MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
Trys reikšmingi šios vasaros įvykiai:

Birželio   30   -   liepos   3   Čikagoj ks Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas. Numatyta turtinga akademini ir kitokia programa, kurioj yra nnuja D. Lapinsko opera "Lokys".

Liepos 3 Čikagoj, pasibaigus jaunimo kongresui, įvyks III dainų šventė. Joje dalyvauti įsiregistravo apie 30 chorų su per 1200 dainininkų.

Rugsėjo 3-5 Vašingtone vyks Šiluvos   Marijos  koplyčios  dedikacijos iškilmes ir religinis kongresas. Pagrindiniai kongreso kalbėtojai vysk. V. Brizgys ir vysk. Pr. Brazys.

—    Vatikano paštas išleido 6 ženklų seriją paminėti Lenkijos krikšto tūkstantmečiui. Vienas tų ženklu vaizduoja karalienę Jadvygą tarp Krokuvos bibliotekos rūmų ir Vilniaus Aušros Vartų, ženkle lenkiškai pavadintų Ostra Brama. Nėra kalbos, kad toks Vatikano pašto mostas (o lenkų pokštas) visiškai nesiderina su pop. Povilo VI ypatingai pabrėžiamu taikos tarp tautų siekimu. Vatikano valstybės sekretoriui kard. Amleto Cicognani Romos lietuviai kunigai ir Lietuvos atstovybė prie šv. Sosto pareiškė protestą.

Jaunime. — Pasaulio Lietuvi-j Jaunimo Kongreso programa papiliai', paskelbta.. Numatytieji simpoziumai pa.skaitos ir sekcijos apima visus pagrindinius klausimus, prieš kuriuos stovi lietuvių išeivių jaunimas. Tačiau vis dar nėra paskelbta. kas tą programą konkrečiai vykdys, nors rašant šias eilutes ligi kongreso beliko tik mėnuo. Reikia pasitikėti, kad ir per tokį trumpą laiką pakviestieji spės atsakingai savo uždaviniams pasirengti. Reikia tikėtis, kad šis uždelsimas neatsilieps numatytam aukų suplaukimui kongreso reikalams. Pagaliau reikia tikėtis, kad visos jaunimo organizacijos turės ambicijos savo atstovais kongreso programoje rasti jaunų žmonių, o ne tų "jaunosios kartos" atstovų, kurie žengia penktą ar net jau šeštą dešimtį metų.

—    Kad ruošiamasis jaunimo kongresas pajėgtų iš tikro jaunimą išjudinti, būtų buvę svarbu jame numatytuosius klausimus iš anksto piliau spaudoje panagrinėti. Deja, nor,3 ir daug pavardžių suminėta, kurie esą sutikę kongreso akademinėj programoj dalyvauti, bet tuo tarpu dar nejaučiama jų įsijungimo, lyg visoj mintys būtų rezervuojamos tik posėdžiams kongresinėje spūstyje. Todėl juo ironiškiau atrodo, kai kongresui ruošą ima dominuoti Mis3 Li-thuania rinkimai. Paties jaunimo spaudoj (Ateitis, 1966 nr. 3) buvo tiesiog pasakyta dėl šių "grožio karalaitės" rinkimų: "Jei žinutė yra tik anekdotas tai ir mes kartu juoksimės, tačiau jei ją turėtume rimtai priimti, tai jau blogai. Būtų skaudu, jei tokiais rinkimais padarytume Jaunimo Kongresą, lygų Illinois State Fair, metinei automobilių parodai ar Amerikos Legionierių šposininkų suvažiavimui. Jei norime rimtai kalbėti, tai neužsidėkime klouno kepurės". Lyg atsakant į šį paties jaunimo balsą, PLJK biuletenyje buvo pabrėžta, kad šie rinkimai bus pravesti "su tinkamu rimtumu ir atsidėjimu". Bet kai ten pat žadama Detroito Miss Lithuania 100, o visų karalaičių karalaitei 400 dolerių, tai iš tiesų matosi, kad juo rimčiau juokingą, reikalą imama, juo prasčiau jis išeina. Nors rinkimams pravesti buvo sumobilizuojami rimti žmonės ir nors nestokojame rimtų lietuvaičių, kandidačių nedaug teatsirado: Bostone vos 4, Clevelande (kur "Dirva" dėjo jų atvaizdus) 7, Detroite (kur 100 dol. pažadėta) 9. Taigi, pats jaunimas nesiskubino užsidėti klounų kepures.

