Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ASTRAUSKO SKULPTŪROS IR JUODVALKIO FOTOGRAFIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė yra dalyvavęs įvairiose parodose Toronte- V. Vzg.   
 
R. Astrauskas: Raitelis                               šarvuotas riteris

Bostone kovo 9-10 vyko Romo Astrausko skulptūros ir Uosio Juodvalkio fotografijų paroda.
Nėra reikalo priskirti kokiai nors dailės srovei šiuos du jaunus menininkus. Dabarties dailės visų srovių koks nors apibrėžimas yra labai konvencialus reikalas. Iš tikrųjų, po impresionistų revoliucijos prieš normas, Įtaigojusias visų rūšių meną neperžengti nustatytųjų įstatymų ribos, jokia dabarties meno kryptis neturi išbaigto veido. Viena, ką impresionizmas ir vėliau Picasso pradėtas kubizmas įrodė, yra tai, kad ateities meną kuria ir sąlygoja ne srovės, bet atskiri menininkai — individai; ir kad meninė tikrovė yra ne tai, kas fiziškai egzistuoja, bet tai, ką menininkas individualiai pergyvena ir jaučia.

Impresionizmas, kaip labai vientisa ir užbaigta meno srovė, kartu tad demonstruoja ir atskirų menininkų subjektyvų žvilgį į pasaulį.

Atradimas fotografijos, kuri be fizinės jėgos daugiau nieko neturi, negali tad mūsų pradžiuginti, kad ji yra pajėgi pavaduoti realizmą tapyboje. Betgi tas naujas išradimas — foto aparatas — žmogaus rankose šiandien yra techniška priemonė naujo pobūdžio kūrybai-Kino ir meniška fotografija šiandien turi jau savo vertę. New Yor-ko Moderninio meno muziejuje yra nuolatinė fotografijos meno ekspozicija, rengiamos specialios ir tarptautinės parodos.
Uosio Juodvalkio fotografijų ekspozicija, nors savo apimtimi ir kukli, rodo, kad ne aparatas fotografuoja, bet žmogus. Tai liudija eilė darbų, gerai įkomponuotų, šviesos ir šešėlių žaismu sukeliančių įvairias ir įdomias nuotaikas.

Kontrastas pastarojo darbams yra  Romo  Astrausko  skulptūros, kurios jau rodo, kad meno kūryba gali būti ir ten, kur jokio objektyvaus realizmo nebėra. Tai išimtinai metalo ir kitokių kietų medžiagų (akmens, kietmedžio) deriniai. Astrauskas turi išradingumo ir skonio tų medžiagų panaudojimui. Jo kūrybą netikslu būtų priskirti kokiai nors dailės krypčiai. Tai nėra nei futurizmas, nei kubizmas, nei Pop art ar bet koks kitoks bedaiktinis menas, nors ir yra panašias asociacijas sukeliančių užuominų. Dabarties meną analizuojančiose apybraižose tos rūšies kūrybą priimta vadinti avangardo menu, kuris ateityje gal kristalizuosis ir į ką nors pastovesnio. Kol kas visa tai yra dabarties žmogaus neramios buities ieškojimai.

R. Astrausko darbų ir temos yra atitrūkusios nuo gyvenimo, bet artimos dabarties psichikai: Šarvuotas riteris, Kareivis, Raitelis (šarvuotas), Bernas... Pavaizduotų žmogysčių veido išraiškos yra įdomiausias elementas jo darbuose. Jos yra rūsčios, susimąsčiusios, sukauptos  savyje. Aplinka skulptūriškai išspręsta, geros konstrukcijos.

Bet jis yra dar jaunas menininkas. Dauguma darbų nedidelio formato ir smulkūs. Dirbant toliau ta pačia maniera, nors ir turint aiškiai matomus gabumus, būtų pavojus likti dailiųjų amatų meistru. Linkėtina tad, kad tie gabumai išsivystytų į platesnio akiračio ir didesnės apimties meno kūrybą.

R. Astrauskas yra gimęs Vokietijoje. 1963 jis gavo Canadian High Arts Foundation pirmą premiją. 1984 atstovavo Kanados jauniesiems dailininkams parodoje Japonijos sostinėje, yra dalyvavęs įvairiose parodose Toronte-
V. Vzg.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai