JAUNIMO KONGRESAS Spausdinti


Šis numeris skiriamas pirmajam Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresui ir su juo susijusiems prieškongresiniams susitelkimams — jaunimo vadovų studijų savaitei ir pasaulio lietuvių jaunimo pirmajai stovyklai.

Pavyko gauti visas kongrese skaitytas paskaitas. Nepavyko gauti visų kongreso simpoziumų aprašymo. Tie simpoziumai, kurių moderatoriai neatsiliepė į prašymą, trumpai apžvelgti, remiantis tuo, kas apie juos buvo spaudoje paskelbta.

Visko buvo prašyta iš anksto, laiku, bet daug kas buvo gauta suvėlintai. Todėl vėluoja ir šis numeris.

Kadangi susidarė daugiau medžiagos negu galima įdėti į vieną numerį, tai šis numeris yra padidintas. Be to, dėl tos pačios priežasties nebebuvo galima įdėti apžvalginių skyrių. Pasitenkinta tik įprastine žurnalo kronika "Mūsų buityje".

Įvykęs kongresas neabejojamai buvo reikšmingas įvykis. Jis sudomino ne tik jaunimą, bet ir visą lietuviškąją išeiviją. Galima jį laikyti šių metų pagrindiniu lietuviškosios bendruomenės laimėjimu.

Pirma, kongresas iškėlė jaunimo klausimą visų dėmesin. Kas anksčiau buvo vienur kitur užsimenama, dabar atkreipė visų akis.

Antra, kongresas išvedė į lietuviškosios išeivijos sceną jaunąją kartą ir parodė, kad turime pajėgų, kurių nebetenka vis "jaunimu" laikyti, bet reikia kiek galint plačiau įjungti lietuviškojon dirvon.

Trečia, kongresas padėjo pagrindą visų laisvojo pasaulio kraštų lietuvių jaunimui užmegzti gyvą ryšį ir suartėti vienon šeimon.

Kongresu domėjimasis nepasibaigė su juo pačiu, bet gyvai tęsiasi ir toliau. Vienur nustebus ar net tiesiog besipiktinant svarstomas kongrese išryškėjęs jaunimo nusistatymas mūsų politinės organizacijos klausimu. Kitur ne be didesnio ar mažesnio pagrindo sielojamasi, kad politiniai rūpesčiai kongrese nustelbė kultūrinį domesį. Savo ruožtu būtų galima klausti, ar jaunimo kongresas nekreipė daugiau dėmesio į vyresniąją kartą negu į save pačius. Daugiau vyko dialogas su vyresniąja karta negu savo tarpe, pačiame jaunime.

Nors buvo galima jaunimo kongresui pakankamai rasti pajėgių žmonių jaunojoj kartoj, bet kažkodėl daugiau jų telktasi iš vidurinės kartos, nebegalimos jaunimui priskirti nė liberaliausiu žvilgsniu. Iš antros pusės, užuot žvelgus į paties jaunimo rūpesčius, daugiau rūpintasi išsakyti, ką jaunoji karta nori pasakyti vyresniajai kartai.

Šiaip ar taip, savo tarpe jaunimo dialogo buvo nedaug. Besikreipiant į vyresniuosius, žvilgiui į patį jaunimą lyg nebeliko laiko. Kongrese numatytoji moksleivių sekcija iš viso neįvyko, o lituanistinio švietimo simpoziumas sulaukė tik 8 dalyvių! Tai visiems kvietimas kongresą tęsti tolesniu jaunimo rūpesčių svarstymu.