MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
—    Moksleivių ateitininkų sąjungos valdyba paskelbė organizuojanti žygj pas šventąjį Tėvą, prašant įkurti laisvajame pasaulyje lietuvių vyskupijas ir joms pavesti visas lietuvių parapijas bei nuo vyskupijų priklausomas vienuolijas bei mokyklas.

—    Lietuvių studentų sąjungos metinis suvažiavimas įvyko Toronte lapkričio 24-26. Pagrindines paskaitas skaitė Ant. Saulaitis, SJ, R. Misiūnas ir R. Vaštokas, be to, buvo eilė įvairių diskusinių pokalbių. Dalyvių buvo apie 400. Nutarta sudaryti JAV ir Kanados bendrą š. Amerikos lietuvių studentų sąjungą.

—    Santaros - šviesos skyrius New Yorke lapkričio 19 suorganizavo jau nimo simpoziumą apie "žodžius į tautą". Dalyvavo R. Girnius, S. Makaitytė, R. Misiūnas ir A. Saulaitis, SJ. Moderatorius — V. Rastenis, "žodžių į tautą" klausimu buvo pakviestas pasisakyti ir Lietuvos rusas dr. L. Vladimirovas, dabar dirbąs Jungtinėse Tautose. Dėl to incidento visuomenėje kilo reakcija. Reikia laukti, kad šiuo reikalu pasisakytų Santaros - šviesos federacijos vadovybė, ir būtent pasisakytų principiš-pai tiesiu, o ne tik polemiškai advokatiniu žodžiu.

—    National Merit Scholarship egzaminuose, vykstančiuose visose JAV valstybėse, į semifinalistus iš lietuvių, kiek buvo spaudoj žinių, pateko iš Vašingtono Pranė Laučkaitė, iš
Bostono Saulius Girnius, iš Los Angeles Birutė Kazlauskaitė ir Jonas Butkus. Į šių varžybų semifinalistus patenka du trečdaliai vieno procento visų jose dalyvaujančių moksleivių.

—    Populiarėja jaunimo vakarai: lapkričio 5 jaunimo talentų vakaras suruoštas Omahoje, lapkričio 19 surengtas jaunimo koncertas Baltimorėje (iš "senimo" svečiu pasikvietus Ant. Gustaitį).

—    Artimų, bet negausių New Jersey lietuvių kolonijų lituanistinio auklėjimo klausimui sėkmingiau spręsti tos valstybės aukštuosius mokslus tebeeinąs ar jau baigęs jaunimas šj rudenį suorganizavo bendrą tos valstybės lituanistinę mokyklą Elizabethe. Mokosi 70 mokinių, dėsto 11 mokytojų, vedėja E. Brazins-kienė. Tai mokyklai paremti lapkričio 25 surengtas literatūros vakaras, kuriai vadovavo D. Vizgirdienė. Savo kūrybos paskaitė poetės K. Grigaitytė ir O. Audronė - Balčiūnienė, padainavo I. Stankūnaitė etc.

Rašytojuose. — Newarke lap kričio 13 K. ir M. Graudžiai surengė kun. St. Būdavo minėjimą. Neseniai mirusiojo rašytojo kūrybą aptarė Pr. Naujokaitis, iš jo kūrybos paskaitė I. Veblaitienė ir Br. Balčiūnas.

—    Detroite lapkričio 20 suruoštas V. Alanto pagerbimas Dirvos novelės konkurso laimėjimo proga. Pagrindinį žodį tarė Br. Gražulis.

—    New Yorke lapkričio 20 Metmenų literatūros vakare dalyvavo L. Sutema, G. Salins ir M. KatiliSkis.

—    Čikagoj lapkričio 27 iškilmingai pristatytas Giedros korp! romano konkursą laimėjęs A. Barono kūrinys "Trečioji moteris". Su jury komisijos nariais pašnekesį pravedė kun. dr. J. Prunskis.

—    Vokietijoj pasirodė naujas K. Donelaičio Metų vertimas, kurį atliko dr. Hermann Buddensieg, talkinant iš Lietuvos E. Astramskui. Vertimą išleido W. Fink leidykla Mun-chene. Knyga iliustruota V. K. Jonyno ir V. Jurkūno raižiniais.

Muzikuose.
— New Yorko Town Hall spalio 16 koncertavo L. Juodytė.