—    PLB valdyba išleido St. Barzduko parengtą Jaunimo metų kalendorių. Parengtas rūpestingai — sutelkta daug glaustos informacijos apie Lietuvą ir lietuviškąją išeiviją. Tačiau sunku be šiokio tokio šypsnio perversti duotąją lietuvių literatūros apžvalgą. "Senajai kartai" priskirti visi jau mirusieji rašytojai (kai kurie net prieš 40 su viršum metų); "viduriniojoj kartoj" taip pat minima daugiau garbingų mirusiųjų, negu gyvųjų; "jaunosios kartos" vardas suteiktas (bene tik su viena išimtimi) tiems, kurie arba jau per-siritę per 60 metų arba jau visiškai prie jų priartėję; gi "jaunoji karta" duodama jau be vardų, pasakant, kad "tai dabartis, kurią stebime ir sekame kiekvienas savo akimis", žinoma, operuojant mirusiųjų "kartomis", būtų galima tiesiog visus gyvuosius vadinti "jauniausiąją karta". Kur nors kitur gal galima ir taip klostyti kartas (visos jos nugula j istorijos archyvą), bet jaunimui skirtame leidinyje būtų buvę prasmingiau į mūsų literatūrą pažvelgti akimis, kurios praeities vardan nebūtų pamiršusios dabarties. Vietoj Vaidilutės, Tyrų Duktės ar šemerio gal būtų buvę gyviau priminti jaunimui bent Bradūną, Nagį ar Nyką-Niliūną.

—    Australijos   lietuvių   jaunimas viešu protestu sutiko Tarpparlamen-tarinės Sąjungos konferencijon į Australijos sostinę Canberrą atvykusią Sovietų Sąjungos delegaciją, kuriai vadovavo pavergtos Lietuvos "prezidentas" Justas Paleckis. Jūratė Reisgytė, 16 m. lietuvaitė, paprašė Paleckį autografo, o iš tikro pakišo pasirašyti prašymą, kad Jungtinės Tautos pasmerktų Rusijos kolonializmą Europoje ir grąžintų Lietuvai laisvę. Šis lietuvaitės pokštas iššaukė didelį reporterių susidomėjimą, ir Lietuvos pavergimo klausimas plačiai buvo prisimintas viso pasaulio spaudoje. Apie šį įvykį pranešė ir didžioji Reuterio žinių agentūra. Paleckis Australijoje lankėsi balandžio 11-19.

—    R. Palaitytės ir V. Janušonio pastangomis Wisconsino univ. tarptautinės šventės metu balandžio 29-30 buvo suorganizuota lietuviška paroda, šventėje atsilankę Sovietų Sąjungos studentai reikalavo parodą uždaryti ar bent pašalinti, jų žodžiais, "Sov. S-gą įžeidžiančius" eksponatus, kaip B. Armonienės "Leave Your Tears in Moscow", dr. Vardžio "Lithuania Under the Soviets", rusi imperializmą smerkiančius atsišaukinus brošiūras ir t.t. Mūsų studentams parodą pasisekė apginti.

—    Daugely kolonijų g-yvenantieji muzikai turi savo studijas, kurių mokiniai pavasarį rodė, kiek buvo pažengę. Kovo 23 Čikagos Jaunimo Centre davė individualų fortepijono rečitalį šešiolikametė Raminta Lamp-satytė. Ji yra muziko Antano Nako muzikos studijos mokinė, pradėjusi mokslą prieš 10 metų ir iš pat pradžių parodžiusi didelių gabumų muzikai. Po 5 metų ėmė dažnai rodytis įvairiuose parengimuose, skambindama solo, akompanuodama solistams arba chorui, kuriam vadovavo jos tėvas Jurgis Lampsatis. šiame rečitalyje ji atliko 14 kūrinių, muzikaliai, su sklandžiais niunansais, ir ypatingai parodė savo pirštų techniką. (J. Bertulis).

—    Skautai akademikai išleido pirmąją skautiškų dainų plokštelę Laužų audai, kurion įdainavo New Yorko, develando ir Čikagos oktetai.

—    Kanados LB jaunimo sekcija Toronte gegužės 15 surengė jaunimo poezijos vakarą, kuriame savo poeziją skaitė L. švėgždaitė ir K. Barteška, o kitos poezijos rinktinę deklamavo A. Bušinskaitė, Z. šlekytė, A. Bušinskas ir A. Puteris.

—    Toronte gegužės 14-15 vyko jaunimo vasaros stovyklų vadovų pasitarimas, besirengiant jaunimo vadovų studijų savaitei birželio 19-25 ir jaunimo stovyklai birželio 25-30 Dainavoje.

