MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
Naujasis vyskupas Europos lietuviams Antanas Deksnys buvo konsekruotas Bellevillės (Illinois) katedroj birželio 15. Konsekravo popiežiaus atstovas arkiv. Luigi Rai-mondi, asistuojamas Bellevillės vysk. Zuroweste ir vysk. V. Brizgio. Iškilmėse dalyvavo kardinolas Cody, keli kiti vyskupai ir per 100 kunigų. Katedra buvo papuošta Lietuvos vėliava. Per pamaldas giedojo St. Baras ir katedros choras (specialiai išmokęs ir porą lietuviškų giesmių) Aplankęs eilę lietuvių kolonijų, vysk. A. Deksnys išvyko Romon.

—    Kun. dr. V. Rimšelis, ligšiolinis marijonų provincijolas, savo vienuolijos visuotiniame susirinkime VII.28 išrinktas marijonų vicegene-rolu (generolu tapo lenkas J. Siels-ki). Gi kun. J. Duoba išrinktas marijonų generaliniu sekretoriumi. Taip pat abu išrinkti generaliniais patarėjais (iš viso jų yra katuri). JAV lietuvių marijonų provincijolu išrinktas kun. J. Dambrauskas, anksčiau buvęs viceprovincijolu.

—    St. Šalkauskio vardo kūrybos premija (1500 dol.) šiemet VI.18 paskirta prof. dr. A. Maceinai. Tai ateitininkų įsteigta premija, kuri buvo skiriama antrą kartą (pernai ją gavo dr. J. Girnius).

— Liepos 13-19 šiemet dešimti metai buvo JAV prezidento paskelbta Pavergtųjų tautų savaitė. Atitinkamas proklamacijas paskelbė 17 gubernatorių ir 22 miesto burmistrai (tarp jų New Yorko, Čikagos, Detroito, develando, Baltimores). JAV kongrese atitinkamus pareiškimus padarė 6 senatoriai ir 50 kongresma-nų. New Yorke ši savaitė paminėta iškilmingomis mišiomis šv. Patriko katedroj ir specialiomis pamaldomis šv. Jono katedroj ir vienoj sinagogoj. Čikagoj VII.19 pavergtųjų tautų atstovai surengė paradinę demonstraciją. Iš mažesnių kolonijų minėtinas Daytonas, kur šios savaitės minėjimas vyksta prie lietuvių Trijų Kryžių šventovės, dėl to ir daugiausia lietuvių iniciatyva. Nors Pavergtųjų tautų savaitė oficialiai skelbiama JAV (nuo 1959), ji pradedama minėti ir kitur: šiemet ją minėjo pavergtųjų tautų žmonės ir Australijoj — Adelaidėj ir Sydney buvo surengtos paradinės demonstracijos. Nutarta kreiptis į Australijos vyriausybę, kad ir Australijoj būtų oficialiai skelbiama Pavergtųjų tautų savaitė.

Mirtys. — Birželio 12 Great Falls Montanoj mire kun. dr. Aleksandras Norius, bebaigdamas 43-čiuosius amžiaus metus. Romoj buvo 1953 įšventintas kunigu ir An-gelicum univ. gavo daktaro laipsnį, parašęs disertaciją apie tautos sąvoką. 1958 atvykęs į JAV ir pagilinęs studijas Columbia ir Fordhamo universitetuose, jis septynerius metus dėstė New Yorko Šv. Jono universitete. Paskutinį pusmetį dėstė Great Falls kolegijoj.
—    Birželio 24 Vilniuje mirė prof. Zigmas žemaitis. Buvo gimęs Vilnijoj 1884.XI.8. Baigęs matematikos studijas Odesos universitete, jis 1909 apsigyveno Vilniuj ir įsijungė į vietos lietuvių kultūrinį gyvenimą. I pasaulinį karą praleido, mokytojaudamas Voronežo lietuvių gimnazijoj. Jo iniciatyva Kaune 1920 buvo suorganizuoti Aukštieji Kursai, iš kurių po poros metų išaugo Lietuvos universitetas. Šiame universitete visą laiką vadovavo matematikos katedrai ir buvo matematikos - gamtos fakulteto dekanas (ligi 1940). 1940 su šiuo fakultetu persikėlęs į Vilnių, 1946-48 buvo Vilniaus universiteto rektorius. Daugiau pasižymėjo pedagoginiu ir administraciniu negu moksliniu darbu. Drauge aktyviai reiškėsi visuomenės gyvenime — Lietuvos Aero klubo ilgametis pirmininkas, Vilniui vaduoti sąjungos veikėjas etc.
