PAMOKSLAS LIETUVOS DAILININKAMS

Parašė St. Devenis

Metų pradžioje Vilniuje buvo suruošta Lietuvoje esančių dailininkų dailės paroda. Ši paroda turėjo tikslą parodyti Lietuvos dailininkų sugebėjimus ir pasiektus laimėjimus Stalino "saulei" šviečiant, šių metų vasarą bus ruošiama dailės paroda dešimtmečiui nuo Lietuvos pavergimo paminėti, kurioje liepta dalyvauti kiekvienam dailininkui. Buvusioji paroda buvo įvadas į būsimąją parodą. Dailininkė Trečiokaitė - Žebenkienė (komunistinė veikėja Lietuvos dailininkų tarpe) ir dailininkas V. Mackevičius apie parodą "Tiesos" 49 nr. parašė straipsnį, kuriame smarkiai bara dailininkus, kai kuriems jų pataria skubiai pasitaisyti, o pačią parodą vadina menkaverte, menkesne negu metai atgal, nors ši paroda jau yra įvadas į dešimtmečio parodą. Skulptoriai Lipdo Stalino Galvas Recenzentai rašo,   kadi   parodoje gausiausiai     buvo      atstovaujama skulptūra. Skulptoriai   esą pasiekę kai   kurių   laimėjimų.   Kokybiškai skulptūra parodoje taipgi be konkurencijos užėmusi pirmą vietą. Daugumas skulptorių   parodoje išstatę Stalino galvos skulptūras. Dailininkas P. Vaivada pasirodęs su Stalino biustu, kuris esąs geriausias parodos eksponatas.   Vaivados sukurtas Stalino biustas   prilygstąs geriausiems Stalino biustų kūrėjams. Skulptorius P. Aleksandravičius pasirodęs su vertinga statula žemaitės paminklui, o Br. Vyšniauskas gerai atlikęs Puškino biustą. N. Petrulis ir B. Bučas didesnių laimėjimų nepasiekę. Skulptorius J. Mikėnas pasirodęs tik su vienu darbu, kuris visus apvylęs. Parodoje   dalyvavę ir keletas jaunų skulptorių,    neseniai baigiusių Kauno ir Vilniaus   dailės institutus. Recenzentai   rašo,    kad visumoje ir skulptūros   skyrius yra silpnas, nors   jis parodoje   ir pats stipriausias. Nemaža kaltė tenkanti Kauno ir Vilniaus dailės institutams, kurie išleidžia dailininkus nepakankamai supažindintus   su komunistiniais reikalavimais,   nesupažindinus jaunųjų dailininkų   su komunistine tikrove, be to, kai kurie dailininkai komunistinėse temose nejaučią jokio atsakingumo. Vienas jaunas dailininkas savo skulptūroje iškraipęs Lenino veido bruožus... Silpnas Tapytojų Pasirodymas Tapybos skyrius buvęs negausus ir skurdus. Tematinių paveikslų tik trejetas. B. Jacevičiūtės kompozicija "Solomėja Nėris tėvynės karo metu" esanti pakenčiama. P. Sergija-vičiaus "Medelių sodinimas Vilniaus jaunimo sode" turįs gerų užsimojimų, bet neišbaigtas. B. Mingelaitės -Uogintienės "žvejų artelė" esąs tik etiudas žmonių figūrų peizaže. J. Vienožinskis parodoje pasirodęs su nusipelnusio LTSR mokslo veikėjo prof. J. Mažylio portretu. Darbas turįs tuos pačius trūkumus, kaip ankstyvesnieji Vienožinskio darbai. Recenzentai ne visai švelniai J. Vieno-žinskiui primena, kad "šis darbas dar kartą parodo, kad J. Vienožinskis nepadarė visų išvadų iš kritikos jo adresu ir tas išvadas daro labai lėtai". Br. Uoginto tapyba turinti tuos pačius trūkumus kaip ir Vienožinskio. Geriausiu peizažistu pasirodęs A. Žmuidzinavičius. Apskritai, tapyboje labai nedaug buvę užbaigtų peizažų. Vyravę etiudai ir palaidi eskizai. Skurdus Grafikos Skyrius Nepriklausomoj Lietuvoj grafika buvo stipriausia. Ji buvo pralenkusi ir skulptūrą. Jaunoji lietuvių grafikų karta parodė pasididžiuotinų laimėjimų. Iš recenzijos matyt, kad dabar to nebėra. Tiesa, visi geresnieji grafikai pasirinko tremties kelią. S. Trečiokaitė-žebenkienė ir V. Mackevičius rašo, kad "Grafikos skyrius skurdūs. Savo darbus, reikia pasakyti — nevykusius, smulkius ir nereikšmingus, išstatė tik 4 dailininkai". O tie keturi grafikos "nusikaltėliai" yra: A. Kučas, T. Kulakauskas, Tarabildienė ir J. Kuzminskas. A. Kučo medžio raižiniai esą nevykę, T. Kulakausko "Balio Sruogos portretas" nereikšmingas, o Tarabildie-nės iliustracijos Gorkio apysakos "Danka" smulkios ir be didesnės vertės. Kuzminskio darbas esąs pakenčiamas. Išvardina Parodų Vengiančius Dailininkus Recenzentai sako,   kad   parodoje dalyvavo stebėtinai mažas dailininkų skaičius. Kai kurie pasiaiškinę, kad jie smarkiai ruošiasi   būsimai dešimtmečio nuo Lietuvos pavergimo paminėjimo parodai. Recenzentai piktu tonu klausia, kodėl kai kurie dailininkai nedalyvavo šioje parodoje ir nedalyvavo kitose parodose, arba jei kada ir pasirodė, tai labai silpnai. "Tiesos" pamokslininkai klausia savo kolegas, kodėl jie vengia viešo pasirodymo. O tokiais parodų   vengiančiais   dailininkais   S. Trečiokaitė-žebenkienė ir V. Mackevičius išvardina: Kazoką, Vaitį, Ma-cutkevičių, Kosciušką, A. Petrulį ir kitus. Daromos tokios išvados: "Tas rodo, jog nemaža mūsų  dailininkų dalis dar nėra kaip reikia įsijungusi į gyvenimą, kad jos kūrybinis akiratis dar labai siauras ir kad ji ne tik kad neina   įvykių   priešakyje, kaip dera tarybiniam dailininkui, o nespėja dargi vilktis tų įvykių uodegoj. Tik tuo galima paaiškinti, jog mūsų vaizduojamoj dailėj   nėra nė vieno stambesnio kūrinio,   vaizduojančio kolūkių statybą. Tokia padėtis kelia rimtą susirūpinimą   mūsų vaizduojamuoju menu. Jos negalima jokiu būdu toleruoti." Recenzentai rašo, jog tokia tragiška padėtis yra todėl, kad dailininkai nėra įsisąmoninę į Lenino ir Stalino "mokslus", kas sudaro pagrindinę sovietinio gyvenimo ir komunistų politiką. Komunistų partija paskutiniame suvažiavime dailininkų darbais buvusi nepatenkinta ir liepusi pasitaisyti, bet dailininkų sąjunga iki šiol nepadariusi reikiamų išvadų. St. Devenis