—    Filadelfijoje gegužės 28-29 vyko JAV rytinio pakraščio jaunimo prieškongresinis studijinis savaitgalis, kurio simpoziume "Jaunimo metų darbo kelias į Lietuvos laisvę" dalyvavo paskaitą skaitęs dr. A. Budreckis ir J. Gailiušytė, A. Garlauskas, S. Vydas.

—    Čikagos skautininkų (-ių) ramovė paskelbė konkursą parašyti skautiško laužo programai ir paskyrė keturias premijas — 100, 75, 50 ir 25 dol. Ateities redakcija yra paskelbusi po 200 dol. poezijos ir prozos premijas 18-30 m. amžiaus autoriams ir po 100 dol. — autoriams iki 18 metų.

Mirtys. — Balandžio 19 Čikagoj mirė dr. Jokūbas Mikelėnas. Buvo gimęs 1885 m. Nepriklausomybės metais buvo ilgametis Biržų aps. ligoninės vedėjas. Reiškėsi visuomenine veikla, ypač evangelikuose reformatuose: Lietuvos evangelikų reformatų bažnytines kolegijos prezidentas 1923-41 ir 1948-61, vėliau jos garbes prezidentas.

—    Balandžio 20 New Yorke mirė žurnalistas Kazys Obolėnas. Buvo gimęs 1898. Pradėjęs spaudoj reikštis 1920 m., visą gyvenimą liko susijęs su spauda: redagavo Trimitą (1924-30), buvo Mūsų Rytojaus redakcijos sekretorius (1930-34), Mūsų Krašto redaktorius (1930-38), leido ir redagavo Savaitę (1940 ir 1942-44), Londone redagavo Britanijos Lietuvį (1949-52).

— Gegužes 21 Telšiuose mirė vysk. Petras Maželis. Buvo gimęs 1894. Kunigu įšventintas 1923. Profesoriavo Telšių kunigų seminarijoj ir ilgesnį laiką redagavo žemaičių Prietelių. Išvežus Telšių vyskupus, 1947 išrinktas vyskupijos kancleriu, 1950 vyskupijos valdytoju ir 1955 paskirtas vyskupu.

Sukaktys.
— 80 metų amžiaus (IV.6) sulaukė Lietuvoj likęs aktorius Jurgis Petrauskas. Drauge jis minėjo ir sceninio darbo 55 metų sukaktį. Kauno dramos teatre jis buvo pagerbtas R. Blaumanio pjeses "Siuvėjų dienos Silmačiuose" spektakliu, kuriame suvaidino Vulfsono vaidmenį.

—    75 amžiaus metų tą pačią birželio 16 sulaukė žinomieji prelatai Pranciškus Juras ir Juozas Končius.

Prel. Pr. Juras visiems pažįstamas kaip uolus visuomenes veikėjas, da-s lyvaująs įvairiuose kongresuose bei suvažiavimuose. Kultūrininkams jis brangus kaip lietuviškosios knygos mylėtojas, išleidęs nemaža vertingų knygų ir neseniai Putname pastatęs specialias patalpas savo sukurtai Alkai (Amerikos lietuvių kultūros archyvui), šiemet jis buvo pop. Povilo VI pakeltas apaštališkuoju protonotaru. Lawrence, Mass., birželio 5 įvyko iškilmingas jo pagerbimas. Įvertindamas jo nuopelnus, to miesto burmistras birželio penktąją paskelbė prel. Pr. Juro diena. Anksčiau, kovo 20, Lawrence Sunday Sun paskyrė prel. Pr. Jurui ištisą puslapį, kuriame įdėjo jo atvaizdą ir biografiją.

Prel. Juozas Končius visų pirmo, visiems pažįstamas kaip ilgametis BALFo pirmininkas, vadovavęs šiai organizacijai nuo jos įsikūrimo ištisą dvidešimtmetį (1944-64). Jo parengta knyga apie BALFo veiklą jau atiduota spausdinti. Jau būdamas kunigu, atvykęs Amerikon, jis Vašingtono katalikų universitete įsigijo pedagogikos magistro ir teologijos daktaro laipsnius. Lietuviškai ir angliškai išspausdino kelis veikalus. Paskutinis jo veikalas anglų kalba buvo apie Vytautą.

Taip pat 75 metų sukaktį gegužės 1 atšventė ir Mykolas Devenis, gydytojas ir visuomenininkas, anksčiau gyvenęs Waterburyje, prieš kelis metus persikėlęs į Los Angeles.

—    Filadelfijoj gegužės 1 paminėjo savo 60-tąjį gimtadienį Juzė Au-gaitytė, operos solistė, dainavusi Kauno (nuo 1933) ir Vilniaus opsros teatruose.

