Iš latvių poezijos |
Parašė Vertė Andrius Baltinis |
Ingrida Viksna DAINA Miškų šlamesys ir ežerų ramybė, Paukščių balsai ankstyvoj aušroj, — Saulės spindesys ir žvaigždėtų naktų Vasaros žėrėjimas — Skamba mano dainoj. Miškų tyla ir vandenų ramybė, Audringi džiaugsmai gyvybės alkyje; Tolimi keliai ir atsisveikinimo skausmas, Rankoms atsileidžiant — Visa susilieja dainoje. Ir mano sieloj atsispindi Kaip ežero vandenyse ramiuos Veidai atsiminimų tolimuosiuos soduos Per mirties ir gyvenimo jūras . . . Miškų skambesys ir vandenų ramybė, Audringi džiaugsmai gyvybės alkyje Viskas susilieja į saulėtą liepsną Ir skamba mano dainoje. SNIEGE Ant tolimų namų seniai jau sninga, Ir bus užsnigę jau visi šviesos keliai. Vienatvėj reiks juos visus išbristi, Nors anoj pusėj laukia tik mirtis. Ant tolimų namų seniai, seniai jau sninga, Ir giliame sniege išblėsta šviesios amžiaus dienos. Kad tik netektų be saulės čia užmigti, Šiame sniege pasilikt be vienos saulės dienos. Ant tolimų namų jau seniai sninga, Ir giliame sniege visi keliai išnyksta. Alberts Spogis LAIKAS Apvagia mus čia, Tamsoj pabėga. Nepastebėtas nuneša mūsų dienas, Pats iš visko juokias. Pabudę Dar pamatome: Laikas sėdi gyvenimo aludėj, Alkanas girtuoklis, Mūsų dienas geria. Roberts Mūks GAIDYS Tau pragystant kas rytą vyksta dideli stebuklai: Daiktai, medžiai ir vandenys pradeda gyvuoti tarsi pirmą kartą žemėje, Ir žmogui gera tik dėl to, kad jis yra, Tiek daug žmonių ir tiek daug gaidžių. Tavo balsas lyg traukinio švilpimas iš dangaus, Aštrios nekaltybės sklidimas po pasaulį, Kaip Dievo ir žmogaus kalbėjimasis be garso. Tu esi pasiuntinys ir šauklys, Tarpininkas ir ramintojas — tuojau po Kristaus. Bet, kilnusis gaidy, ir tu turi savo kryžių: taip kaip pelkė nėra jūra, taip ir višta nėra tavo žmona, Bet tavo karikatūra. Andrius Baltinis NEIŠVENGIAMOJI PRAEITIS Ėjau ir nusipirkau karstą, pušinį, švelniais šonais, geltoną. Ir kiekvieną šešėlį, slenkantį paskui mane praeities vilionėm, dėjau tarp šakotų sienų. Eilę po eilės. Šalia šviesiųjų dienų (Tiek mažai jų!) liūdnąsias visas, šalia ilgųjų kančių — trumpąsias, ir galvojau: užbaigsiu iki vakaro Užkasiu. Gyvensiu. Užkasiau. Save kartu — naujas rytas neaušta be vakardienos. Iš latvių kalbos išvertė Andrius Baltinis |