—    Liepos 11 Highland, Ind., mirė veterinarijos gydytojas Juozas Motiejūnas, sulaukęs 73 metų amžiaus. Veterinarijos mokslus baigė Tartu 1923, o daktaro laipsnį gavo Berne 1928. Įsteigus Kaune 1936 Veterinarijos akademiją, buvo pakviestas jos dėstytoju ir 1941-44 buvo jos rektorius.
—    Liepos 25 New Brunswick, N. J., mirė farmaceutas - vaistininkas Jonas Makauskis, sulaukęs 84 metų amžiaus. Valstiečių liaudininkų atstovas visuose demokratiniuose Lietuvos seimuose, vienas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus steigėjų ir eilės kitų visuomeninių organizacijų veikėjas, jis ir JAV ligi amžiaus galo veikliai dalyvavo lietuviškajame gyvenime.
—    Rugpiūčio 1 Hartforde mirė kun. Benediktas Gauronskas. Gimęs 1890 Papilės parapijoj ir jaunas atvykęs į JAV, dirbdamas prasimušė į mokslus ir 1933 ubvo įšventintas kunigu. Nuo 1948 klebonavo Ansonijoj, o keliais pastaraisiais metais buvo New Britaino lietuvių parapijos klebonas, kol pasitraukė į emeritūrą. Būdamas susipratęs lietuvis, veikė Lietuvos vyčiuose ir rėmė lietuviškuosius reikalus. 1958, švęsdamas kunigystės 25 metų sukaktį, vieton kelionės į Europą išleido vieną mūsų žurnalo numerį.
—    Rugpiūčio 13 Vilniuje mirė dramos aktorė Antanina Leimontaitė -Steponavičienė. Gimė Rygoj 1906. Ten baigė vidurinį mokslą ir pradėjo reikštis scenoj. 1930 persikėlusi Lietuvon, dirbo aktore Kauno teatre iki 1940 (su pertrauka 1932 -34, kai buvo persikėlusi į Šiaulių teatrą), o nuo 1940 buvo Vilniaus dramos teatro aktorė.

A. Kutkus

—    Rugsėjo 6 Čikagoj mirė operos solistas Aleksandras Kutkus, neseniai sulaukęs 80 metų amžiaus. Buvo gimęs 1889 balandžio 6/18 Rytų Aukštaitijoj — Svėdasų apylinkėj. Mokslą, nuo pradžios mokyklos ligi teisių fakulteto, ėjo Petrapilyje. Ten mokėsi ir dainavimo, 1916 baigdamas Petrapilio liaudies konservatoriją. 1919-21 dainavo Sevastopolio operoj. 1922 grįžo Lietuvon ir visą laiką ligi 1944 dirbo Kauno valstybės teatro operos solistu, šalia K. Petrausko jis buvo pagrindinis mūsų operos tenoras. Sukūrė apie 50 vaidmenų, pasižymėdamas muzikine kultūra ir vaidybiniais

gabumais. Dainavo svarbiausias partijas, daugiausia lyrines, bet įstengė imtis ir dramatiškesnių. Tarp būdingiausiai jo sukurtų vaidmenų buvo Halevy operos "žydės" Eleazaras, Čaikovskio "Pikų Damos" Germanas, Leoncavallo "Pajacų" Pajacas, D'Al-bert'o "Pakalnės" Piemuo, taip pat populiarieji "Traviatos" Alfredas, Don Chozė (Carmen), Faustas ir daug kitų. 1944 pasitraukęs iš Lietuvos, Detmolde 1947 pastatytoj Rossinio operoj "Sevilijos kirpėjas" dainavo savo įžymų grafo Almavivos vaidmenį. 1944 atvykęs į JAV, scenoj nebesirodė, o savo ankstesnę teatrinę karjerą atkūrė įdomiais atsiminimais "Dainininko dalia" (1961).

