L. ANDRIEKAUS POEZIJA ANGLIŠKAI Spausdinti
Parašė Mirga Girniuvienė   

Leonardas Andriekus pirmasis susilaukė savo poezijos vertimų rinkinio anglų kalba. Amens in Amber — tai Demie Jonaitis išverstų L. Andriekaus eilėraščių knyga, kurią išleido Manyland Books leidykla (1968, 85 psl., kaina 4 dol.).

Versdamas eilėraštį į anglų kalbą, vertėjas turi išspręsti tris pagrindinius uždavinius:  1. suprasti eilėraštį ir jo prasmę perteikti vertime, 2. rašyti kuo sklandesne anglų kalba ir 3. išlaikyti originalo stilių bei formą. Kiek sekėsi šiuos uždavinius išspręsti Demie Jonaitis, išverčiant L. Andriekaus poeziia Į anglų kalbą? Gal būt, Jausdama pasiimto . uždavinio jai sunkuma, savo vertimus ji pavadino "versions".

Peržiūrint vertimus bei originalus, atrandama vietų, kur vertėja nesupranta ne tik pavienių žodžių, bet ir paties eilėraščio. Pvz., eilėraštis "Vienuma" išreiškia žmogaus
atitolimą nuo gamtos:

Ir nei su beržu, nei su uosiu,
Nepakalbėsi atvirai.

Tu jiems sakysi, kad čia liūdna,
O jie tau aiškinti pradės,
Kaip eina rytmetis per liūną...

lr nesuprasi, ar pamišo
Praėjusios nakties žaibuos,
Kad nebėra nė jokio ryšio
Tarp tavo ir tarp jų kalbos.

žmogus su medžiais negali susikalbėti. Vertimas to neišreiškia:
Neither with birch nor willow
Will you freely talk.

You will say it's so lonely here,
And all will tell you how
Even  morning   moves   through
mire...

You will ask have men been
maddened
By last night's lightning forks:
Broken — all communication
Between their thoughts and
yours, (p. 35-36)

Kur Andriekus klausia, ar medžiai pamišo, Demie Jonaitis klausia: "... have men been maddened..."

Eilėraštyje "Audėjai" Andriekus apsako sugrįžimą į dangų. Savo skaistyklą atkentėsiąs pamatęs Dievo liūdnas akis:
Ten atkentėsiu, jei nusidėjau,
Išvydęs tavo liūdnas akis ...

Yra aišku, kad Demie Jonaitis šito nesupranta:

If my grief for your sad eyes
be a transgression,
I'll  complete my purgation at home. (p. 66)

Nesuprasdama, ką Andriekus norėjo šiais žodžiais pasakyti:

Verksi apgaulingų debesėlių
Ir valdytos žemės lygumų,

Demie Jonaitis bando versti pažodžiui, ir išeina beprasmiška žodžių masė:

You will shed your tears along
one level
Of fitful cloud or ordered loam.
(p. 49)

Demie Jonaitis ne tik nesupranta žodžių, bet ir nepagauna Andriekaus lyriškumo eilėraštyje "Kryžių šalis". Ji išverčia "brandžios varpos" į "bronze bell". Klaida, manau, aiški:

Po kryžiais rūtos ir lelijos tarpo,
Po jais išleido želmenis grūdai,
Nulinko dienos, tartum brandžios varpos...

Vertimas:
Rue and lilies have been
nourished under crosses
Where grain let free young
shoots;
Your days hung low like a great
bronze bell... (p. 26)

Kartais Demie Jonaitis sau sukuria problemų, kurios neegzistuoja. Pvz., norėdama perduoti gegužės mėnesio ryšį su gegute, ji rašo:

May, the cuckoo month. ..(p. 81),

kur Andriekus rašo paprastai gegužis ("Vizija"). Tačiau, šiame eilėraštyje gegutės įvaizdis nėra esmingas ir bandymas jį iškelti tampa juokingu.
Yra įdomu sekti, kaip įvairiai Demie Jonaitis verčia žodį "buitis". Kur Andriekus rašo:

Bet vieną kartą atsivėrė stigmos
Ir šitoje vargingoje buity.
(Stigmos),

Demie Jonaitis verčia:
But the day has come when
stigmas open
In this forsaken spot too ...
(p. 21)

Eilėraštyje "Pervėrimas" "buitis" tampa "homeland", kitur "being" ("Kryžių šalis"), dar kitur "apartment" ("Būtis"). Gal būt, pajusdama, kad buitis yra neaiškus žodis, Demie Jonaitis sąmoningai pakeičia jį konkretesniais. Tačiau, kodėl parenka "butą" ar "tėviškę"? Atsakymas neatrandamas originale.

Panašus bandymas abstraktų išsireiškimą pakeisti konkretesniu matosi eilėraščio "Kerštas" vertime. Kur Andriekus rašo:

Už neklausymą išsaugot
Vieno graudulingo žiburėlio
Šiaurės mėnesienų
šaltame stikle.

Demie Jonaitis verčia:
For her failure, under northern moonlight,
To keep burning
Behind one cold window
A small sad light, (p. 34)

Vėl "šaltas langas" yra konkretesnis negu "šiaurės mėnesienų šaltas stiklas".