— Bostono Gardner muziejuje lapkričio 1 surengė koncertą smuikininkai I. Vasyliūnas ir kun. V. Valkavičius, atlikdami Purcellio, Telemanno ir Bacho sonatas. Akompanavo V. M. Vasyliūnas.

—    Lilija šukytė turėjo savo koncertus Filadelfijoj lapkričio 13 Aca-demy of Music salėj (rengė Tautinės sąjungos rytų apygarda) ir Waterburyje lapkričio 20 liet. parapijos salėj (rengė Waterburio LB apylinkė).

—    Jeronimo Kačinsko diriguojamas Melrosės amerikiečių simfoninis orkestras lapkričio 18 surengto koncerto antrojoj dalyj atliko Verdi operos "Traviatos" ištraukas.

—    Clevelande lapkričio 19 Dainavos ansamblis gastroliavo su savo 20 metų veiklos proga pastatytu G. Veličkos dviveiksmiu muzikiniu vaidinimu "Nemunas žydi". Surengė develando LB I apylinkė.

—    Toronte lapkričio 20 koncertavo solistai I. Stankūnaitė ir V. Veri-kaitis. Akompanavo D. Skrinskaitė. Koncertą surengė Prisikėlimo parapijos katalikių moterų draugijos skyrius, minėdamas veiklos dešimtmetį.

—    Bostono Jordán Hall salėj pabaltiečių koncertų vienuoliktieji metai lapkričio 25 pradėti A. Stempu-žienės koncertu (akompanavo Boies Whitcomb). Kritikas R. Dumm (The Chr. Se. Monitor, 1966.XI.28) pripažino solistės balsą esant "ramiai švelnų, malonų, net turtingą".

—    New Yorko Carnegie Recital Hall lapkričio 26 įvyko pianistės Julijos Rajauskaitis - šušienės ir dainininko (boso) Ben. Povilavičiaus koncertas. Surengė Lietuvių moterų klubų federacijos New Yorko klubas.

—    Įvairių parengimų meninę programą atliko: P. Bičkienė, St. Baras ir P. Armonas — Čikagoj BAL-Fo bankete (XI.26), A. Vedeckaitė — Kennebunkporto Šv. Antano gimnazijoj Kristaus Karaliaus šventėj (X.30), J. šalnienė — Detroito Dainavos stovyklos globos komiteto baliuje (XI.12),D. Mongirdaitė — Giedros romano konkurso premijos įteikime Čikagoj (XI.27) ir dr. K. Griniaus minėjime New Yorke (XII.3).

—    Muzikos žinių, atsisakius buvusiam redaktoriui J. Kreivėnui, nauju redaktoriumi pakviestas Alg. Kačanauskas.

Dailininkuose.
— Vytautas Ignas pakviestas nariu į Print Club of Philadelphia — vieną įžymiųjų JAV grafikų sambūrių.

—    Kalifornijos   universiteto Los Angeles (UCLA) etninio meno galerijose lapkričio 20 atidaryta lietuvių liaudies meno paroda, kuri truks ligi 1967 sausio 15. Išstatyta apie 150 įvairių lietuvių liaudies skulptūros, drožinių, papuošalų, audinių eksponatų. Paroda surengta tame universitete profesoriaujančios dr. M. Gimbutienės rūpesčiu.

—    Čikagoj Čiurlionio galerijoj lapkričio 5-13 vyko Leono Urbono dailės darbų paroda. Iš Australijos atvykęs dailininkas šioj parodoj išstatė 53 darbus. Atidarymo kalboj A. Kurauskas juos interpretavo kaip "dailininko poetinę kelionę pasąmonėn". M. šileikio žodžiais (Naujienos, 1966.XI.12), "Urbonas abstraktą ima pagrindan, bet optikai duoda surrealistines formas". Gruodžio 5-16 paroda perkelta į New Yorko Quantas galeriją Manhattene. Vėliau numatoma parodą perkelti dar į Clevelandą.

—    Ottawoj arkivyskupijos rūmuose lapkričio 27 atidaryta Antano Tamošaičio grafikos - litografijos darbų (57) paroda. Kataloge A. Tamošaičio kūrybą apibūdina Juozas Danys. Parodą surengė LB Ottawos apylinkė. Po parodos atidarymo A. Tamošaitis pagerbtas jo 60 amžiaus metų sukakties akademiniu paminėjimu, kur kalbėjo dr. H. Nagys.