—    Šaltiniui 60 metų. Anglijoj 1981 pradėtas leisti šaltinis laiko save prieš I pas. karą Seinuose, o vėliau Marijampolėj marijonų nuo 1926 m.
leisto Šaltinio tęsiniu. Dėl to šių metų velykinis numeris 2 (1255) ir švenčia 60 metų sukaktį. Iš pradžių leistas Londone, pernai persikėlė į Nottinghamą. Redaguoja marijonas kun. dr. Stp. Matulis, kuris šaltinį ir atgaivino kaip dvimėnesinį žurnalėlį. Jam yra talkinę redakcijoj prof. R. Sealey, J. Jurkonienė ir R. Kinka, šiuo metu — kun. J. Budzeika, MIC, ir poetas VI. šlaitas. Vaikų skyrių šaltinėlį visą laiką redaguoja kun. J. Kuzmickis. Remiantis negausiais Anglijos ir Europos lietuviais (be to, einant dar ir kitam laikraščiui — Europos lietuviui), reikia nemažų pastangų žurnalėliui išlaikyti. Linkime šaltinio redaktoriams ir leidėjams ištvermės.

—    Dirvai 50 metų. Gegužės 6 numeriu Clevelande tris kartus per savaitę išeinanti "tautinės minties" Dirva paminėjo 50 metų sukaktį. Ilgiausiai, ištisą trisdešimtmetį, laikraštį redagavo K. S. Karpius (1917-48), kol perdavė naujiesiems ateiviams. V. Rastenis redagavo 1948-51, po jo ligi 1962 — B. Gaidžiūnas, nuo 1962 redaguoja Jonas Čiuberkis su Vytautu Gedgaudu. Jiems talkina redakcinė kolegija: P. Bastys, E. čekienė, A. Laikūnas, R. Mieželis, V. Rastenis ir St. Santvaras. Leidimui nuo 1951 m. suorganizuota Vilties draugija. Ieškant glaudesnio ryšio su skaitytojais, laikraščio sukaktis minėta ištisoj eilėj kolonijų. Pagrindinis minėjimas vyko Clevelande gegužės 7. Tiek minėjimo iškilmingajame posėdy, tiek savo jubiliejinio numerio puslapiuose Dirva susilaukė gausių sveikinimų. Prie jų šioje vietoje jungiame ir mūsų  žurnalo  kolegiškus   sveikinimus.

