rašo spaudoj skautų ideologijos ir apskritai jaunimo auklėjimo klausimais.

—    Liepos 29 minėjo 75 metų sukaktį prelatas Ignas Albavičius. Gimė 1890 Lazdijuose. Baigė Seinų kunigų seminariją 1912 ir studijas tęsė Romos Gregorianum universitete, kur 1914 įsigijo filosofijos licenciatą. Tais metais karo užtiktas JAV, liko Čikagoj kunigauti, nuo 1918 buvo Dievo Apvaizdos parapijos klebonas (pastatė bažnyčią), o nuo 1940 klebonauja Cicero lietuvių parapijoj (pastatė mokyklą). Pirmininkavo Lietuvių Katalikų Federacijai ir dabar yra jos dvasios vadas, nuo 1942 priklausė ALTai, vienas iš BALFo steigėjų.

—    Rugpiūčio 15 sulaukė 50 metų skulptorius Vytautas Kašubą. Gimė 1915 Minske. 1939 baigė Kauno meno mokyklos skulptūros skyrių. 1941-44 vadovavo skulptūros studijai Kauno pritaikomosios dailės institute. Visuomenės dėmesio susilaukė dar studijuodamas, kai Paryžiaus pasaulinėj  parodoj
1937    gavo aukso medalį už medžio
drožinį. 1942 jam buvo paskirta tautinė skulptūros premija už "Kalinių išlaisvinimą". JAV sukūrė Čikagos Marquette Parko lietuvių bažnyčios frontonui Keturias Lietuvos madonas (akmeninės), 5 pėdų aukščio medžio Rūpintojėlį Toronto pranciškonų Prisikėlimo parapijos bažnyčiai, V. Krėvės paminklo Filadelfijoj projektą ir kt.

—    Pavergtojoj Lietuvoj šią vasarą sukako 75 metai prof. dr. St. Mastauskiui (VI.14) ir kompozitoriui J. Karosui, 60 metų — kompozitoriui Kl. Griauzdei (VI.l) ir dailininkams   P.   Tarabildai   (VI.29),

Stp. Ušinskui (VII.21) ir L. Kazokui (VII.27).
Rašytojuose. — Lietuvių Fondo paskirtą 500 dolerių premiją jaunimo literatūrai jury komisija (pirm. B. Babrauskas, sekr. J. Juozevičiūtė, K. Bradūnas, Č. Grincevičius ir J. Plačas) liepos 15 posėdyje taip paskirstė: pirmoji premija — 200 dolerių paskirta Gintarei Banaitytei - Ivaškienei už Mindaugo laikų apysaką "Stumbras", dvi antrosios premijos — po 150 dolerių — paskirtos Juozui Švaistui už pasakiškų nuotykių pynę "šaunus penketukas" ir Andriui Norimui - Mironui už nuotykių apysaką "Be namų". Konkursui buvo gauti 25 rankraščiai ir leidiniai. Premijuotuosius rankraščius išleis JAV LB Kultūros Fondas.

—    Čikagos Skautininkų (-ių) Ramovės dramos konkurso jury komisija (B. Babrauskas, č. Grincevičius, Z. Kevalaitytė - Visockie-nė, K. Oželis ir V. Ramonas) pirmąją ir antrąją premijas (500 ir 300 dolerių) paskyrė Anatolijui Kairiui už 3 veiksmų tragedijetę "Šviesa, kuri užsidegė" ir už 3 veiksmų dramą "Eldorado", o trečiąją premiją (200 dolerių) — Mykolui Venclauskui už 3 veiksmų misteriją "Gimtosios žemės ugnis". Konkursas buvo skelbtas parašyti scenos veikalui, kuris pavaizduotų Lietuvos partizanų laisvės kovą. Rankraščiai buvo pristatyti slapyvardžiais

Dailininkuose.
— JAV savo kūrinių parodas buvo surengę šie dailininkai: Pr. Lapė V. 22-23 Rowayton, Conn., Thomas mokykloj, kur jis mokytojauja, buvo išstatęs per 70 tapybos (portretų ir peizažų) ir grafikos darbų; Ad. Galdiko paroda vyko VI.20-27 Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos mokykloj (iš 44 kūrinių parduota 29); J. Bagdono abstraktinės tapybos paroda (apie 50 darbų) rodyta VII.2-11 Maspetho lietuvių parapijos salėje (atidarant kalbėjo prof. J. Brazaitis, uždarant dail. V. K. Jonynas)

