Eilėraščiai |
Parašė STASĖ ŠAKYTĖ |
Iš ciklo Pradingusi vasara SUNKUMAS Kaip sunku yr išrauti iš skęstančių akių medžius, ilgai lankytus — laistytus. Kaip sunku atiduoti liepsnojančius laukus nelauktai piūčiai — akliems kardams. VASARA MIRŠTA Merdi vasara. Auga, keroja kraupūs erškėtynai, užtemdydami saulę. Miršta vasara. Karsta, juoduoja dygūs erškėtynai ir įskaudina klouną giliai. LAIDOTUVĖS Paruoštos klouno laidotuvės. Palikite, kurie palikote mane vakar. Palikite ir tie, kurie skubėjote į laidotuves, nes nenoriu, kad matytumėt, kaip kenčia palaidoti. Kaip tyli tie, kuriuos užlieja skausmas. LIKIMUI Atiduosiu tau visą nužudytąjį džiaugsmą, nes triumfuodamas, kaip karstas, užkalei karstą. Pasiimsiu vien šaltą grumstažodį — ir be balso budėsiu, kai merdės gyvieji. Kai palaidoti kelsis. TROŠKIMAS Jei galėčiau, įtempčiau įlaužtąjį lanką — numesčiau sukaustytų kojų sunkumą — atžymėtam ėjimui — gilyn, į gelmes |