Atstovaudama tautininkams, kurie savo ideologiją grindžia išskirtiniu tautos pabrėžimu, Dirva iš tiesų skiria daug dėmesio lietuviškiesiems reikalams. JAV ir tarptautinės politikos įvykius pastoviai komentuoja Vyt. Meškauskas, žvelgdamas į juos lietuviškuoju požiūriu, amerikinėje plotmėje — su aiškiai jaučiama simpatija respublikonams. Visuomeninio lietuvių gyvenimo klausimų ryškiausi gvildentojai yra V. Rastenis (visada rašąs glaustai ir liekas paprastai santūrus ir blaivus) ir B. Raila (visada besijaučiąs "kovos žygyje" ir dėl to nesiskaitąs su savo "aukomis"; jautrus sau pačiam, kaip visi žmonės, bet dažnai užsimirštas, kad ir kiti yra žmonės, o ne spardymui skirti futbolo sviediniai). Dirvos' kultūrinei politikai ryškiausiai atstovauja rašytojas St. Santvaras. Jam taip pat lengvai rašosi, bet jo rankose nėra botago ir jo žodis neprisisunkęs tulžies. Priešingai, greičiau visur jis vaižgantiškai ieško kuo pasigėrėti ( o jei kada ir jam tenka apsiniaukti, tai verčiau darosi graudus negu šoka tyčiotis). Bet dažnokai už kultūrinių temų užkliūva ir B. Raila, kuriam ir čia paprastai gera tėra tai, kas "sava", ir kurį tiesiog pasąmo-niškai piktina visa, kas "nesava" (išimtis tik losangeliečiai kaip "savos parapijos" žmonės — jų atžvilgiu ir B. Raila darosi Vaižgantu). Aplamai kultūrinio domesio Dirva nestokoja, ypač pabrėžtinas dailės parodų atstovavimas (o iliustracijos Dirvoj gražiai išeina). Nuo religinių klausimų Dirva laikosi atokiai, nors tarp tautininkų, tur būt, daugumą sudaro tikintieji katalikai ir evangelikai. Pasitenkinama tik kalėdinio ir velykinio straipsnelio rutina. O per kai kuriuos bendradarbius prasiveržia ir antikrikščioniškos ar aplamai antireliginės aistros. Prieš kurį laiką kone isteriškai vestoj "piktinimosi" (tik nežinia dėl ko) kampanijoj prieš kun. St. Ylos knygą "Dievas sutemose" Dirva rikiavosi su Keleiviu ir Naujienomis. Tai prisimenant, nedaroma priekaišto, kad apskritai Dirva stokotų tolerancijos. Tiek iš  ankstesnių,  tiek  iš  dabartinių   Dirvos   redaktorių   jaučiamas nuoširdus  noras   išlaikyti   laikraštį tolerantišku   "vidurio  srovės"   organu.  Bet tai  nėra taip  lengva,  kai nevisi bendradarbiai įstengia  "pasižaboti"   (sutvardyti  savo fanatinius polinkius). Vieną, dalyką tektų iš šalies apgailestauti — per didelį savo srovėj užsidarymą. Pavyzdžiui, nors redakcijos atstovas yra ir Toronte, apie pernai ten vykusį (kas penkeri metai)   ateitininkų kongresą, sutraukusį šimtus dalyvių, Dirvos skaitytojai nebuvo painformuoti, berods, nė  viena  eilute.   Greičiausia  pačioj redakcijoj nėra jokio principinio nusistatymo griežtai ribotis tik savo srove. Apie tą pačią vasarą Los Angeles įvykusį vyčių seimą B. Raila net gana plačiai   (ir neįprastai ramiai) parašė (net persistengė vyčius "su-klerikalinti",  visus tris  išvardintuosius vyčių kūrėjus paversdamas kunigais, kai iš tiesų tik trečiasis iš jų tebuvo kunigas — prisimenu tai dėl to, kad dar niekas laikrašty lig-šiol tos klaidos neatitaisė), šiaip ar taip, reikėtų Dirvos bendradarbiams ir korespondentams mažiau baimintis ir "kitų", nes drauge visi sudarome vieną lietuviškąją bendruomenę. Visos mūsų "srovės" išeivinėse sąlygose yra "nepersraunios", ir juo labiau   ribojamasi   tik   "sava"   srove, juo labiau   seklėjama.   Pagrindiniai rūpesčiai yra lygiai visiems bendri. Nors tik  Dirva yra save tituliškai pavadinusi   "tautinės  minties"   laikraščiu, bet ir kita spauda yra taip pat  nemažiau  tautiškai  nusiteikusi. Ilgų metų Dirvai gaivinti lietuviškąją ryžtį savo skaitytojuose ir juos jungti į darnią visų lietuvių šeimą!

Rašytojuose. — Kaip pereitame numery spėjome painformuoti, Lietuvių rašytojų d-jos 1964 m. premija paskirta Kaziui Almenui už romam "Upė į rytus, upė į šiaurę", 1935 premija — Antanui Jasmantui (Maceinai) už poezijos rinkinį "Gruodas". Jury komisiją sudarė K. Bradūnas (pirm.), č. Grincevičius, P. Gaučys, A. Šešplaukis ir Lietuvių Fondo atstovas dr. K. Ambrazaitis. Premijos paskirtos IV.30 posėdyje Čikagoj. Jų dydis — 500 dol.

—    Lietuvių rašytojų d-jos garbės nariais išrinkti poetas Jonas Aistis ir poetė Juzė Augustaitytė-Vaičiūnienė. Rašytojų šeimos naujuosius garbės narius nuoširdžiai sveikiname.

—    Lietuvoj išleistas naujas V. Mykolaičio-Putino poezijos rinkinys "Langas" (109 psl.), kurį įdomiai iliustravo V. Valius.

—    Vašingtono ateitininkai gegužės 15 surengė Antano Vaičiulaičio kūrybos popietę. Arv. Barzdukas trumpame žodyje nupiešė A. Vaičiulaičio gyvenimo kelią ir jo kūrybinio darbo laimėjimus. Iš A. Vaičiulaičio kūrybos skaitė H. Kačinskas, J. Blekaitis ir V. Aistytė; A. Petrutis, R. Petrutienė ir T. Vasaitis J. Blekaičio režisūroj pavaizdavo A. Vaičiulaičio pasaką "Uodas". Šioje popietėje skaitytą kūrinį "Benvenuto da Giovanni pristato mecenatui savo paveikslą" mūsų žurnalo skaitytojai ras šiame pat numeryje. Straipsnį apie A. Vaičiulaičio kūrybą yra pažadėjęs dr. R. Šilbajoris.

