Eilėraščiai |
Parašė O. E. MANDELŠTAM |
HOMERAS Insomnia. Homeras. Tamprios burės. Aš sąrašą laivų perskaičiau lig pusės. Ta virtinė ilga, tas gervių skrydis, Pakilęs tąsyk virš melsvos Elados. Kaip gervių trikampis į tolimus kraštus, Valdovų galvos, papuoštos dievų puta. Kur plaukiat jūs? Ak, jei ne Elena, Ar Troja būtų jums svarbi, achajai? Homeras. Jūra. Vėl alsuoja viskas meile. Kurio gi man klausyt? Juk tyli jo daina, Tik jūroj temstančioj patetiška banga Prie mano guolio su griausmu artėja. PETRAPILIS Baisioj aukštybėje klajojanti ugnis, Bet argi taip žvaigždelė mirga? Permatoma žvaigždė, klajojanti ugnis, Petrapilis, tavo brolis, miršta. Baisioj aukštybėj dega žemiški sapnai. Žaliuojanti žvaigždė vėl mirga. Ir jeigu tu žvaigždė, skliautų — vandens sesuo, Petrapilis, tavo brolis, miršta. Laivas vaiduokliškas aukštybėje baisioj Lekia sparnus plačiai išskėtęs. Žaliuojanti žvaigždė, žavingame varge ' Petrapilis, tavo brolis, miršta. Vaiskus pavasaris prie Nevos sutemų Suskilo. Amžinybės vaškas tirpsta. Ir jeigu tu žvaigždė esi miestas šaunus, Tavo brolis, Petrapilis, miršta. Vertė Pr. Visvydas |