SEPTYNMETIS SOVIETŲ ŽEMĖS ŪKYJE Spausdinti
1959 pradedant septynmečio planų vykdymą, apie žemės ūkį buvo pasakyta, kad iki 1965 "svarbiausių žemės ūkio produktų gamyba, tiek bendra apimtimi, tiek ir skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui viršys dabartinį Jungtiniu Amerikos Valstybių lygį". Pagal septynmečio planą (1959-1965) žemės ūkio derlius buvo numatytas padidinti 70 proc, palyginant su 1958 derliumi, arba vidutiniškai po 7,9 proc. kasmet. O kaip išėjo su septynmečio planų vykdymu?

Pagal planą buvo numatyta gauti grūdų derliaus: 1959 — 140 milijonų tonų, o faktiškai gauta 119, 5 mil. tonų; 1960 vietoj numatytų 145 mil. tonų gauta 125 mil. tonų; 1961 vietoj numatytų 150 mil. tonų faktiškai gauta 130,8 mil. tonų; 1962 vietoj 155 mil. tonų gauta 140,2 mil. tonų; 1963 vietoj planuotų 160 mil. tonų gauta tik 107,5 mil. tonų; 1964 vietoj planuotų 165 mil. tonų gauta 152,1 mil.; ir 1965 vietoj planuotų 172 mil. tonų gauta tik 120,5 mil. tonų. Prieš septynmečio plano vykdymą pradedant, 1958 buvo gauta derliaus 134,7 mil. tonų. Tad faktiškai 1965 derlius yra 11 proc. mažesnis už 1958 derlių, ir nė vienais septynmečio metais planas nebuvo įvykdytas.

Pagal septynmečio planą (1959-1965) reikėjo gauti 1,087 mil. tonų grūdų derliaus, o tegauta 896 mil. tonų, t. y. 191 mil. tonų mažiau. Ir tatai įvyko, nepaisant septynmečio metais 10 proc. padidinto pasėlių ploto (palyginant su 1958 plotu), smarkiai padidinto mineralinių trąšų davinio pasėliams ir sumažintų galimybių kolchozininkų vadinamiems grobstymams, nes iš kolchozams 1958 tekusių 65 proc. visų pasėlių ploto, jiems 1964 jau atiteko tik 50 proc, kai sovchozams tekusių pasėlių plotas atitinkamai padidėjo ir susilygino su kolchozų pasėlių plotu.

Ypatingai prasti reikalai Kazachstane, čia 1965 iš vieno hektaro (2,471 akro) vidutiniškai užderėjo tik 3,5 kvintalo grūdų (1 kvin-talas lygu 220 amerikoniškų svarų). Tuo tarpu vieno hektaro į-dirbimas Kazachstane apsimokėtų, jei iš jo užderėtų ne mažiau kaip 7 kvintalai. 1965 Kazachstano sov-chozų deficitas siekė apie 250 mil. rublių.

Pagal sovietinius duomenis Kazachstano derliai per praėjusius trejus metus, palyginti su kitų sovietinių respublikų derliais, taip atrodė:

1963: RSFSR gavo 65,8 mil. tonų derliaus, Ukraina — 21,4 mil. tonų, Kazachstanas — 10,6 mil. tonų, kitos "respublikos" — 9,7 mil. tonų;

1964: RSFSR gavo 87 mil. tonų. Ukraina — 30,5 mil. tonų, Kazachstanas — 23,8 mil. tonų, kitos "respublikos" — 10,8 mil. tonų;

1965: RSFSR gavo 69,4 mil. tonų, Ukraina — 31,5 mil. tonų, Kazachstanas — 8,5 mil. tonų, maž daug trečdalį 1964 derliaus, kitos respublikos — 11,1 mil. tonų.

Per 12 metų, kai Chruščiovas 1954 pradėjo vykdyti plačiu mastu Kazachstano plėšinių sėją, tik 2 derliai buvo geri, keturi buvo vidutiniški, šeši — nederliai.

Pagal sovietinius duomenis okupuotosios Lietuvos žemės ūkio derliai septynmečio metais buvę tokie: 1959 — 977,000 tonų, 1960 — 855,000 tonų, 1961 — 822,000 tonų, 1962 — 723,000 tonų, 1963 — 996, 000 tonų, 1964 — 1, 165,000 tonų ir 1965 — 1,584,000 tonų. Nepriklausoma Lietuva 1939 mažesnėj teritorijoj turėjo 1,825,000 tonų derliaus.