—    "Draugo" kultūrinio priedo V. 7 ir V. 14 numeriuose buvo paskelbtas iš pavergtosios Lietuvos gautas kūrinys Pasauly nėra žmogiškų rankų, pasirašytas slapyvardžiu Mirusio Riksmas. Kūriny sugestyviai perteikiamas sovietines tikrovės slogutis.

—    O. V. de L. Milašius nepamirštamas Paryžiuje, šį pavasarį Paryžiuje pradėjo veikti Milašiaus Draugų Draugija (Association des Amis de Milosz). Jos valdybos pirmininku išrinktas poetas Jean Audard (vienas jaunųjų prancūzų poetų, draugavusių su Milašium). Kitų valdybos narių tarpe — Milašiaus veikalų leidėjas André Silvaire, poetas Jacques Buge, apgynęs Sorbonoje disertaciją apie Milašių, Bellemin-Noel, rašąs dabar disertaciją apie Milašiaus kūrybą, ir kiti. Kartu sudarytas tos draugijos ir garbes komitetas. Jo pirmininku yra rašytojas Jean Cassou, nariai — rašytojas Gérard Bauer (Goncourt Akademijos narys), rašytojas - kritikas A. Blanchet, S. J., Sorbonos literatūros profesore Mme Durry, rašytojas Stanislas Fumet, Mme J. Grumbach -Vogt, prof. André Lebois, aktorius Jean Louis Barrault etc. Garbes komiteto nariais taip pat pakviesti dr. S. A. Bačkis ir prof. dr. J. Baltrušaitis.

Muzikuose.
— Gegužės 8 Providence episkopalų šv. Stepono bažnyčioj buvo pirmą kartą išpildytos Jeronimo Kačinsko sukurtos naujos mišios 4 solistams, chorui ir vargonams. Mišias atliko tos bažnyčios choras, vadovaujamas Brown universiteto prof. Hollins E. Grant. Mišics buvo sukurtos užsakius Brown univ. steigėjų įpėdiniui karininkui Nicholas Brown (todėl ir skirtos šv. Mikalojaus garbei). Jis ir išleis šių mišių gaidas. Anksčiau, balandžio 24, Reading, Mass., Edith Roberts savo vargonų  rečitalyje  atliko  J.  Kačinsko improvizaciją  vargonams,  dedikuotą vargonų virtuozui Z. Nomeikai.

—    Bruno Markaičio, SJ., naujai sukurtas Koncertas fortepijonui ir pučiamiesiems buvo pirmą kartą atliktas balandžio 27 Tampos (Floridoj) simfoninio orkestro, diriguojant pačiam kompozitoriui. Fortepijono solo partiją atliko Jack Winsor-Hansen.

—    Stasio Baro ilgo grojimo arijų plokštelė pristatyta Čikagoj balandžio 29 Jaunimo Centre, kur A. Kučiūnas aptarė St. Baro muzikinį kelią ir įnašą. Mūsų žurnalo kitame numery šią plokštelę recenzuos St. Santvaras.

—    New Yorko Town Hall salėj gegužės 7 pianistė Aldona Kepalaitė surengė rečitalį, kurio programoj buvo Bacho preliudas ir fuga A-moll, keturios ištraukos iš Schumanno Fantasiestūcke, Beethoveno sonata op. 110, Chopino fantazija F-moll op. 49, dvi dalys J. Kačinsko "Transcendentinių atspindžių", Debussy Images antroji serija ir Liszto Tarantella.

—    Bostone gegužės 8 Putnamo jaunimo stovyklos statybos vajaus komiteto surengtame koncerte programą atliko Janina Liustikaitė ir Ben. Povilavičius, akompanuojant J. Kačinskui. Be reikalo koncertas buvo drumsčiamas kalbomis ir pradedant, ir užbaigiant. Nuo kalbų koncertuose reikia atprasti. Tai galioja ir labdaros koncertams.

—    Amsterdamo simfoninio orkestro ir choro balandžio 24 atliktame Verdi "Requiem" boso partiją giedojo kun. Kęstutis Balčys.

