GERIAUSI ŠIO DVIDEŠIMTMEČIO DAILININKAI? Spausdinti
Gal būt iš visų dvasinės kūrybos sričių revoliuciškiausia ir tuo pačiu kontraversiškiausia mūsų dienomis yra dailė. Daug daugiau dailei dėmesio plačiojoj visuomenėj. Daug daugiau pačių dailininkų. Ir, naujų kelių ieškant, taip gimsta viena srovė po kitos, kad apie vieno stiliaus "bendrą vardiklį" nebėra klausimo. Taip pat sunku ir orientuotis, į kuriuos dailininkus reikia kreipti akis kaip į naująsias "žvaigždes".

Kas geriausi šios kartos dailininkai? Į šį klausimą ėmėsi ieškoti atsakymo prancūzų meno savaitraštis "Arts" ir šią vasarą (nr. 1011, VI.23-VII.6) paskelbė "sprendimą". Savaitraštis kreipėsi į 100 įvairių pažiūrų meno ir literatūros pasaulio asmenų, klausdamas, kuriuos 10 dailininkų kiekvienas laiko dabartinės generacijos atstovais. Šioj "jury komisijoj" buvo daug dailės kritikų, bet iš jos buvo išskirti dailininkai ir meno pirkliai. Tebuvo viena sąlyga — atrenkamieji dailininkai turėjo būti jaunesni negu 50 metų, kad būtų atrinkti šios generacijos žmonės, iškilę pokario dvidešimtmetyje. Nors kiekvienas atsakytojas vadovavosi savo skirtingais kriterijais, tačiau iš viso tas 100 "sprendėjų" i kėlė tik 20 vardų, ir savaitraštis taip komentuoja: "reikalas yra daug aiškesnis, negu buvo galima tikėti".

Tuo būdu pravedus klausimą, kurie 10 dailininkų iškilo per šį dvidešimtmetį savo generacijos atstovais, gauta tokia eilė:

1. Robert Rauschenberg (g. 1925), amerikietis iš Texas, studijavęs Kansas City meno mokykloj ir Paryžiaus Académie Julian. Pernai (1964) jis laimėjo Venecijos biena-lio didžiąją tapybos premiją. Po Pollocko mirties (1956) jis iškilo kaip New Yorko mokyklos būdingiausias atstovas. Jo kūrybos laukas — koliažas. Dėl to laikomas "pop art" proseneliu, nors pats dar tėra 40 metų. Iš pradžių savo koliažuose vartojo visokias atmatas — yra montažų su coca-cola bonkomis, kaklaryšiais, lietsargiais etc. Paskutiniu metu perėjo į rafinuotos elegancijos meną, visiškai skirtingą nuo ankstesnių paveikslų brutalumo ir noro žiūrovus šokuoti. Bet ir dabar jo paveikslų inventorių sudaro kasdieninio gyvenimo mitologija: sportininkai, politikai, kino ir televizijos žvaigždės etc.

2.    Tinguely (g. 1925), skulptorius, šveicaras, gimęs Fribourge ir studijavęs Bazelyje, nuo 1952 apsigyvenęs Paryžiuje. Kadangi mūsų civilizacija yra mašinų civilizacija, tai jai prisitaikyti Tinguely ėmėsi "sumašininti" ir skulptūrą, iškildamas mechaninės skulptūros pionieriumi. Tarp įvairių mašinų-skulptūrų jis sukūrė ir abstraktinės tapybos robotą.

3.    Pierre Soulages (g. 1919), prancūzų tapytojas abstraktistas, nuo 1946 apsigyvenęs Paryžiuje. Tai erdvės ir nakties dailininkas, kuriam pagrindinė "spalva" yra juoda. Priešingai kitų jo pirmatakų abstraktistų geometrizmui, grafizmui, raizgytumui ar debesuotumui, jo paveikslai pasižymi ramia ir blaivia energija, kurią liudija jo tapybinių formų masyviškumas. 1964 jis laimėjo didžiausią tarptautinę kas tris metus skiriamą Carnegie premiją (Pitsburge).