Kitos parodos: Detroite savo paveikslus spalio 23-30 rodė Č. Janusas (globojo tautininkai) ir lapkričio 13-20 K. Kodatienė (globojo šauliai). Toronte XI.20-27 vyko S. Kvietienės ir S. Petravičienės, Los Angeles XI.26-XII.4 — A. Rūkštelės paroda. Vienadienes ar dvidienes parodas surengė: New Yorke V. Krišto-laitytė (XI.20), Clevelande kun. P. Dziegoraitis (XI.27), Stamforde J. Rūtenis (XII.3), Toronte J. Paukštienė (XII.3-4), Bostone V. Remeika ir R. Bukauskas (XII.3-4), New Yorke EI. Kepalaitė (XII. 3-4, skulptūros darbų ir piešinių paroda, katalogui įvadinį žodį parašė J. Lipchitz).

—    Čikagoj Jaunimo centre lapkričio 19-28 ir Montrealio universitete lapkričio 21-25 savo foto meno darbus rodė kun. A. Kezys, SJ. Šiemet išleido du savo nuotraukų aplankus (Portfolio 65 ir Portfolio 66). Loyolos universiteto leidykla išleido jo nuotraukų knygą: Photographs (žr. Atsiųsta paminėti).

Iš visur.
— Ohio lietuvių gydytojų draugija savo dešimtąją kultūrinę 1000 dol. premiją paskyrė St. Barzdų k u i, PLB valdybos vykdomajam vicepirmininkui.

—    LB kultūros fondo vajuje surinkta apie 10.000 dol. Vajaus komitetui vadovavo dr. L. Kriaučeliūnas.

—    Korespondenciniais rinkimais sudaryta nauja skautų vadovybe: LSS seserijos vyriausia skautininke išrinkta Malvina Jonikiene, pavaduotoja K. Kodatienė, LSS brolijos vyriausiu skautininku — Vladas Vijeikis, pavaduotoju Vyt. Namikas, LSS akademinio skautų sąjūdžio vadijos pirmininku — Eugenijus Vilkas, pavaduotoju E. Radvenis. Naują LSS tarybą sudaro: A. Saulaitis, Br. Juodelis, J. Bobinienë, V. Kamantas, R. Račiūnas, Al. Matonis (išrinkti bendru sąrašu), Br. Gurėnas, dr. T. Re-meikis, J. Bružinskas, Č. Kiliulis (brolijos sąrašu), M. Vasiliauskiene, A. Kliorienė, F. Kurgonienė, O. Sau-laitienė (seserijos sąrašu), dr. S. Matas, dr. J. Gimbutas, A. Zaparackas ir B. Kožicienė (ASS sąrašu).

—    Čikagoj lapkričio 26-27 įvykusioj mokytojų konferencijoj įvairius lituanistinių mokyklų klausimus savo pranešimuose svarstė J. Plačas, J. Kavaliūnas, A. Šimaitiene, Ad. Abr-maitienė (iš Toronto), J. Ignatonis, St. Rudys, St. Vaišviliene ir kt. Konferenciją sušaukė JAV LB švietimo taryba (pirm. J. Ignatonis).

—    Amerikos Lietuvių Tarybos 26-tasis metinis suvažiavimas Čikagoj spalio 29-30 praėjo "sklandžiai", bet rutiniškai.

—    BALFo 13-tasis seimas vyko Čikagoj lapkričio 26. Dalyvių buvo apie 100. Pirmininku perrinktas kun. V. Martinkus.

—    National Association for the Education of Young Children savo išleistą diskusinę knygą Montessori in Perspective iliustravo vien tik nuotraukomis iš Amerikos Liet. Montessori D-jos Vaikų Namelių Čikagoje. Nuotraukas paruošė mokyklos vedėja Janina ir Vladas Juknevičiai.