—    Anglijoj V. 3-17 Londone, Upper Grosvernor Galleries, vyko Elenos Gaputytės skulptūros darbų paroda (drauge su A. Dzierzynsklo
tapybos darbais). Kataloge E. Gaputytės kūrybą Sheldon Williams (New York Herald Tribune) aptarė kaip "asmenišką" ir "humanistinę" kūrybą, kuri "užima vienišą vietą anapus sąjūdžių ir madų, bet daugelis turėtų pavydėti šios situacijos".

—    Australijoj audiniams pritaikomojo meno premiją "Australian Fashion Fabric Award" šiemet pirmuoju laimėjo Leonas Urbonas, gaudamas 750 svarų pinigais ir aukso medalį. Iš 10 kitų po 75 svarus premijuotų dailininkų du apdovanoti sidabro medaliais — abu lietuviai: V. Ratas ir Eva Kubbos, o kiti aštuoni — bronzos medaliais (tarp jų ir H. Šalkauskas). Premijos įteiktos atidarant šią konkursinę parodą liepos 7 Sydney. Konkurse varžėsi apie 500 dailininkų.

—    Italijoj dail. Sofija Pacevičie-nė VI. 7 priimta nariu į Tiberinos akademiją (Accademia Tiberina), kuri buvo įsteigta 1813 ir telkia į-vairiose kūrybos srityse pasižymėjusius asmenis.

— Prancūzijoj šį pavasarį Paryžiuje vyko V. Kasiulio ir Prano Gailiaus darbų parodos. V. Kasiulis savo kūrybą buvo išstatęs Galerie des Beaux Arts ligi birželio 15. Žurnale "Arts" (1965.V.19-25, nr. 1006) P. Damien pastebėjęs, jog "Kasiulis nebėra dailininkas, kurį reiktų pristatyti", iškelia kaip naują elementą jo beveik visišką nusikreipimą į portretus — ne individualių žmonių, o idealizuotus ir apibendrintus portretus, kuriuos būtų galima vadinti "charakteriais" (pvz. bohemietė, besimeldžiąs rabinas etc.). Recenzija baigiama: "pasakykime paprastai, kad dar kartą Kasiulis išvengė sistemos ir rutinos pavojaus, naujomis temomis atnaujindamas savo jau turtingą ir įvairią kūrybą".

—    Prano Gailiaus grafikos darbų serija "Inter muros" buvo išstatyta Paryžiaus La Nouvelle Gravure galerijoj V. 26 - VI. 5. R. Moutard - Uldry žurnale "Arts" (1965.VI.2-8, nr. 1008) rašo, kad šie grafikos darbai liudija "un métier très sur" ir, nors atrodo abstraktūs, visada kyla iš kontakto su gamta ir turi dvasinio giminiškumo su Japonijos grafikos menu.

—    Vokietijoj VII.5-31 Stuttgarte Institut fuer Auslandsbeziehungen patalpose vyko Žibunto Mikšio grafikos darbų paroda.

Muzikuose. — Čikagos muzikos žurnalas "Musical Leader" birželio numerio viršelį papuošė Bruno Markaičio, S. J., atvaizdu ir įsidėjo straipsnį apie kompozitorių ir apie jo "Vilniaus Varpus" (The Bells of Hope). Straipsny rašoma: "nors nebūdamas kovingai moderniškas, Tėvas Markaitis vartoja dabartines harmonijas su tendencija į politonališkumą". Straipsnio autorius Br. Markaičio melodijose girdi ir "senų lietuvių liaudies dainų aidą". Tas pats žurnalas liepos numeryje trumpai recenzuoja "Vilniaus Varpų" išpildymą birželio 13 koncerte: "Kantatoj greičiau gausu melodingų temų negu dabarties disonansinės muzikos. Tai platus, tobulai balansuotas kūrinys, vieningas savo samprata ir technika. Choristai buvo gerai paruošti, o trys solistai puikiai sulydė savo partijas į visumą ... ši kantata užims savo vietą tarp šio meto reikšmingų choralinių kūrinių".