Kitos mirtys. Alpėse VII.27 žuvo Vasario 16 gimnazijos kapelionas kun. J. Riaubūnas. Mirė dailininkai K. Žilinskas (Clevelande V.31) ir G. Firinauskienė - Butauskaitė (Adelaidėj VI.15). Australijos lietuviai neteko VIII.8 mirusio muziko K. Kavaliausko, ilgamečio Sydney lietuvių choro Dainos vadovo ir LB Kultūros tarybos nario ir pirmininko. Iš žurnalistų New Yorke VII.3 mirė VI. Barčiauskas, Čikagoj VIII.16 — Em. Petrauskaitė.

Sukaktys. — 70 metų vm.16 sulaukė istorikė dr. Vanda Sruogie-nė-Daugirdaitė. Lietuvos universitete baigusi studijas 1928, mokytojavo Kauno III gimnazijoj, o atgavus Vilnių, ten buvo gimnazijos direktore 1939-44. Kadangi jos vyras rašytojas prof. Balys Sruoga buvo nacių išvežtas į Stutthofo koncentracijos stovyklą, tai 1944, priartėjus frontui, ir ji su dukrele Dalia pasitraukė į Vakarus. Nepavyko šeimai susijungti, nes Stutthofą užklupo sovietai, bet V. Sruogienė pakėlė smūgį, neprarado gyvenimo energijos — ėmėsi tolimesnių studijų ir 1948 Bon-nos univ. įsigijo daktaro laipsnį. Atvykusi į JAV, dirbo Čikagos aukštesniojoj lituanistinėje mokykloje, o vėliau dėstė Auroros kolegijoj. Be eilės straipsnių ir istorinių studijų, ji parengė Lietuvos istorijos vadovėlį, susilaukusį daugelio leidimų (pirmasis leidimas 1935), ir parašė stambią 947 puslapių knygą "Lietuvos istorija", išleistą Čikagoj 1956. Ištekėjusi už rašytojo Balio Sruogos, buvo uoli jo kūrybinio karto skatintoja ir talkininkė, rinkdama ir teikdama medžiagą jo istorinėms dramoms.
—    60 metų VII.2 sulaukė tautosakininkas dr. Jonas Balys, apie kurį bus atskirai vėliau.
—    VII.18 taip pat 60 metų sukaktį atšventė lietuvių literatūros istorikas dr. Vincas Maciūnas. 1932 baigęs Vytauto D. universitetą, jis gilino studijas Vokietijoj (Bonnoj ir Mūnchene) ir rinko medžiagą Varšuvos ir Krokuvos archyvuose. 1935 buvo pakviestas į Vytauto D. universitetą vyr. asistentu. 1940 su humanitarinių mokslų fakultetu persikėlė į Vilnių. 1939 įsigijęs daktaro laipsnį, 1941 buvo pakeltas docentu, drauge 1942 paskirtas Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriumi. Pasitraukęs į Vakarus, Vokietijoj profesoriavo Pabaltijo universitete. JAV dirba Pensilvanijos universiteto bibliotekoj. Pagrindinis jo veikalas yra disertacija "Lituanistinis sąjūdis XIX a. pradžioje", išspausdintas 1939. Be šio darbo, paskelbė eilę straipsnių iš mūsų senosios literatūros. Atskirai minėtini straipsniai apie A. Strazdą, išspausdinti mūsų žurnale (1963 nr. 8-10 ir 1964 nr. 5-6) ir vėliau išleisti atskiru atspaudu (1967, psl. 137). Be to, suredagavo V. Krėvės raštus ir Lietuvių Enciklopedijos specialųjį Lietuvos tomą (1968).