Kiti "redagavimo" bandymai yra radikalesni. Paskutinis posmas eilėraštyje "Pervėrimas" yra išleistas. Gal vertėja jautė, kad šio posmo giedras tonas per daug išsiskiria ir suardo eilėraščio vientisumą. Paskutinis posmas yra išleistas ir eilėraštyje "Bitelė". Bet taip pat eilėraštis dėl išleidimo daug nepraranda. Eilėraštyje "Svajonė" trečias ir ketvirtas posmai nuslysta į pašalinę mintį, kurios Demie Jonaitis nutaria neperteikti. Už tokį eilėraščių sukarpymą vertėja gali būti kritikuojama, tačiau jos motyvai yra suprantami.

Daugumoj Andriekaus eilėraščių yra ir jambinis ritmas, ir tradicinis rimas, pvz. abab arba abeb-Šis metronomiškumas bei Andriekaus palinkimas prirašyti verčiau per daug negu per mažai žodžių sukuria tiesiog monotonišką sklandumą (jei taip galima išsireikšti). Deja, vertimas sukuria monotonišką nesklandumą. Norėdama išlaikyti originalo ritmą, Demie Jonaitis žiauriai sudarko anglų kalbą, pvz.:

But I also have not little I must tell you...
Not those unquiet birds
Conjured you ...
He will hear their weary
footfalls
Hard on paths to planting ...
Perdaug  pažodžiui  versdama  šias eilutes,  ji  rašo   negyvus   daiktus savybiniame linksnyje: tai yra ne tik nesklandu, bet ir gramatiškai neteisinga anglų kalboje:

All naked birches' shudders,
All blanched fallow fields' gloom,
All choked brooks' frustrations...
(p. 17)

Kur Andriekus nori juo daugiau žodžių įdėti, Demie Jonaitis bando juo daugiau jų išmesti. Tai kartais sudaro dviprasmiškumų, pvz. "Why hold out your hand too soon?" (p. 42) kasdieninėje kalboje implikuoja "Why hold out your hand too soon when you can do something else in the meantime?" (ar panašiai). Originale šios implikacijos nėra:
Dėl ko taip nelaiku rankas tiesi... Išleidimas "do you" pakeičia originalios eilutės toną.

Demie Jonaitis dažnai nevietoje vartoja daugiskaitą, nevietoje praleidžia pažymimąsias skirtis. Tai irgi prisideda prie ryškiausio vertėjos stiliaus bruožo — prie nesklandumo, sakinių ar išsireiškimų sukapojimo. Pavyzdžiui:
Štai jie dabar vieni išeis vagoti
dirvų,
Sėt pūdyme javų ...

Vertimas:
Alone, they'll plod to furrow
fields,
Sow fallowland with crops ...
(p. 15)

Be pažymimojo skirčio žodžiams "fields" ir "fallowland" amerikietis nesupras, kad jie eina savo dirvų vagoti ir savo pūdymo sėti, bet kad eina bet kokias ar kokias nežinomas dirvas vagoti ir kokį neaiškų pūdymą sėti. Kasdieninėj kalboj amerikiečiai čia vartotų pažymimąsias skirtis ar net savybinius įvardžius.

Tačiau galima rasti ir tokių vertimų, kur vertėjai pasisekė geriau atkurti originalą. Pavyzdžiui, eilėraštyje "Archimedas" Andriekus žaidžia su ritmu — abiejuose posmuose paskutinė eilutė turi tris kirčiuotus skiemenis, o kitos eilutės turi arba keturis arba penkis kirčiuotus skiemenis:

Tegul pikta vilnis laivelį blaško,
Tiktai manęs nelieskit jūs!
Aš jieškau atramos centrinio
taško
Visų žmogaus svajų.

Man reikia dar mėnulio auksą
Pasverti jūrų vandeny —
Nudurkite, kada eureka šauksiu,
Kaip mirštanti vilnis.

Šis mažesnis skaičius kirčių turi užbaigimo efektą. Demie Jonaitis šį ritmą pajunta: Let the raging billow cruch the
vessel,
But don't distract me — I must
seek
The supporting central fulcrum Of all men's dreams-
I must collect and weigh
The moon's pale gold in the sea;
Stab me, slay me — when I
cry Eureka Like a dying wave. (p. 40)

"Aniens in Amber" rinkinys yra įdomus tuo, kad jame kartojasi vienas pagrindinis įvaizdis — gintaras — įvairių asociacijų kontekste. Juo išryškėja viena pagrindinė tema — žmogaus santykis su gamta ir Dievu. Nors eilėraščiai šiame rinkinyje yra surinkti iš trijų knygų (Atviros marios, Saulė kryžiuose ir Naktigonė), vertimų rinkinys yra vientisas ir nuoseklus. Gaila tik, kad vertimas nėra toks geras, kaip jis galėtų būti, jei vertėja geriau mokėtų lietuvių kalbą.

Be abejo, poezijos vertimai yra nelengvas uždavinys, ir todėl sun ku jį atlikti be trūkumų. Vertėja Demie Jonaitis įdėjo daug darbo ir pasitarnavo mūsų literatūrai, išvesdama L. Andriekaus poeziją į anglų kalbos visuomenę.

Su didele simpatija žvelgdamas į L. Andriekaus poeziją, knygai į-vadinį žodį parašė Fairleigh Dickinson univers. profesorius Charles Angoff. Daug puošnumo jai teikia Telesforo Valiaus iliustracijos.
Mirga Girniuvienė