Eilėraščiai |
Parašė Aldona Gustas |
vasara stovi paukštiškai maža dažyta krūtine miško pakrašty naktis prasideda už tavo dantų mano vyriška burna mano moters burna mano vaikiška burna mano vaikiškos rankos mano rankinuke veidrodis šukos ir du pieštukai lūpoms vienas debesų spalvos kitas žemuogės raudonumo rausvi dažai tavo apikaklėje ir veide šalia pudrinės guli vakarė ir aušrinė jos rytmetinė mistika užklumpa kai danguje dar tebestovi Grįžulo ratai ir tu praleidi naktį su manim - - - norėčiau būti tavo kramtomos gumos pūslė tavo dešinysis iltinis dantis tavo nosies skylutė norėčiau gyventi tavo ausyje ir būti tavo Psyche - - - moterys su odos paveikslais po suknele apvaliašlaunės mergaitės mūsų pokalbiuose apsigyvena vyrai mes nurengiam juos aš ieškau tarp tavo menčių nakvynės noriu tavosiom seilėm nuplaut mintis - - - vaikystėje aš vaikščiojau pospaukščių priėmimo kambarį įeidama ir vėl išeidama mėlynės buvo mano seserys samanos ėdė man iš rankos sapnai buvo mano žaidimų draugai jie traukdavo su manimi pasakų link dabar aš gyvenu mieste išaugusiam miške ir nuo vaikystės mane skiria daugelis gėlių kartų - - - gėlių pardavėjai šiandien yra draugiški vyrai jų žibuoklinės širdys plaka miške jų smegenų kriauklėse ant jaunos žolės sėdi gegužis - - - gandrai šunramunės ir tavo balti dantys tarp mano pirštų nakčiai šalta sapnai nesapnuoja - - - gamtovaizdyje keliai mokyklon kur vaikai po trynio saule ir obuolių spalvos debesimis žaidė skervėjingi koridoriai kur kasos dengdavo krūtis kur naktis lėtai lėtai į mūsų meilę skverbės mes buvom dukros ir sūnūs iš Lenkijos ir Lietuvos kūdrose žvejojome varles uždarydavom paukščius savo aplinkos erdvėj savaip juos mokėme dainų jie mokė mus skrajoti panerdavome saulėje pirštus tapydavome vėjuje kuris tuomet kaip draugiškas bičiulis gatvėm bėgo švelniomis akimis žiūrėjo į visus pasiguldydavau tada kiekvieną naktį rusišką mėnulį ant savo pagalvio čiulpdavau jo šaltumą glostydama supdavau jo kūną kol mano šaltos rankos atsirasdavo sapnų kišenėse |