—    VII.24 sulaukė 60 metų amžiaus ir žurnalistas Jeronimas Cicėnas. Visa savo žurnalistine ir visuomenine veikla jis buvo susijęs su savo gimtiniu Vilniaus kraštu. Sunkią Vilnijos lietuvių dalią jis dokumentavo knygoj "Vilnius tarp audrų" (1953). JAV apsigyvenęs   Omahoj,   gausiai rašė "Naujienose", kur turėjo savo temperamentingų "Dienos skeveldrų" skyrių. Šiuo metu, kamuojamas nesveikatos, gyvena Sioux City Iowoj.
—    VIII.17 šešiasdešimtinį slenkstį pasiekė ekonomistas Juozas Pa-žemėnas (anksčiau Pažemeckas). 1935 baigęs ekonominių mokslų studijas Vytauto D. universitete, jis pasiliko dirbti prof. VI. Jurgučio asistentu ir vėliau dėstytoju. Iš pradžių Vytauto D., o vėliau Vilniaus universitete dėstė įmonių finansavimą, pinigus bei kreditą, politinę ekonomiją. Iš šių mokslų srities paskelbė straipsnių Ekonomikoj, Tautos Ūkyje, židinyje ir kt., pasireikšdamas kaip vienas kūrybingiausių jaunųjų ekonomistų. 1944 pasitraukęs iš Lietuvos, įsijungė į politinę veiklą — nuo 1945 ligi šiolei VLIKe atstovauja Lietuvių vienybės sąjūdžiui. Atvykęs į JAV, studijas gilino Yale universitete ir 1958 New Yorke baigė bankų institutą. Nors darbas banke nebėra palankus moksliniam interesui, J. Pažemėnas jį išlaikė ir tai paliudijo savo įnašu į Lietuvių Enciklopediją — visus jos tomus aprūpino finansų mokslo straipsniais.
—    50 metų amžiaus sulaukė skautų veikėjas dailininkas Vladas Vijei-kis. Kauno meno mokyklą baigė 1940 ir specializavosi Paryžiuje 1945. Pasireiškė kaip leidinių jaunimui iliustratorius ir leidėjas (Čikagoj nuo 1951 turi savo spaustuvę). Visą laiką aktyviai dirba skautuose, kur šiuo metu yra Lietuvos skautų brolijos vyriausias skautininkas.
Rašytojai. — JAV LB Švietimo tarybos skelbtą jaunimo literatūros konkursą laimėjo D. Brazytė-Bindokienė už apysaką "Mieste nesaugu", kuriai paskirta antroji 500 dolerių premija. Pirmoji premija neskirta nė vienam kūriniui. Konkursui buvo gauta 5 apysakos, 4 romanai ir 1 apysaka, kuri, jury komisijos pirmininko V. Ramono žodžiais, rasta verta dėmesio ir paskaitoma ("pačios prasčiausios iš visų atsiųstų veikalų buvo dramos"). Jury komisiją sudarė pirm. V. Ramonas, J. švabaitė, S. Jautokaitė, Alg. Dikinis ir M. Drunga.
—    Santa Monicoj įsisteigęs Atvangos klubas buvo pretenzingai paskelbęs feljetono konkursą. Buvo gauti 26 feljetonai, bet jury komisija (K. Gaidžiūnas, V. Mariūnas ir P. Maželis) priėjo išvados, kad visi gautieji feljetonai yra "neabejotinai silpni" ir dėl to patarė klubui "niekam iš feljetono konkurso dalyvių jokios premijos neskirti ir spaudai nė vieno rašinio nesiųsti". Rimtai dalykus imant, tai ir turėjo būti galas. Bet spaudoj pasirodė klubo sekretoriaus (A.  Giedraičio)   skelbimas,  kad jis pats, "pasitelkęs du literatus, gerai nusimanančius apie humoristinį žanrą" (kas jie tokie, nutylėta), nusprendė vis vien visas tris premijas paskirti, prašydamas laimėjusiuosius slapyvardininkus atsiliepti. Deja, sekretoriaus skelbimą tuoj sekė jį paneigiąs pirmininko (A. Mirono) ilgas raštas, žodžiu, šis feljetono konkursas pats virto tikru feljetonu.
—    J. Karvelis išleido plokštelę "Ketvirtas literatūros vakaras", kurioj savo kūrybą įskaitė J. Aistis.
