KAI KAS IŠ DABARTINIŲ VOKIEČIŲ LEIDINIŲ Spausdinti
Parašė Anatolijus Matulis   
Šių dienų vokiečių rašytojas, ar jis būtų garsusis Gūnther Grass ar mažiau žinomas H. E. Nossack, įtemptai grumiasi su savo krašto psichologinėmis, socialinėmis ir politinėmis problemomis. Tai daug nestebina: literatūra krašto, kuris dar nėra užgydęs savo žaizdų, negali užsidaryti tik grynai estetiniuose klausimuose, bet turi spręsti visus dabarties klausimus. Tačiau, kaip dr. P. Rėklaitis pastebėjo savo straipsnyje (Aidai, 1968 nr. 2), vokiečių literatūroj yra srovė, kuri plaukia klasiniu ramumu, nekreipdama dėmesio į sulaužytą vokiečių, o kartu ir visos žmonijos dvasinę egzistenciją. Atrodytų, lyg šie rašytojai nori duoti poilsio savo neramiai sielai ir nutaria grįžti mintimis į daug ramesnę, romantikos miglose glūdinčią praeitį. Jie liečia ir mūsų tautą, jos istoriją, geografines vietoves.

Jau 1957 m. gale Grafe und Un-zer leidykla išleido rinkinį Zauber der Heimat, Ostpreusssiche Meis-tererzahlungen. šiame apsakymų pluošte žymią vietą užima mums gerai pažįstami kūriniai: E. Wie-cherto "Der Schacktarp", H. Su-dermanno "Miks Bumbullis" ir Charlotte Keyser "Das Kummer-jahr der Marutte Barteik". Po M. Borrmanno pastabų rinkinio pabaigoj randame trumpus biografinius duomenis, liečiančius ir mums mažiau žinomus vokiečių rašytojus, kurie savo raštuose naudojo lietuvių tautinius - kultūrinius motyvus.

Ta pati leidykla 1967 išleido kitą panašų rinkinį — klaipėdiečio Rudolfo Naujoko (autoriaus knygų "Der Herr der Düne" ir "Der Sommer ohne Wiederkehr") redaguotas leidinys Ostpreussische Liebesgeschichten. Rinkinin sutelktos meilės istorijos, bet tai meilė ne sofistikuotos, modernios publikos, o žmonių gyvenančių savo natūralioj aplinkoj. H. Sudermanno noveletėj 'Die Reise nach Tilsit" skaitytojas lyg vėl plaukia Nemunu Į burtų pilną Tilžės miestą. Tamaros Eh-lert ir Annemarijos in der Au "Jonas und Remeike" pasakojimai kupini tylaus liūdesio, nes meilę gaubia tragiški įvykiai, ir skaitytojas yra priverstas ieškoti savo gyvenime panašių epizodų.

1964 mirus Rytprūsių pamiltai poetei Agnes Miegel, jos mirties metinių proga Eugen Diederichs leidykla 1965 išleido vieną tomą jos rinktinių raštų, pavadintą Agnes Miegel, Gedichte - Erzählungen -Erinnerungen. Šios rinktinės poezijoj ir prozoj aiškiai atsispindi poetės gyvenimas, prabėgęs Rytprūsių padangėje. Knygoj randame ir trumpą A. Miegel biografiją, kurią parašė Lores Reinmoller.

Vieną svarbesnių leidinių apie A. Miegel gyvenimą ir kūrybą parengė Anni Piorreck 1967 Eugen Diederichs leidyklos išleistoj knygoj. Šis leidinys yra monumentalus biografinės medžiagos apimtimi ir moksliniu kritiškumu. Kiekvienam A. Miegel raštų tyrinėtojui reikia su šia knyga gerai susipažinti.

šalia dailiosios literatūros kūrinių pasirodo ir kitų leidinių, kurie domina ir mus. Pvz., Wūrzbur-go leidykla Holzner-Verlag 1962 išleido Ernst-Albrecht Pliego akademinį darbą Da; Memelland 1920-1939, bandantį ryškinti Klaipėdos krašto politinę praeitį. Autorius kruopščiai surinko bibliografiją, kuri yra išsami ir įdomi, žinoma, ne tiek eiliniam skaitytojui, kiek specialistui istorikui.

1964 m. Landsmannschaft Ost-preussen, Abteilung Kultur, parengė ir išleido seriją trumpų, bet patrauklių knygučių, kuriose lietuvis skaitytojas gali rasti ir jam pažįstamų vaizdų. Pvz., Die Kurische Nehrung, Vom Bernsteinland ir Masuren apima ne tik istorinius ir geografinius aprašymus, bet duoda ir lietuvių liaudies dainų ir papročių. Skaitytojas gali sentimentaliai džiaugtis literatūros pluoštu, parengtu tokių rašytojų, kaip Fritz ir Margarete Kudnig, Agnės Miegel, Walther Heymann, Alfred Brust (romano "Die verlorene Erde" autorius), A.K.T. Tielo ir Rolf Lauck-ner.

Prieš keletą mėnesių Grafe und Unzer leidykla išleido Rytprūsių ir Klaipėdos kraštams skirtą iliustracinį leidinį Ostpreussen, duodantį 156 nuotraukas. Skaitytojas, kuris dar prisimena Kuršių marias, Neringą ir jos kopas, pavartęs šią knygą, jausis kaip grįžęs iš pasivaikščiojimo po savo tėviškę.
Anatolijus Matulis