STUDENTŲ SUVAŽIAVIMAS Spausdinti
Lietuvių Studentų Sąjungos XV suvažiavimas įvyko develando She-raton viešbutyje lapkričio 25-27. Suvažiavimas buvo skirtas Lietuvai ir išeivijai 25 metų perspektyvoje, klausiant "ir kas toliau?", šia tema pirmąją dieną pagrindinę paskaitą skaitė dr. V. Vygantas. Jis pabrėžė du išeivijos uždavinius: lietuvybės išlaikymą ir kovą su komunizmu. Nors dabar nebesame nei tremtiniai, nei pabėgėliai, o išeiviai, vis tiek turime tęsti kovą už Lietuvos išlaisvinimą. Tik turime ieškoti skirtingų priemonių ir išeiti į platesnį pasaulį. Antrą dieną dr. H. Nagys kalbėjo tema "Kodėl ir kaip netylėti", ragindamas reikšti savo nuomones ir angažuotis, kad nekalbėtų už mus kiti, kurie mažiau supranta, ši paskaita buvo lyg įvadas į diskusinius būrelius. Jų buvo aštuoni. Temos buvo įvairios, nevisos vykusios. Dalyvių skaičius atskiruose būreliuose — nuo 5 ligi 50. Būrely, kur buvo kalbama apie ideologines organizacijas, Santaros atstovas (pats LSS pirmininkas) skelbė, kad ideologinės organizacijos esančios nereikalingos, nes visos besikartojančios, tuo pačiu užsiimančios. Dauguma dalyvių su Santaros atstovu nesutiko. Nebuvo iš jo aišku, ar Santara jau savęs nebelaiko ideologine organizacija (o gal tik nebesijaučia jaunimo organizacija, nes pranešimas buvo apie Santaros filisterių, o ne studentų veiklą). Trečią dieną po eilės pranešimų vyko simposiumas, kurį sudarė dr. H. Nagys (moderatorius), dr. K. Ostrauskas, G. Procuta ir dr. R. Šilbajoris. Per simpoziumą buvo nušviesta kūrybos sąlygos Lietuvoje ir čia, išeivijoje. Vakare vyko literatūros vakaras, kuriame vėl dalyvavo Nagys, Šilbajoris ir Ostrauskas.

Tokia oficialioji suvažiavimo pusė. Paskaitos buvo rimtos, ir beveik visi paskaitininkai buvo tikrai puikūs kalbėtojai. Nemaža studentų klausėsi paskaitų   ir  buvo  jomis patenkinti. Galima dėl to suvažiavimą laikyti pasisekusiu. Į klausimą, ar programa buvo įdomi, aiškiai atsakymas yra "taip". Bet būtų sunku "taip" atsakyti į klausimą, kiek šis suvažiavimas turėjo prasmės kaip LSS, t. y. kaip studentų suvažiavimas, kiek jis įprasmino paskelbtuosius Jaunimo Metus. Suvažiavimas nesujungė veiklai studentų į glaudesnius ryšius. Aktyviai jie suvažiavime dalyvavo šokiuose, o ne rimtojoj programoj. Kanados jaunimo kongrese visą programą vykdė patys studentai, o čia beveik visą pagrindinę programą išpildė vidurinės kartos žmonės. Studentai liko tik pasyvūs klausytojai. Nebuvo konkrečiau svarstyti ir Jaunimo Metų uždaviniai. Tuo klausimu banaliai pakartojo tai, ką jau visi laikraščiai buvo paskelbę kaip oficialų komunikatą. Jaunimo Metams niekuo šiame suvažiavime nepasirengta.

Didžiausia kliūtis tikram suvažiavimo pasisekimui yra pati LSS veikla ar neveikia, nes atskiruose skyriuose veiklos beveik nėra. Daugumoj miestų LSS skyriai tik išsirenka valdybą ir šokius suruošia. Savo rimtas programas turi ideologinės organizacijos. Todėl, kai studentas atvažiuoja į LSS suvažiavimą, jis girdi, ką jau yra girdėjęs savo pagrindinėj organizacijoj, ir tai jam nebegali būti įdomu. Jis lieka savo draugų tarpe, ir LSS suvažiavimas pasidaro lyg trijų dienų stovykla, kurios ideologinės organizacijos turi savo pastovykles.

Šią problemą galima ir turime išspręsti, nes kartojimasis nėra reikalingas. Bet atsakymas yra ne ideologinių organizacijų sunaikinimas, kaip siūlė Santarą atstovavęs LSS pirmininkas, o LSS įprasminimas randant, ką ji, LSS, gali veikti. LSS neturėtų stengtis lyg pakeisti visas ideologines organizacijas ir savotiškai pati tapti ideologine organizacija. Reiktų LSS daugiau tapti praktiška organizacija, kurios didžiausios pastangos turėtų būti dedamos į tarptautinę veiklą. Reiktų pradėti bendradarbiavimą su latviais, estais ir kitais. Ypač reiktų pagalvoti apie akciją amerikiečių studentų tarpe, ieškant Lietuvai draugų, žodžiu, LSS turėtų būti visų lietuvių studentų bei ideologinių organizacijų politinis organas, o ne vieta savo tarpe ginčytis, kurie "puikesni", ar teisti skirtumus. Kol to neįvyks, LSS vis nebus radusi, ką jai veikti.

darytasis pranešimas tik Dar kitas reikalas. Į viešbutį, kuriame vyko suvažiavimai, suvažiavo apie 500 studentų, bet iš jų suvažiavime užsiregistravo tik apie 250. Net daug užsiregistravusių rimtojoj programoj nedalyvavo, o pasirodydavo tik per šokius, kur dalyvių padvigubėdavo. Atrodo, kad buvo ir tokių, kurie savo kambarius gal buvo palikę tik "atsargoms" pasipildyti. Sako, tokia tradicija jau esanti. Tradicija ar ne, bet tai niekam garbės nedaro (nereiktų lietuviams taip atstovauti, kad nebebūtų vilties kitą kartą tan pačian viešbutin prisiprašyti). Kas tenori per tą savaitgalį "paatostogauti", gali tam reikalui patys susiorganizuoti, o ne naudoti LSS suvažiavimą. Tokią "tradiciją" reikia išrauti. Iš anksto tuo reikalu reikia susirūpinti, kad ir būsimajame Jaunimo Kongrese nebūtų ši tradicija tęsiama.