—    Prancūzų žurnalas "Paris Match" (atitinkąs amerikiečių "Life") birželio 14 numery paminėjo Milašių Mare Kunstle straipsniu. Nors daugeliui Milašius lieka nepažįstamas, autorius primena, kad "kai kuriems jis yra 'didžiausias mūsų laiko poetas' (Jean Cassou). Oscar Wilde jį vadina Milašiumi-Poezija, o kitas didelis poetas, Paul Fort, rašė, kad jis yra 'prancūzų Goethe' ". Straipsnis baigiamas, vėl grįžtant į tą patį klausimą: "tai kodėl gi Milašius yra taip mažai žinomas? Dėl to, be abejo, kad jis pats visiškai nesirūpino būti žinomas, ir taip pat dėl to, kaip Claude Mauriac pastebėjo, kad 'pats jo genijaus žėrėjimas jį daro neregimą' ".
— Australijoj Adelaidės ateitininkai sendraugiai VII.12 surengė savo dešimtąjį literatūros, dainos ir muzikos vakarą. Savo kūrybą skaitė P. Andriušis ir Pr. Pusdešris. J. Gučius perdavė ištrauką iš Milašiaus misterijos "Miguel Manara", o jos autorių apibūdino Pr. Pusdešris. B. Brazdžionio poezijos padeklamavo dr. A. Stepanas. Koncertinėj dalyje buvo solistai G. Vasiliauskiene ir P. Rūtenis, smuikininkas V. Straukas, pianistė N. Masiulyte, moterų kvartetas ir oktetas.
—    JAV eilė literatūros vakarų surengta vasarvietėse, pvz. Union Pier (K. Bradūnas ir H. Nagys), Kenne-bunkporte (L. Andriekus, A. Landsbergis, N. Mazalaitė, P. Jurkus ir kt.), o taip pat jaunimo ir kitose stovyklose.
Muzika. — Vasarą atskirus koncertus pakeitė atitinkamos programos suvažiavimuose bei stovyklose. ALT-os kongrese dainavo A. Stempužienė ir D. Mongirdaitė, gydytojų suvažiavime — St. Baras, Kanados Lietuvių dienoj — L. šukyte, tautininkų seime — I. Stankūnaite, frontininkų stovykloj — D. Kučėnie-nė-Noreikaitė, ateitininkų — J. Alek-siūnas.
—    Massachusetts technologijos instituto (M.I.T.) muzikos departamentas savo programų reikalui įsigijo J. Kačinsko du kūrinius: pučiamųjų kvintetą ir saksofonų kvartetą.
—    šią vasarą A. Stempužienė, Stuttgarto  simfoninį   orkestrą   diriguojant D. Lapinskui, įdainavo dvi plokšteles, viena skirtą lietuvių D. Lapinsko muzikai, antrą — operų arijoms. O vėliau, rugpiūčio 20, ji turėjo rečitalį Kolumbijoj Medellino miesto teatre ir dalyvavo lietuvių kolonijos įsikūrimo dvidešimtmečio minėjime.
—    G. Gudauskienė išleido rinkinį "4 dainos" (Smilgos, Piemenėlis, Kalėdų gėlės ir Oi, tu, kregždute) sopranui su fortepijono akompanimentu.
Dailė. — Kaune M. K. Čiurlionio dailės muziejuje šią vasarą surengta Ad. Galdiko Lietuvoj sukurtų dailės kūrinių paroda. Buvo išstatyti 74 darbai: peizažai, natiurmortai, portretai ir kt. Išleistas 24 puslapių katalogas su P. Galaunės įvadiniu straipsniu ir Ad. Galdiko kūrinių 6 nuotraukomis. Katalogo tiražas — vos 300!