Mirtys. — Vilniuje spalio 5 mirė muzikas Antanas Budriūnas. Buvo gimęs 1902 Pabiržėje. Kauno muzikos mokykloje mokėsi nuo 1922 ir vėliau baigė konservatorijoje prof. J. Gruodžio vedamą kompozicijos klasę (1938). Jis 1927-37 dėstė muziką žemės ūkio akademijoj. 1937 persikėlęs Kaunan, buvo šaulių sąjungos muzikos instruktorius, vadovavo studentų ateitininkų chorui, dėstė Kauno konservatorijoj, 1942 vėl grįžo į žemės ūkio akademiją. Po karo 1946-48 dirbo Kauno konservatorijoj,  1948 persikėlė į Vilnių  ir ligi mirties profesoriavo valstybinėj konservatorijoj.

—    Toronte spalio 20 mirė kooperatininkas Vaclovas Vaidotas, sulaukęs 76 metų amžiaus. Būdamas Steigiamojo seimo nariu, jis pasiūlė Lietuvos naujam piniginiam vienetui lito vardą. Visuomeniškai reiškėsi valstiečiuose liaudininkuose. Kanadoje buvo LB krašto valdyboj bei taryboj ir ilgametis Tautos fondo atstovybės pirmininkas.

—    Filadelfijoj lapkričio 11 mirė kun. Juozas čepukaitis. Gimė 1895 gegužes 2 William Penn, Pa. Mokėsi Shenandoah lietuvių parapinėj mokykloj, vėliau (1911) stojo į Šv. Karolio kunigų seminariją Overbrook, Pa. Į kunigus įšventintas 1920, vikaravo Filadelfijos liet. Šv. Kazimiero parapijoj, o nuo 1924 ligi mirties buvo savo suorganizuotos šv. Andriejaus parapijos klebonas. Eilę metų buvo Katalikų federacijos centro valdyboj. 1955-61 pirmininkavo Kunigų Vienybei, rėmė lietuviškuosius reikalus.

—    Tucson, Arizonoj, lapkričio 15 mirė dr. Antanas Gylys. Palaidotas Čikagoj Šv. Kazimiero kapinėse. Buvo gimęs 1894 kovo 14 Jurginiškių k., Garliavos vis., Kauno aps. Mokslus baigė Muncheno univ., įsigydamas filosofijos (1921) ir medicinos (1924) doktoratus. Ištisą dešimtmetį (1924-34) jis docentavo Vytauto D. univ. teologijos - filosofijos fakultete, skaitydamas eksperimentinės psichologijos bei pedagogikos, mokyklines higienos ir kitus kursus. Savo kursus paruošdavo kruopščiai, sutelkdavo daug medžiagos ir ją sistemingai perteikdavo. Tie studentai, kuriems nereikėjo retorinių puošmenų dalyku sudominti ir kurie rūpestingai rengėsi egzaminams, nors šie baimes ir nekėlė, tikrai pasinaudodavo jo paskaitomis. "Logos", "Santū-ros" ir kituose žurnaluose paskelbė eilę studijinių straipsnių. Įsteigęs privatinę vidaus ir nervų ligų ligoninę, nuo 1935 pasitraukė iš universiteto. Buvo vienas iš pagrindinių blaivybės skleidėjų Lietuvoje, kelerius metus pirmininkavo Lietuvių katalikų blaivybes draugijai, redagavo alkoholizmo klausimams tirti žurnalą "Santūrą" (1927-28), išleido "Alkoholizmas ir jo gydymas" (1929), suredagavo "Pagrindiniai alkoholizmo klausimai" (1932). Vokietijoje buvo tarp Lietuvių Bendruomenes steigėjų ir metus pirmininkavo jos vyriausiajam komitetui. 1948 atvykęs į JAV, iš pradžių dirbo Loyolos univ. medicinos mokykloj, nuo 1952 — New Yorko valstybes psichiatrinėse ligoninėse.

Sukaktys. — 80 metų amžiaus spalio 10 sulaukė muzikas Aleksandras Aleksis. 1913 baigęs Varšuvos konservatoriją, atvyko į JAV ir čia vargoninkaudamas vedė chorus Čikagoje, Brooklyne, Springfielde (111.) ir nuo 1928 Waterburyje. Sukūrė apie 100 dainų solo ir chorui; savo lėšomis mokykloms išleido jų rinkinį, susilaukusį kelių leidimų. Ilgus metus pirmininkavo vargonininkų sąjungai. Judrios ir giedrios dvasios, geras kalbėtojas, jis daug veikė katalikų ir bendrinėse organizacijose, ypač Lietuvos vyčiuose, kuriems jis sukūrė himną ir buvo centro pirmininku.

