Eilėraščiai |
Parašė Danguolė Sadūnaite |
KRYŽIUS NUGALĖJO TAMSĄ I. Kryžius nugalėjo tamsą. Lelijos keliasi aptarnauti Jį savo baltumu. 2. Ir saulei tekant, danguje nė krislo. Aš noriu matyti Dievą. REBEKA 1. Ir žiedas — ir auskarai tie patys. Taip buvo lemta, kad tavo auksas padegtų riešą. 2. "Dešimt dienų — ar pasiliksi?" - - - - - "Ar pasiliksi?" "Ne, eisiu". DIDMIESTY 1. Liepos krauna žiedus. Katės nemačiau. Sesuo atvažiavo. 2. Raudonos lūpos, tamsūs plaukai. (Muzika verkia gatvėje). O akys? Kokios spalvos akys? - - - - - Už anestezijos lapų, už medžio — ekrane kažkas šaukia: "Nuversk, nuversk carą" PRIE JŪROS 1. Medis išaugo savo rūbą, kilnodamas paukščius — prie jūros. 2. Diena suplyšo. - - - - - (Dabar jis persivilks raudonai). SANTA CRUZ Pavasaris. Santa Cruz. Jūroj auga laivai kaip vasarnamiai. Vėjo nėra. Aukštai saulė ūžia kaip miestas. PAVASARIS SODE Dabar, kada gėlė padaryta, ranka kraujuoja bet lapas turi bėgti, bėgti: prašytis, kad būtų įkeltas į medį, Aukštai, kad iš tenai pamatytų vasarą. VASARA 1. Vasara iškvietė mane toli. (Jeigu sušukčiau, tuojau atsilieptų). 2. Laukas platus: Kakta atsirėmęs į Teismo Dieną. * 1. O vasara! tavo medis mane dalija. (Paukščiai šūkauja garsiai — tarytum kaimiečiai). 2. Nuo pat ryto gėlė apsitvėrė raudonumu — ir kojose žolės stichija. * 1. Vasara apsigyveno — čia pat, mano aplinkoje. Sodas gražus. 2. Jūra, (kaip ir nuo seno) — prekiauja: žėrinčio stiklo gabalais su žuvimis, su saule. AUŠRA Aušra pripildė kambarį plonu balsu. Už lango lapai ploja. - - - - - Ir jau laikau dieną rankoje, — tarytum paukštį. Dairydamosi Savininko. VIDUDIENIS 1. Saulė atsigręžė į mane kaip liūtė. 2. Iltys duria už marškinių ir batuose. - - - - - Ir karčiai draikosi sode rieškutėmis. VAKARAS 1. Vakaras tamsus, paslaptingas. ( Žiūri pro langą kaip cheetah). 2. Paklosiu lovą; susišukuosiu. Jeigu kartais rytoj — anksti pašauktų. |