—    Prieš porą metų mirusio P. Puzino kūriniai, nepalikus testamento, buvo patekę į viešų varžybų pavojų. Čiurlionio galerijos "juridiniam (čarterio) direktoriatui" pareiškus pretenzijas, New Yorko teismas V. 23 jas pripažino ir įsakė visus velionio kūrinius be varžytinių parduoti Čiurlionio galerijai, kur jie laikomi Lietuvai skirtame meno kūrinių fonde. Kaip teisingai pastebėjo galerijos juridinio direktoriato pirmininkas Z. Kolba, šis teisminis laimėjimas yra ir "įspėjimas tiems lietuviams dailininkams, kurie, neturėdami giminių Amerikoje, neprisiruošia testamentais apsaugoti gimtajam kraštui savo kūrinių ir juos palieka kitataučių malonei".
—    Vasarinės parodos: Los Angeles VII.12-13 per 40 savo įvairios technikos darbų rodė Z. Sodeikienė. — Ten pat IX.6-7 savo dailės kūrinius rodė P. Lukas, anksčiau emigravęs į P. Ameriką, pastaraisiais metais dirbęs Indijoj, o dabar apsigyvenęs Amerikoj. — Losangelietė I. Peterienė - Avižienytė surengė savo tapybos darbų parodą Clevelan-de IX.6-7. — Santariečių suvažiavime buvo rodomi R. Astrausko skulptūros darbai.
—    Toronte per Kanados Lietuvių dieną vyko dvi parodos: H. žmuidzi-nienė buvo išstačiusi savo tapybos 34 darbus, o jaunieji dailininkai rodė savo įvairius darbus.
—    Paryžiuj Centre culturel inter-national V.2-15 vykusi skulptoriaus A. Mončio paroda buvo perduota per Prancūzijos televiziją V. 14. Tarp kitų parodą recenzavo žinomasis laikraštis "Combat", kur (V.12) J. Equer įžvalgiai interpretavo A. Mončio kūrybą kaip siekiančią dvasinės pusiausvyros anapus figūratyvinio ir abstraktinio meno (par delá le fi-guratif et l'abstrait, un equilibre spirituel — straipsnio antrašte). Šią vasarą VII.21-30 A. Mončys rodė savo darbus Italijoj Lecco (netoli Milano) meno festivalyje. Ten pat savo grafikos darbus buvo išstatęs ir kitas paryžietis — Ž. Mikšys (VII. 14-23).
—    Australijoj Adelaidės Bolton galerijoj VI.21 — VII.5 savo 30 skulptūros darbų parodą buvo surengusi I. Pociene. Australų spaudoj paroda susilaukė ne tik dėmesio, bet ir tikro pripažinimo. 13 darbų buvo parduota.
Mokslas. — Oklahomos universiteto profesorius dr. V. Vardys šiemet antrą kartą vadovavo šio universiteto rusiškųjų studijų semestrui Mūnchene.
—    Kalifornijos universitete (Irvine, Calif.) į "žmogaus ir mito" kursą buvo įtraukta ir baltų mitologija, apie kurią 3 paskaitas skaitė dr. E. Tumienė, savo klausytojus supažindindama su lietuvių kultūra.
—    Cincinnati Xavier universiteto psichologijos katedros vedėjas dr. V. Bieliauskas dalyvavo Tarptautiniame katalikų medicinos - psichologijos kongrese Paduvoj liepos 20-25 ir buvo išrinktas šios mokslininkų organizacijos (ACIEMP) pirmininku.
—    VI tarptautinėj elektroninių ir atominių kolizijų konferencijoj Cambridge, Massachusetts technologijos institute, VTI.28 - VIII.2 dviejų pranešimų bendraautoris buvo Pitsburgo universiteto fizikos doktorantas R. Girnius.
—    X tarptautiniame onomastikos (vardotyros) kongrese Vienoj IX. 7-12 dalyvavo ir darė pranešimą prof. A. Klimas.
Jaunime. — Fordhamo universiteto lituanistikos kursus lankė vasarą 22 studentai. Kursams vadovavo prof. A. Vasys. Be jo, paskaitas skaitė prof. A. Sennas, prof. A. Salys, V. čižiūnas, R. Salytė ir kt.
—    New Yorke VI.7-8 VLIKas surengė politinį seminarą jaunimui. Dalyvių buvo 26. Paskaitas pkniïô dr. K. Valiūnas, dr. S. A. Bačkis, dr. J. Puzinas, J. Audėnas ir A. Bud-reckis.