—    Besirengiant dainų šventei ir baigiant priešatostoginį sezoną, daugely kolonijų vyko chorų koncer.ai. Detroite balandžio 30 vyko dainų vakaras, kurio programą išpildė šv. Antano parapijos choras (vadovas A. Mateika) ir Aušros lituanistines mokyklos choras (vadovas St. Sližys, 62 dailininkai). — Filadelfijos meno ansamblis gegužės 14 surengė koncertą, kuriame be choro (vadovas L. Kaulinis) dar dalyvavo solistai I. Stankūnaitė ir L. Etukas. — Rochesterio LB choras, vadovaujamas J. Adomaičio, savo metinį koncertą surengė gegužės 21 (balandžio mėn. choras koncertavo Hamiltone). — Komp. J. Gaidelio vadovaujamas Bostono mišraus choro koncertas -banketas įvyko gegužės 22. — Eli-zabethe gegužės 21 ir New Yorke gegužės 22 vyko mažoji dainų šventė, kurioj Čikagoj įvykstančios dainų šventės  programą  atliko 4  chorai:

Filadelfijos meno ansamblio choras (vadovas L. Kaulinis), Elizabetho liet. parapijos choras (V. Mamaitis), Rūtos ansamblio choras (Alg. Kača-nauskas) ir Drooklyno operetės choras (Vyt. Strolia). Tie patys 4 chorai numatė koncertą Filadelfijoj birželio 11. — Omahos LB choras, kuriam vadovauja Br. Jonušas, surengė savo koncertą birželio 11.

Dailininkuose. — Teofilius Petraitis suruošė savo jubiliejinę parodą gegužės 7-8 Brooklyno liet. Angelų Karalienės parapijos salėj ir gegužės 14-15 Elizabetho Laisvės salėje. Buvo išstatęs per 30 akvarelių, darytų įvairiu laiku. Lietuvoj T. Petraitis buvo ilgametis Šiaulių mergaičių gimnazijos paišybos mokytojas (1925-44). Šį rudenį (X1.7) jis švenčia 70 amžiaus metų sukaktį. Numato surengti savo darbų parodas ir kitose kolonijose.

— Los Angeles gegužės 22 šv. Kazimiero parapijos salėj rodė savo tapybos darbus Jina Leškienė-Totilaitė, meno studijas baigusi Omahos univ. Parodą surengė vietos ateitininkai.

Teatraluose. — Čikagoj gegužės 7 šaulių kuopos dramos mėgėjai suvaidino V. Frankienės triveiks-mį "Tėvynės sakalai", kurį režisavo A. Brinką.

—    Los Angeles dramos sambūris gegužės 21 pastatė Anat. Kairio tri-veiksmę komediją "Viščiukų ūkis", kurią surežisavo D. Mackialienė. — Lietuvių Fondo Los Angeles vajaus komitetas gegužės 28 suorganizavo P. Babicko "Gintaro žemės pasaka" pastatymą. Muziką specialiai sukūrė G. Gudauskienė. Režisavo J. Kaributas, kartu atžymėdamas režisūros darbo 20 metų sukaktį.

—    Hamiltono dramos teatras Aukuras gegužės 15 Ottawoje vaidino J. Griniaus "Gulbės giesmės" fragmentus — eilę monologinių ir dialoginių scenų.

Iš visur. — JAV LB IV-sios tarybos trečioji sesija vyko Detroite IV. 30-V.l. Dalyvavo 24 tarybos nariai (iš 31), visi devyni centro valdybos nariai ir keturių apygardų atstovai. Suvažiavimui vadovavo tarybos pirmininkas V. Volertas, talkinamas vicepirmininkų — dr. B. Nemicko, J. Šlepečio ir dr. P. Vileišio. Daugiausia domesio skirta Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso reikalams ir santykių su pavergta Lietuva klausimams. Pagrindinius pranešimus padarė centro valdybos nariai: pirm. J. Jasaitis, V. Kleiza (jaunimo), J. Ignatonis (švietimo), Z. Dailidka (Kultūros fondo), M. Šimkus (finansų).

Iš kelių pastarųjų tarybos sesijų galima susidaryti išvadą, kad jos pagrindinai ribojasi sveikinimais, pranešimais, laisvomis diskusijomis, rezoliucijomis, na, ir kultūriniu desertu. Įvairios komisijos sudaromos sesijos pradžioje ir išformuojamos, jai pasibaigus. Iš tikro taryba yra pagrindinė JAV LB veiklą planuojanti institucija, tarsi demokratiniu keliu sudarytas Amerikos lietuvių seimas. Tarybos suvažiavimai turėtų nusikratyti nebūtinai reikalingais reprezentaciniais priedais, o iš karto pasinerti į problemų svarstymą ir veiklos planavimą. Komisijos (švietimo, kultūros, jaunimo įstatu, politinė ir kt.) turėtų būti nuolatinės, ir kiekvienas tarybos narys turėtų kuriai nors komisijai priklausyti. Visi suvažiavime svarstysimi klausimai iš anksto turėtų būti žinomi visai lietuvių bendruomenei, išgirstas jos balsas ir iš anksto išdiskutuoti ir priimti atitinkamose komisijose.

