ATEITININKŲ JUBILIEJUS Spausdinti
Parašė K. Mockus   
šiais metais švenčiama 40 metų sukaktis nuo ateitininkų sąjūdžio pradžios. Visame pasaulyje išblaškyti ateitininkai įvairiai pagal galimybes tai paminės. Jungt. Amerikos Valstybėse toji sukaktis plačiau numatoma paminėti rudenį — Pitsburgho konferencijos proga. Tačiau turint galvoj,   kad  dėl susisiekimo sunkumų į konferenciją negalės susirinkti didesnis skaičius tos plačiai išsišakojusios organizacijos narių, ypač svarbu ruošti minėjimus rajonais ar regijonais. Pirmieji tokį minėjimą surengė South Bostone —.• Bostono, Brocktono ir Lawrence ateitininkai birželio 25 d. Minėjimas pasisekė visai gražiai ir parodė, kad tokius minėjimus tikrai galima ir reikia rengti.

Mūsų spauda, be abejo, tą sukaktį taip pat plačiau paminės. Tuo tarpu norime pabrėžti porą momentų ryšium su ateitininkų organizacijos išsiplėtimu emigraciniuose kraštuose, ypač Jungt. Amerikos Valstybėse. Tokia organizacija faktiškai yra naujas dalykas šio krašto lietuvių gyvenime. Ligi šiol čia stokojo platesnio masto lietuvių katalikų pasauliečių intelektualų organizuoto pasireiškimo. Vyresniosios kartos intelektualų pasauliečių nemažą dalį sudarė vadinamieji "šliuptarniai", jeigu galima pavartoti čia vienos nelaimingos knygos pavadinimą. Tuos "šliuptarnius" gyvenimas, tiesa, nemaža išdiferencijavo, dalis jų net visai paraudo, tačiau viename reikale jie visi vienodai tebemąsto — nevertina krikščionybės vaidmens, prieš ją vieni stipriau, kiti kiek ramiau kovoja. Krikščionybės pozicijas atstovauti daugiausia ligi šiol teko kunigams.

Su ateitininkų įsikūrimu padėtis radikaliai keičiasi, šimtai akademinio išsilavinimo pasauliečių ateina į lietuvių gyvenimą su aiškia katalikų pasaulėžiūra ir su reikiamu pasirengimu ją atstovauti moderniame šių dienų gyvenime, žinoma, jų pasireiškimas dar gerokai sąlygojamas materialinių aplinkybių, tačiau jau ir dabar jis stipriai jaučiamas.

Nėra abejonės, kad ateitininkų veiklos pagrindą sudaro rengimasis prisikėlusios Lietuvos atstatymui. Tačiau buvimas šiame krašte savaime įjungia juos ir į to krašto lietuviškąjį gyvenimą. Tai jau stipriai pajuto spauda, pajus ir kitos gyvenimo sritys. Pačioje Amerikos Katalikų Akcijoje ateitininkai yra naujas ir neįprastas narys. Lietuvoje Katalikų Akcijoje gana plačiai ir savarankiškai reiškėsi inteligentai. Bendradarbiavimas tarp kunigų ir pasauliečių buvo gana darnus, nes vieni ir kiti buvo išugdyti tų pačių aplinkybių, vienuose ir kituose buvo labai ryškus visuomeniškumo bruožas.

Gal nebus perdėta, jei pasakysime, kad pats katalikybės reiškimosi būdas Amerikoje yra gerokai skirtingas nuo Europos, tuo pačiu ir nuo Lietuvos. Gyvoji katalikybė Europoje dėjo ir deda visas įmanomas pastangas išugdyti vadų visoms gyvenimo sritims, siekia krikščionybės idealų pritaikymo kasdienybėje. Nepasakysime, kad tas pats nedaroma Amerikoje, tačiau čia vis dėlto daugiau akcentuojama religinė praktika ir savaime mažiau rūpinamasi visuomeniškumo ugdymu. įčia nesimato dar tiesioginės grėsmės nei krikščionybei, nei jos išugdytai kultūrai bei civilizacijai. Tuo tarpu Europoje jau vyksta žūtbūtinė kova už artimiausią ateitį ir net dabartį. Kova reiškiasi gana aštriomis formomis ir krikščionybė yra tos kovos avangarde. Ateitininkai, be abejo, yra europinio tipo katalikai intelektualai ir jų reiškimasis naujame kontinente, žinoma, sukelia eilę problemų, kurias reikėtų panagrinėti kuo atviriausiai sukakties proga.
K. Mockus