—    Los Angeles LB lietuvių jaunimo dainų ir tautinių šokių švente VI.29 paminėtas Los Angeles jaunimo ansamblio dvidešimtmetis. Išleistas ir atitinkamas albuminio pobūdžio leidinys.
Iš visur. — Liepos 12 sukako 60 metų nuo Draugo pirmojo numerio pasirodymo. Ilgų metų ir ateičiai!
—    JAV LB tarybos prezidiumo pirmininku, dėl sveikatos motyvų pasitraukus J. Kapočiui, VH-26 išrinktas dr. P. Vileišis, o nauju prezidiumo nariu tapo V. Bražėnas.
—    PLB Kultūros taryba sudaryta su dr. A. Nasvyčiu priešakyje tokios sudėties: pirmininkas dr. inž. A. Nasvytis, nariai — vicepirm. dr. J. Jakštas, sekretorius Pr. Karalius, V. Alantas, A. Kuprevičius, V. Ma-riūnas ir A. Mikulskis.
—    Lietuvių fondo tarybos posėdy VI.8 tarybos pirmininku perrinktas dr. G. Balukas, valdybos pirmininku — dr. A. Razma. Nauja fondo valdyba: vicepirm. ir reikalų vedėjas A. Rėklaitis, vicepirm. dr. V. Šimaitis, iždininkas H. Darąs, sekretorius K. A. Girvilas, narys investavimo reikalams inž. V. Naudžius. Pelno skirstymo komisiją sudaro tarybos nariai dr. J. Valaitis, dr. K. Ambro-zaitis ir inž. V. Kutkus, JAV LB atstovai kun. J. Borevičius, J. Kavaliūnas ir A. šantaras.
—    Dainavos stovyklos rėmėjų suvažiavime ateinančiam dvimečiui tarybos nariais išrinkti Br. Polikaitis, V. Petrulis, dr. J. Balčiūnas, V. Lėlys, dr. P. Kisielius ir J. Šoliūnas. Kiti 7 nariai yra skiriami. Revizijos komisija perrinkta ta pati: J. Žilionis, V. Palūnas ir V. Rociūnas.
—    BATU No prezidentu perrinktas latvių kunigas N. Trepša, o vykdomuoju pirmininku išrinktas K. Mik-las. Be to, iš lietuvių vadovybėj yra D. Bulgarytė ir N. Umbrazaitė.
—    Venecuelos LB krašto valdybos pirmininku perrinktas inž. VI. Venckus, revizijos komisijos — Zen. Garšva.
—    Čikagoj rugpiūčio 31 paminėta Švėkšnos "Saulės" gimnazijos 50 metų sukaktis. A. Rūgytė skaitė paskaitą apie Švėkšną ir jos gimnaziją. Meninėj programoj buvo solistai Birutė ir Rimtautas Dabšiai, pianistė R. Apeikytė, be to, Žymantų šeima.

LIETUVIŠKOS SPAUDOS RINKINYS UNIVERSITETUI
Minnesotos universiteto biblioteka neseniai įgijo platų rinkinį Lietuvos išeivių 1944-68 išleistų periodinių leidinių — tos rūšies, gal būt, didžiausią šiame krašte. Rinkinys įgytas iš Vlado Lisausko, prieš karą Lietuvoje buvusio "Lietuvos cukrus" b-vės pareigūno, dabar gyvenančio Brooklyne. Rinkinyje ypač įdomūs komplektai DP stovyklose išleistų leidinių, kurių tarpe yra retų sieninių laikraščių, ranka rašytų (dėl popieriaus stokos) ant kariškų žemėlapių, bankinių formuliarų ir šaudymo taikinių. Savo visumoj rinkinys dokumentuoja nuo sovietinės okupacijos pasitraukusiųjų lietuvių istoriją Jame yra apie 500 atskirų pavadinimų periodinių leidinių lietuvių kalba ir apie 50 pavadinimų lituanistinių periodinių leidinių svetimomis kalbomis, daug jų pilnuose komplektuose, išleistų keturių žemynų 20 kraštų.