4.    Georgės Mathieu (g.* 1924), prancūzų tapytoj as abstraktistas. Kovojo prieš geometrinį abstraktizmą ir tapo "lyrinės abstrakcijos" pionieriumi. Išgarsėjo savąja "greičio estetika" — piešia momentiškai. 1957 Tokijo parodai Japonijoje 21 paveikslą sukūrė per 3 dienas prieš parodos atidarymą. Jis mėgsta tapyti viešumoj — yra tapęs Paryžiaus teatro scenoje, stebint pilnai salei publikos; Vienos aikštėje, prieš Dūsseldorfo meno dailės akademijos narius etc.

5.    Yves Klein (1928-1962), prancūzų dailininkas, miręs širdiesn smūgiu sulaukęs vos 34 metų. "Tuštuma buvo visą laiką mano esminis rūpestis, ir esu tikras, kad ugnis dega ir tuštumos širdyje taip pat, kaip žmogaus širdyje", ši ugnis, kurioje kosminis jausmas lydėsi su nebūties jausmu, ir stūmė jį į nepaliaujamą eksperimentavimą. Buvo monochromijos "mėlynasis periodas". 1953 Paryžiuje surengė "tuštumos parodą", kurioj tebuvo plikos sienos. "Antropometrijose" naudojo "gyvuosius teptukus" — išdažė nuogus modelius, ir jų kūno nuospaudos sudarė paveikslus. 1960 pradėjo savo "kosmogonijas", kurioms naudojo gamtos elementų "bendradarbiavimą": leido lietui atbaigti paveikslą; šviežiai nutapytą drobę vežė iš Paryžiaus į savo gimtinę Nicą iškėlęs ant mašinos stogo, kad vėjas prisidėtų prie paveikslo; su gazo liepsnos pagalba kūrė "ugnies" paveikslus ir skulptūras. "Planetiniuose reljefuose" vaizdavo spėjamą Marso, Veneros topografiją ar žemę iš mėnulio žiūrint. Gyvas piktinęs, po mirties tampa legenda.

6.    Hundertwasser, iš tiesų Friedrich Stowasser (g. 1926), austrų žydų kilmės kosmopolitinis tapytojas. Nuolatinis keitimasis — jo obsesija. Skelbia "transautomatinį meną", giminiškas Klee, Chagalliui ir Max Ernst, būdingas vaizdų -simbolių turtingumu.

7.    Bernard Buffet (g. apie 1928), prancūzų tapytojas. Turėjo labai skurdžią jaunystę ir savo paveiksluose yra mūsų amžiaus baimės ir vienatvės košmaro reiškėjas. Staigiai pagarsėjo ir praturtėjo (pilių savininkas etc.), bet daug kritikų jo nevertina.

8.    Paul Guiramand (g. 1926), prancūzų  tapytojas.  Nutolti  nuo siužeto jam lygu nutolti nuo gyvenimo, nors ir nebėra klausimo grįžti į senąjį realizmą. Tai šviesos ir spalvos dailininkas.

9.    Francois Arnai (g. 1924), prancūzų tapytojas ir skulptorius. Perėjo daug kūrybos tarpsnių, aplamai — abstraktizmo atstovas, siekiąs sintetinio paprastumo.

10.    César, iš tikro César Balduc-cini (g. 1921), prancūzų skulptorius, gimęs Marseilles iš tėvų italų. Savo skulptūroms daugiausia vartoja metalą.

Po šių 10 išrinktųjų savo generacijos pagrindiniais atstovais toliau seka Tapies, Rebeyrolle, Sonder-borg, Gillet, Lapoujade, Alechinsky ir kt.

Dėl 50 metų ribos nebuvo tokių pavardžių kaip Nicolás de Stael, Wols, Pollock, Carzou, Nicolás Schoffer, Bacon, Dubuffet, Poliakoff, Vasarely etc.

Kadangi "jury komisiją" sudarė prancūzai, nėra ko stebėtis, kad jie vyrauja ir atrinktuosiuose, nors pirmuoju išskirtas ne prancūzas, o amerikietis.

Žinoma, visi tokie dabarties sprendimai yra reliatyvūs. Tai gerai žino ir pats "Arts" savaitraštis, nes pirmajame savo puslapyje išskirtąjį 10 skaitmenį apgaubia dideliu klaustuku. Su tuo pačiu klaustuku ir čia perteikiamas šis žvilgis į dabartinės generacijos dailininkus.