STASIO BARZDUKO SUKAKTIS Spausdinti
Vienas iš populiariausių lietuvių Jungtinėse Valstybėse, o iš dalies ir kitur, be abejo, yra Stasys Barzdukas. Vargu kas prieštaraus nuomonei, kad jis yra bendruomeni-ninkas Nr. 1. Turime galvoje JAV Lietuvių Bendruomenę. Niekas nėra ėjęs toje organizacijoje tiek daug, tiek ilgai ir tiek svarbių pareigų kaip Stasys Barzdukas.

Dėl viso ko norime priminti keletą jo veiklos faktų bei datų. Toje organizacijoje jis dirba nuo 1952 spalio mėnesio, kada buvo išrinktas į develando apylinkės valdybą. Nuo tada ir prasidėjo atsakingas jo darbas įvairiuose, daugiausia vadovaujamuose, Bendruomenės postuose. Jis apylinkės pirmininkas (1952-1956), visų JAV LB Tarybų narys, tos Tarybos prezidiumo pirmininkas (1961-1964), pirmasis ir antrasis JAV LB valdybos pirmininkas (1955-1961), pagaliau Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vykdomasis vicepirmininkas, kuriam ir čia tenka pats sunkiausias darbas. Tą darbą jis dirba ir šiandien.

Keliolika metų išbūti aukščiausiose Bendruomenės pareigose tegali žmogus tik su kūnu ir dūšia atsidavęs organizacijai. Drįstame tvirtinti, kad nėra mūsų tarpe kito, kuris būtų tiek laiko, energijos ir pasišventimo parodęs Bendruomenės labui kaip Barzdukas. Dar galima pridurti, kad jis PLB Seimų atstovas, Kultūros Kongresų bei kitų organizacijų suvažiavimų dalyvis, paskaitų bei pranešimų juose skaitytojas, įvairių laikraščių bendradarbis bei redaktorius. Pasaulio Lietuvis tai juk beveik vieno Barzduko darbas.

Primintina ir tai, kad darbas organizacijų vadovybėse dažnai sunkus ir nedėkingas. Jam tenka daug laiko ir energijos išeikvoti, o konkrečių rezultatų nėra kaip parodyti. Valdybų nuopelnus mažai kas įvertina, o nesėkmes visi greitai pastebi. JAV Bendruomenės vadovybių darbas buvo juo labiau sunkus, kad tai buvo to darbo pradžia, kada reikėjo ne tik organizuoti — rinkti aukščiausius organus, kurti apylinkes — bet ir pačią idėją aiškinti, ją populiarinti, su jos priešais kovoti. Ir čia Barzdukas tuo reikalu rašė, aiškino, tur būt, daugiau negu kas kitas.

Kaip praktika rodo, tokiai organizacijai sėkmingai vadovauti gali ne bet kas. Čia neužtenka tik noro vadovauti, mokėti pirmose eilėse pasėdėti, suvažiavimus pasveikinti. Bendruomenė iš esmės yra kultūrinė organizacija, bet išeivijoje ir pati kultūra yra susijusi su politika. Bendruomenei negali nerūpėti ir pačios tautos gyvybiniai reikalai. Dėl to ir jos vadovas turi būti ne tik kultūringas kultūrininkas, bet ir toliaregis politikas plačia to žodžio prasme. Jis turi orien tuotis ne tik kultūros problemose, bet ir visuomeniniuose uždaviniuose. Barzdukui, kaip lituanistui ir pedagogui, kultūrinė sritis ne svetima. Bet dėl savo plačių pažiūrų, tolerantingumo kitų atžvilgiu, dėl savo sugyvenamumo bei nusiteikimo siekti visų vienybės bei pažangos — Barzdukas nemažiau tinka ir grynai visuomeniniam bei organizaciniam darbui. Ypač pažymė tinas jo tvarkingumas bei uolumas tiek seniau mokytojo, tiek dabar visuomenininko pareigose.

Na, o ieškant neigiamų savybių, galima būtų paminėti nebent tą patį, kartais gal per didelį uolumą. Barzdukas bent pradžioje buvo karštas Bendruomenės idėjos gynėjas. O Bendruomenė buvo nauja organizacija, ne visiems suprantama, ne visiems ir priimtina. Tad natūralu, kad buvo ir jos priešų.

Barzdukas, tas Bendruomenės riteris, j visus priekaištus ir puolimus reaguodavo karštai. Bet visuomeniniame darbe kartais gali būti taktiškai geriau į puolimus nereaguoti, nesileisti į ginčus, ypač dėl ne tiek svarbių dalykų. Tad čia, gal būt, jam ir pasitaikė vienas kitas abejotinos vertės "ėjimas". Bet, anot to, neklysta, kas nedirba. Tačiau Barzduko darbui neprikiši blogos valios ar savanaudiškumo. Jis juk tipingas atgimusios, nepriklausomos Lietuvos auklėtinis ir tipingas atstovas ano meto patriotiškai nusiteikusių idealistų, kuriems ne asmeniška karjera ar kas kita, o Lietuva pirmoje eilėje rūpėjo.

Dvidešimt su viršum metų paaukojęs maloniam jaunimo švietimo darbui ir keliolika metų išvargęs sunkiose bendruomenės organizavimo pareigose, neskaitant fizinio darbo Amerikos geležinkely, St. Barzdukas šiandien jau nebe jaunas. Be abejo, jis jaučia ne tik sunkių pareigų, bet ir amžiaus naštą O čia dar prisideda ir naujų bėdų. Atsiranda "patriotų", kurie tariasi turį teisę jį mokyti patriotizmo, o pamokslų nepaklausiusį skųsti ir teisti. Būdinga, kad nuo ragangaudžių kaltinimų kataliką Barzduką (Ateitininkų Federacijos Tarybos narį) bei jo bendradarbius PLB valdyboje ėmė ginti Keleivis ir Naujienos, Dirva ir Nepriklausoma Lietuva, bet ne katalikiški laikraščiai, kuriems, matyt, maloniau ką nors kaltinti, nei kaltinamuosius ginti.

Šiais metais Stasys Barzdukas pluša su jaunimu, jiems besiruošiant Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresui. Barzdukas čia mėgsta jaunimą, juo pasitiki ir jį gina, nes jaunimas juk mūsų visų viltis. Sekantis jo uždavinys ir turėtų būti rasti tame jaunime žmonių, kurie būtų ne tik jo bendradarbiai dabartyje, bet ir verti jo visuomeninių darbų tęsėjai ateityje. To mes jam šios sukakties proga nuoširdžiai ir linkime.