LAIŠKAS REDAKCIJAI Spausdinti
VOKIETIJOS LIETUVIAI BALSAVO TEISINGAI
š. m. "Aidų" nr. 3, psl. 127 paskelbta trumpa, bet Vokietijos lietuvius aštriai kritikuojanti žinutė "Kodėl Vokietijos lietuviai baiminasi jaunesnių ir šviesesnių žmonių". Nesutikdamas su rašinyje išreikštomis mintimis, prašau Gerb. p. Redaktorių paskelbti šią mano — eilinio Vokietijos lietuvio — skirtingą nuomonę:

1)    Teisingai žinutėje sakoma, kad "iš toliau sunku spręsti apie Vokietijos LB". Suprantama, kad Amerikoje priimtinesnį atrodo tie Vokietijos LB nariai, kurie bendradarbiauja Amerikoje leidžiamuose leidiniuose, bet iš šito reiktų vengti daryti išvados, kad kiti literatūriškai nesireiškią Vokietijos lietuviai būtų kažkokios atgyvenusios dvasios. Būtų paprasčiau, jei amerikiečiai, kurie šiaip labai energingai atstovauja parlamentarinės demokratijos principui, leistų pačioms bendruomenėms ir toliau be įtakos iš šalies balsavimų keliu išsirinkti savo atstovus ir vadovus, o taip pat tokių korektiškai atliktų balsavimų rezultatus respektuotų, nedarant sugestiją, ką reiktų rinkti.

2)    Pasakymas "Vokietijos lietuviai baiminasi jaunesnių ir šviesesnių žmonių" implikuoja prielaidą, kad Vokietijos lietuviai balsavę LB tarybos rinkimuose yra "susenę" ir "tamsūs", o taip pat ir jų išrinktoji LB krašto taryba būtų "tamsuoliai". Manau, kad Vokietijos LB nariai bei jų išrinktoji taryba nėra "tamsesni" už JAV LB ir jos vadovus.

3)    Nesutinku su tvirtinimu, kad Vokietijos LB "nuo seno kreipė dėmesio nesuprantamomis 'vidaus kovomis', nežinomomis kitų kraštų LB ir aplamai svetimomis LB dvasiai". Trinties tarp įvairių susigrupavimų būdavo visur, ne tik Vokietijos LB. Visai neseniai teko skaityti užjūriniame laikraštyje apie smarkią srovinę trintį kaip tik pačioje didžiausioje LB Čikagoje, šiuo atžvilgiu Vokietijos lietuviai tikrai nėra blogesni, bet priešingai santūresni, nes turi atsižvelgti į lietuvių gimnazijos Vokietijoje padėtį, kurios rėmėjai JAV visuomet pernelyg jautriai reaguoja į kiekvieną Vokietijos LB viršūnėse įvykusį pasikeitimą, pvz., kai po rinkimų 1958 metais į Krašto Valdybą įėjo keli asmenys įtariami "antiklerikalizmu", Amerikoje prasidėjo Vasario 16 gimnazijos boikotas, gi vėliau, po 1981 m. rinkimų, kai priešingai vad. "klerikalai" paėmė Vokietijos LB Krašto Valdybą ir gimnaziją savo kontrolėn, vėl tautininkų ir socialistų bei liberalų leidiniuose Amerikoje su pasigardžiavimu talpinamas kiekvienas gimnaziją užpuoląs rašinys. Taigi, ne tiek yra "vidaus kovų" pamėgimo Vokietijos LB, kiek Amerikos lietuviai linkę kiekvieną Vokietijos lietuvių sukrutėjimą matyti per srovinius padidinamuosius stiklus.

4)    Amerikos lietuvių spauda vis dažniau pabara Vokietijos LB-ę, jos valdybą. Amerikiečiams tai daryti lengva, nes Vasario 16 gimnazija Vokietijoje yra žymia dalimi finansuojama jų aukomis, tad Vokietijos lietuviams sunku yra gintis bijant dar labiau supykinti aukotojus. Noriu atkreipti dėmesį, kad, rašant apie Vokietijos lietuvius ir apie Vokietiją apskritai, nereikia niekuomet išleisti iš akių fakto, kad sovietai deda didžiausias pastangas 1) sukiršinti laisvąjį pasaulį prieš vokiečių tautą, 2) sukiršinti egzilų bendruomenes tarp savęs. Kad sovietai turi nemažai šita linkme pasisekimo rodo, pvz., Amerikos televizija, kurioje įsigalėjusios antivokiškos filmos, nepaisant, kad Vokietija yra svarbiausias JAV sąjungininkas, o lietuvių egzilų tarpe jau turime tokius reiškinius kaip aikraštis "Vienybė", kolaborantų ratelį Čikagoje, sistematišką Vokietijos lietuvių puolimą. Primenu Vokietiją dėl to, kad antivokiškos nuotaikos Amerikoje, be abejo, meta šešėlį ir į Amerikos lietuvių santykius su jų broliais Vokietijoje, į kuriuos jau žiūrima iš aukšto kaip į nesugebančius susitvarkyti tamsuolius. Manau, kad visiems bus naudingiau, jei amerikiečiai parodytų daugiau pasitikėjimo Vokietijai ir jos lietuviams.

5)    Vokietijos lietuviai balsavo teisingai. Demokratišku ir korektišku būdu jie išrinko į savo Krašto Tarybą pačius tinkamiausius ir visuomeniniame bendruomenės gyvenime labiausiai patyrusius asmenis. Išrinkimas vieno kito jaunesnio žmogaus ar mokslininko neduotų jokios ap-
čiuopiamos naudos. Priešingai, yra tiesiog skandalas, kad pvz. prof. Z. Ivinskis, kuris taip apkrautas mokslo darbais, yra verčiamas dalyvauti švietimo Komisijos gimnazijai tikrinti posėdžiuose, vien tik išblaškyti kai kurių Amerikos lietuvių veikėjų įtarinėjimus.

Dr. P. Rėklaitis (Vokietija)

Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso aprašyme rugsėjo numeryje praleista, kad šio kongreso banketo komisijos pirmininkė ir banketo vyriausia šeimininkė buvo Danguolė Markutė.