—    75 metų amžiaus sukaktį rugsėjo 26 tyliai atšventė Magdalena Galdikienė - Draugelytė, platėliau prisiminta tik O. Labanauskaitės straipsniu "Tėvynės Sarge". Iš profesijos mokytoja, ji yra viena iš pagrindinių mūsų moterų veikėjų. Steigiamojo seimo ir visų kitų demokratinių Lietuvos seimų atstovė krikščionių demokratų frakcijoje. Lietuvių katalikių moterų sąjungos pirmininkė 1919-40 — taigi, visą nepriklausomybės metą. Viena iš pirmųjų ateitininkių, JAV ji buvo Ateitininkų Federacijos vyriausioj valdyboj. Pasižymėdama nuosaikumu, išbalansuotu charakteriu ir ramiu logišku galvojimu (O. Labanauskaitės, jos artimos bendradarbės, žodžiais pasinaudojant), M. Galdikiene yra visuomenės veikėja ne žodžiu, o darbu — visuomenininke to termino pozityviąja prasme.

—    Čikagoj gruodžio 4 iškilmingai paminėta Juozo Žilevičiaus 75 metų amžiaus sukaktis, surengiant jo kūrinių koncertą. Pagrindinį žodį apie jo asmenį ir kūrybą skaitė dr. J. Puzinas. J. Žilevičius gimė 1891 kovo 16. Petrapilio konservatoriją baigė 1919. Grįžęs po studijų Lietuvon, buvo tarp Kauno operos teatro organizatorių, pirmosios dainų šventės organizatorius etc. Keletą metų dėstęs ir direktoriavęs Klaipėdos muzikos mokykloje, 1929 atvyko į JAV ir čia apsigyveno Elizabethe kaip vargonininkas. Dainų švenčių organizatorius ir jungtinių chorų jose dirigentas. Visą amžių rinko muziko-loginę medžiagą ir iš jos neseniai sudarė Lietuvių muzikologijos archyvą. Lietuvių Enciklopedijoje gausiai aprašė lietuvius muzikus. Nors ir daug atsidėdamas visuomenės bei spaudos darbui, J. Žilevičius yra ir vienas mūsų produktyviųjų kūrėjų — parašė ir išleido šimtus įvairių muzikos kūrinių, tarp jų Vytauto D. kantatą, 3 mišias, 4 operetes ir kt.

—    70 metų amžiaus lapkričio 21 sulaukė miškininkas Vincas žemaitis. Baigęs Vokietijoj Tharandto miškų mokyklą (1925), jis buvo Lietuvoj ilgametis Kazlų Rūdos miškų urėdas. Miškininkų sąjungos pirmasis pirmininkas 1930. jis buvo tarp šios sąjungos atgaivintojų tremtyje ir nuo 1952 yra jos ilgametis pirmininkas. Iš spaudos darbų svarbiausias — suredagavimas ir parengimas knygos "Pietinė Lietuva Grigo Valavičiaus 1559 metų Lietuvos girių aprašyme", išleistos 1964.

—    70 metų amžiaus gruodžio 14 sulaukė ir teisininkas dr. Juozas Sakalauskas (Sakalas). Baigęs teisės mokslus daktaro laipsniu Berlyno univ. (1924), jis dirbo užsienio reikalų ministerijos centre ir pasiuntinybėse, buvo Klaipėdos gubernatūros patarėjas, ministerijos juriskonsultas. Su Dasaičiu (D. Jasaičiu) Sakalo vardu 1922 išleidęs eilėraščių rinkinį "Padangėse", jis ir savo 70-metį atžymėjo knyga "Saulėtekio skrydis", naudojančia poeziją išreikšti savo idealistiniam patriotizmui ir moraliniam optimizmui.

