IŠ "LELIJOS IR PIAUTUVO" VERTE FAUSTAS KIRŠA |
Parašė JURGIS BALTRUŠAITIS |
I Žvaigždėtai amžinasčiai žydi, Ir Dievui, — žemės reiškiniai... Laikai, pavojuose paklydę, Ir mirksniai, tylai gaubt skaniai, Bendra paslaptimi doroti... Lyg bangos kylančios putoti, Džiaugsmais, tai meile, tai skausmu Pragys širdis, ir vėl ramu ... Džiaugsmai — trumpam, o skausmas — metams! Laikų raidoj liūdės širdis, Nors sėjos daug, gėlėj rūdis, — Gamta tau tokią donę meta. Kai greitas laikas amžiams svies Ir liūdesys bus prie šalies! II čia Ilgesingas pažinimas, Kurį rinkau dienų laukuos, Praeidamas tremties arimais Klastoj, šešėliuos Ir sapnuos . .. Be priekaištų imu gyvybę. Pagerbęs virpesių gausybę, širdy tarp dovanų blankių Dienom per ašaras tikiu ... Tvirtai tikiu žara žaruoti, Nors laikas kurčias; kaip ten kas, Dvasia pakyla į aušras Ir galima džiaugsmų dainuotė. žaviausį psalmą sau imu — Tai gervių klyksmą be namų! III Yra klyksme žinia gaivinga, Viskam, kas rauda, kas rūke, Keno dienos valka skausminga, — O žemės puota taip puiki. Tai štai dėl ko rudens arimuos širdis po skausmo lyg atgimus, Dvasia pakyla iš klastų, Toliau nuo žemiškų kraštų!.. Tegul tąsi rauda vakarė Ant vieškelių žmonių naštos Pateiks ramybės ir šviesos, Kad pelenų pasaulio marioj Ant mąstančių kančios veidų Jaunystė bertų daug žiedų. IV Gana mąsliai kraipyti mintį... Aplinkui daug šviesos taurių — čia galim žemei garbę pinti. Rytais ar pusdieniu tauriu, Kaip vėtroms siaučiant, sliuokiant vėjams, Mes bręstame, ne vakarėjam. Laikuos marguoja sūkuriai, Ir laužo dūmuos žiburiai, Kur žaismą užmarštin nurango, Ir mirksnis, kaip laki banga, Iš jūrių daužos, nemiga, — Maldingas odes gieda dangui, Kaip aš piligrimu klajoju, Kaip aš, žmonių sapnų šauklys, Meldžiuos — dainuoju tau po kojų. SUSIMĄSTYMAI ŽIEMĄ Iš pat žiemos sunkus gegužin kelias — Lumzdeliai, sodų dainos ir aidai, — Bet sniego pūgos mielos mano daliai, Kaip ir ledai... Nelengva grįžti, lašui kritus plynėn, Į vaivorykštę pusdienio vaga, — Bet tvirtas aš, nors ir kurčia krūtinė, Raudų banga... Prieš erdvių gelmes protas nebeveikia, Svajonių tinklui sąmonėj gūdu, — Bet aš žinau, tuščiųjų varpų reikia, Kaip ir žiedų ... Negreitai mostas aukuro iš sena Suliedins kūrinius vienon liepsnon, — Bet sūkuriuos širdis žaizdrą gyvena, Kaip ir sapnu ... šešėliuose negreit bus saules siųsta Iš pašėlimo gelbėt alkanus, — Bet aš didus, turįs vainiką rūstų, Stebuklas bus... |