Tarybai užsispyrus laikytis apy-gardinės rinkimų sistemos, tarybos nariai turėtų prisiimti ir atsakomybę už LB apygardų veiklos organizavimą. Ne paslaptis, kad dabar tam tikra tarybos narių dalis tiek pat rūpinasi Lietuvių Bendruomenės reikalais, kiek ir, sakysime, Mali respublikos klausimais. Tarybos narystėje susirasti sau garbės pareigas — nepateisinama prabanga. (J. Kj.)

—    Gegužės 8 Čikagoje įvyko JAV LB Čikagos apygardos suvažiavimas,
kuriame dalyvavo 115 registruotų atstovų. Pranešimus padarė apygardos pirm. Br. Nainys ir kiti valdybos nariai. Pagrindinis valdybos domesys buvo skirtas švietimui ir kitiems jaunimo reikalams. Naujai valdybai pirmininkaus S. Šiaučiūnas.

Vokietijos LB krašto taryba kovo 31 išsirinko naują valdybą, kurion įeina J. K. Valiūnas (pirm.), E. Simonaitis, F. Skėrys, J. Barasas, kun. A. Bunga; krašto tarybai atstovauti švietimo komisijoje išrinkta A. Grinienė.

—    LB Vokietijos krašto taryba laisvojo pasaulio lietuviams kovo 31 paskelbtame pareiškime dėl Vasario 16 gimnazijos konstatuoja: "Taryba yra priversta viešai pasakyti, kad PLB Centro Valdybos skirta tikrinimo komisija duoto uždavinio tinkamai neatliko, ir jos nariai padaugino gandus bei įtarinėjimus, kurie Valdybos ir Vasario 16 gimnazijos darbą tik apsunkino". Iš JAV tikrinimui buvo nuvykęs V. Adamkavičius, paskui daręs Čikagoj viešą pranešimą ir dėl jo susilaukęs iš T. A. Bernatonio griežto protesto spaudoj. Svarbu, kad Vasario 16 gimnazijos reikalai būtų tvarkingai vedami. Lygiai svarbu, kad nebūtų lengvapėdiškai šokama kelti įtarinėjimus.

—    Antrą (kai kur pirmą) gegužės sekmadienį visose didesnėse kolonijose vyko motinos dienos minėjimai. Išsiskyrė Cicero LB apylinkės surengtas minėjimas: jis praėjo H-teratūrinės popietės forma, dalyvaujant rašytojams D. Augienei, J. Švabaitei, N. Užubalienei, A. Baronui ir aktoriui J. Raudoniui.

—    Ekumeniniam pokalbiui lietuviuose vykdyti Čikagoj užmegzti ryšiai tarp katalikų ir evangelikų. Tarp iniciatorių yra iš katalikų dr. A. Liulevičius, kun. K. Trimakas, S.J., iš evangelikų — E. Gerulis ir kt. Numatyta suruošti eilę viešų paskaitų bei diskusijų besigilinant į bendrąjį pagrindą — šv. Raštą. Pirmas toks viešas susitikimas įvyko birželio 4 su kun. dr. A. Jurėno ir kun. V. Bagdanavičiaus paskaitomis.

—    Be komentarų perteikiame iš "Darbininko" žinią, jog Filadelfijoj gegužės 8 motinos dienos proga "pirmą kartą Philadelphijoje, lietuviškos mokyklos lietuviškai parengti, pirmąją komuniją priėmė trys lietuviukai: Rasa ir Rita Ardytės ir Darius Ostrauskas. Argi per 16 metų (tiek laiko čia gyvenu), tik tris vaikus galėjo parengti lietuviškai pirmai komunijai?!". Prie šio korespondento A. G. klausimo galima pridurti tik bendresni klausimą: o kaip kitur?

—    Susivienijimo Lietuvių Amerikoje prezidentu penktai kadencijai perrinktas P. Dargis.

—    Čikagos Tėvų Jėzuitų namuose, kur jau prieglaudą rado Pasaulio lietuvių archyvas ir Lietuvių muzikologijos archyvas, įsteigtas Lietuvių foto archyvas. Jo reikalais rūpinasi kun. Algimantas Kezys, S.J.

—    Thompsone, Conn., gegužės 1 pašventinti berniukų paruošiamosios mokyklos nauji rūmai (prieš du metus senieji rūmai sudegė). Mokyklai vadovauja lietuviai marijonai, bet jau seniai šioj mokykloj lietuvių mokinių beveik nebėra.

—    Montrealy balandžio 30 atidaryti Vytauto klubo namai.