—    To paties žurnalo liepos numeris atkreipia dėmesį ir į VI. Jakubėno studijos mokinių piano koncertą birželio 12. Atskirai suminima R. Vileišytė, Mirga Pakalniškytė, I. šnekutytė, R. Bigelis, M. Drunga ir kt., liudiją gautą gerą išlavinimą (the splendid training by Vladas Jakubėnas).

—    Lilija Šukytė šią vasarą Šekspyro festivalyje Stratforde, Ont., nuo VII.6. dainavo Mozarto operoje "Figaro vestuvės" grafienę Almavivą. čia ji buvo įsipareigojusi 31 spektakliui (po 4 į savaitę). Spauda sutinka ją labai šiltai ir pranašauja didelės dainininkės ateitį.

— Ateitininkų Federacijos Taryba sekantiems penkeriems metams korespondenciniu balsavimu išrinkta tokia: dr. A. Liulevičius, prel. J. Balkūnas, V. Skrupskelytė, V. Lušytė, kun. V. Dabušis, dr. P. Kisielius, St. Barzdukas, dr. V. Vardys, V. Kleiza, B. Miniataitė, dr. J. Grinius, J. šoliūnas, dr. J. Meškauskas, kun. dr. I. Urbonas, kun. P. Patlaba. Iš viso balsavo 1110 asmenys iš šių kraštų: Anglijos — 13, Australijos — 97, Brazilijos 75, Italijos — 33, JAV — 734, Kanados — 159, Prancūzijos — 8, Vokietijos — 45. Pirmajame savo posėdyje Ateitininkų VII Kongreso (žr. atskirai) metu liepos 4 naujoji taryba pirmininku išsirinko prof. dr. Vytautą Vardį. Anksčiau šias pareigas ėjo dr. Adolfas Darnusis.

—    Lietuvos Vyčių 52-rasis seimas įvyko rugpiūčio 5-8 Los Angeles. Už nuopelnus kovoje už pavergtųjų tautų ir specialiai Lietuvos laisvę vyčiai aukso medaliu apdovanojo buv. senatorių, dabartinį Oakland Tribune redaktorių ir leidėją William F. Knowland. Lietuvių draugas žurnalistas G. Todt buvo pagerbtas specialiu at-sižymėjimo ženklu. Priimtas nutarimas aktyviau įsijungti į JAV LB veiklą. Naujuoju centro pirmininku išrinktas Aleksandras Wesey (Vasiliauskas), Great Neck, N. Y. Koncerto programą seime išpildė solistė Pr. Bičkienė ir B. Budriū-no vadovaujamas Los Angeles lietuvių parapijos choras.

—    ALRK  Moterų   Sąjungos   50
metų jubiliejinis 31-masis seimas įvyko rugpiūčio 16-18 Detroite. Formalių atstovių dalyvavo 65. Sąjungai pirmininkauja E. Paurazienė, dvasios vadasprel. Pr. Juras, kuris šiame seime atlaikė mišias ir pasakė pamokslą.

— Šeštoji Kanados Lietuvių Bendruomenės Taryba išrinkta birželio mėn. Rinkimai įvykdyti 19 apylinkių. Dalyvavo 1866 balsuotojai (11 proc. daugiau negu 1962 m. rinkimuose). Tarybą sudaro 30 narių. Į VI-ją tarybą išrinkti 8 jauni žmonės (30 m. ir jaunesni), jų tarpe 5 studentai. Reiškinys geras.

—    Birželio 20 pašventintas Hamiltono lietuvių Jaunimo Centras, pastatytas prel. dr. J. Tadarausko rūpesčiu ir Hamiltono lietuvių parama.

—    šv. Tėvas Povilas VI liepos 1 kun. dr. Audrį Bačkį pakėlė į prelatus ir paaukštino tarnyboje: nuo praėjusių metų liepos 1 jis dirbo Apaštališkojoje nunciatūroje Maniloje, Filipinuose, attaché titulu, o dabar paskirtas nunciatūros sekretoriumi.