Eilėraščiai Spausdinti
Parašė Danguolė Sadūnaite   
KRYŽIUS NUGALĖJO TAMSĄ

I.
Kryžius nugalėjo
tamsą.

Lelijos keliasi
aptarnauti Jį
savo baltumu.

2.
Ir saulei tekant,
danguje nė krislo.

Aš noriu
matyti
Dievą.   


REBEKA

1.
Ir žiedas —
ir auskarai
tie patys.

Taip buvo lemta,
kad tavo auksas
padegtų riešą.

2.
"Dešimt
dienų —
ar pasiliksi?"

- - - - -
"Ar pasiliksi?"

"Ne, eisiu".


DIDMIESTY

1.
Liepos krauna žiedus.
Katės nemačiau.   

Sesuo atvažiavo.

2.
Raudonos lūpos,
tamsūs plaukai.
(Muzika verkia gatvėje).
O akys?
Kokios spalvos akys?
- - - - -
Už anestezijos lapų,
už medžio —
ekrane
kažkas šaukia:
"Nuversk, nuversk carą"

PRIE JŪROS
1.
Medis
išaugo savo rūbą,
kilnodamas
paukščius —
prie jūros.

2.
Diena
suplyšo.
- - - - -
(Dabar
jis persivilks
raudonai).

SANTA CRUZ

Pavasaris.
Santa Cruz.

Jūroj auga laivai
kaip vasarnamiai.

Vėjo nėra.
Aukštai
saulė ūžia
kaip miestas.

PAVASARIS SODE

Dabar,
kada gėlė padaryta,
ranka kraujuoja   

bet lapas turi bėgti, bėgti:
prašytis,
kad būtų įkeltas į medį,

Aukštai,
kad iš tenai pamatytų vasarą.

VASARA

1.
Vasara
iškvietė mane
toli.

(Jeigu sušukčiau,
tuojau
atsilieptų).

2.
Laukas platus:

Kakta
atsirėmęs
į Teismo Dieną.
*


1.
O vasara!
tavo medis mane dalija.
(Paukščiai šūkauja garsiai —
tarytum kaimiečiai).

2.
Nuo pat ryto
gėlė apsitvėrė raudonumu —

ir kojose
žolės stichija.
*

1.
Vasara
apsigyveno —
čia pat,

mano aplinkoje.

Sodas gražus.

2.
Jūra,
(kaip ir nuo seno) —
prekiauja:
žėrinčio stiklo gabalais
su žuvimis,
su saule.

AUŠRA

Aušra
pripildė kambarį
plonu balsu.

Už lango lapai ploja.
- - - - -
Ir jau laikau dieną
rankoje, —
tarytum paukštį.

Dairydamosi Savininko.

VIDUDIENIS

1.
Saulė
atsigręžė
į mane
kaip liūtė.

2.
Iltys
duria
už marškinių
ir batuose.
- - - - -
Ir karčiai
draikosi sode
rieškutėmis.

VAKARAS

1.
Vakaras
tamsus,
paslaptingas.

( Žiūri
pro langą
kaip cheetah).

2.
Paklosiu lovą;
susišukuosiu.

Jeigu kartais
rytoj —
anksti pašauktų.