—    60 metų amžiaus sukaktis šią vasarą (liepos 1) nepastebėtai paženklino kun. dr. Petrą Celiešių. Jieznietis dzūkas, jis 1928 baigė Prienų žiburio gimn. ir 1933 Kauno kunigų seminariją. Pora metų pavikaravęs Giedraičiuose, buvo paskirtas Aukštadvario vidurinės mokyklos kapelionu, o 1941-44 ėjo jau Merkinės klebono ir dekano pareigas. Šią trumpą, bet sparčią "karjerą" nutraukus pasitraukimui iš Lietuvos, Vokietijoj kun. P. Celiešius stojo į Bonnos univ. studijuoti filosofijos ir studijas baigė daktaro laipsniu, parašęs vertingą disertaciją apie Duns Skoto laiko sampratą. Atvykęs į JAV, pastoracinį darbą dirbo East Chicago lietuvių parapijoj, kol prieš porą metų persikėlė į Los Angeles. Nepasitenkindamas tik parapinio darbo rutina, kun. dr. P. Celiešius reiškiasi ir visuomenės, o ypač spaudos darbu. 1964-66 redagavo kunigų "Lux Christi" žurnalą. Filosofiniais straipsniais mūsų žurnale ir kt. išryškėjo kaip skotistinės — pranciškoniškosios dvasios filosofas.

—    Čikagos aukštesnioji lituanistinė mokykla lapkričio 13 pagerbė mokytoją lituanistą Domą Veličką, šiemet (rugsėjo 5) sulaukusį 60 metų amžiaus. Jis daug nusipelnė kaip Pedagoginio lituanistinio instituto organizatorius, vicedirektorius ir direktorius, pats parengęs ištisą eilę lituanistinių leidinių mokyklai, o taip pat suredagavęs eilę kitų leidinių, suorganizuodamas ir jų išleidimą. Vien šiais metais jis parengė "Lietuvių kalbos pratimų mokyklai ir namams" I sąsiuvinj ir "Konspektines lietuvių kalbos metodikos" II dalį (Pedagoginio lituanistikos instituto leidiniai). Tame pačiame pobūvyje pagerbtas ir kitas lituanistas mokytojas Ignas Serapinas, 60 metų amžiaus sulaukęs lapkričio 6, dabar Čikagos aukštesniojoj lituanistinėj mokykloj einąs vicedirektoriaus pareigas, reiškęsis spaudos ir visuomeniniu darbu, ypač skautuose.

—    60 metų amžiaus lapkričio 6 sulaukė kan. Vaclovas Zakarauskas. Kunigu įšventintas 1931 ir paskirtas Kauno bazilikos vikaru, jis 13 metų sakė pamokslus per Kauno radiją. Čikagoj 1950-65 buvo Marquette Parko lituanistinės mokyklos vedėjas. Rašė spaudoj ir dirbo redakcijose (Tėvynės Sarge ir kt.).

—    60 metų amžiaus sulaukė ir Lietuvoje likęs rašytojas Kazys Jankauskas. Jis gimė 1906 lapkričio 11 (naujuoju kalendoriumi — 24). Trūko apie jį tikslių žinių Lietuvių Enciklopedijai. Daug spragų jo biografijoj palieka ir sovietine enciklopedija. Pagal šią pastarąją, 1944-46 jis mokytojavo Šiauliuose, o 1946-51 dirbo grožines literatūros leidykloj. Bolševikinėj okupacijoj jo ligšiol išėjo tik dvi knygos: apysaka jaunimui "Beržėnų stoties kūrikas" (1949) ir apysakų rinkinys "Krito kaštonai" (1959).

—    Lapkričio 18 sulaukė 60 metų konsulas Vytautas Stašinskas. Baigęs Vytauto D. univ. teisių fakultetą 1934, buvo paskirtas Lietuvos pasiuntinybėn Belgijoj, 1939 perkeltas j New Yorko generalinį konsulatą, 1941 pakeltas vicekonsulu, 1955 konsulu ir 1954, po J. Budrio mirties, generaliniu konsulu.

—    60 metų amžiaus lapkričio 24 pasiekė skaučių veikėja mokytoja Ona Zailskienė. Nuo 1954 ligi šių metų ji buvo ilgametė skaučių seserijos vyr. skautininke, daug nusipelniusi šiai organizacijai.

—    Lapkričio 26 sulaukė 60 metų amžiaus visuomenininkas Teodoras Blinstrubas. Mokytojaudamas vidurinėse mokyklose ir vėliau drauge direktoriaudamas, Lietuvoj veikė tautininkų organizacijose. JAV plačiai pasireiškė ir bendrinėse organizacijose: JAV LB tarybos narys ir I kultūros kongreso organizacines komisijos pirm., ALTos narys ir vicepirm., Lietuvių Fondo valdybos pirmasis pirmininkas (1962-65).