KAIP RUSAI PASIELGĖ SU VOKIEČIŲ MENU Spausdinti
Parašė A. T.   
Elisabeth Fagg, metus praledusi Europoj kaip įvairių žurnalų atstovė, "The American Mercury" (š. m. rugpiūčio mėn. num.) duoda žinių apie rusų elgesį su vokiečių meno paminklais. Būdingesniąsias čia pateikiame.

Užėmę rytų Vokietiją ir Berlyną, rusai vokiečių meno tiek pat sunaikino, kiek jo ir išvežė, šių dienų vokiečių muziejai yra grubaus rusų elgesio su menu liudininkai. Stalino kariuomenė, užėmusi Vokietiją, ir meno turtus laikė karo grobiu. Rusų valdžia Berlyne tuoj įkūrė garsiąją Sovietų Trofėjų Komisiją.

Per metus laiko iš rytų Vokietijos ir Berlyno sektoriaus rusai išsivežė begalę garsių meno dalykų, pradedant senaisiais meistrais ir baigiant numizmatikos ir įvairių meno rūšių dalykais. Tie meno turtai būdavo kraunami į atvirus sunkvežimius, neįpakuoti, neapsaugoti nuo lietaus. Elgtasi su jais gan šiurkščiai. Didingasis Egipto paminklas iš Senosios Imperijos (2500 m. pr. Kr.) buvo nuristas laiptais, atsidaužiant į pakopas. Panašiai buvo ir su Kinijos būgnu iš pirmojo šimtmečio pr. Kr.; jo bronziniai rėmai suskilo ir susilankstė. Jei koks senovinis baldas netikdavo į dėžę, jį tol piausty-davo, kol tikdavo. Garsiosios graikų Olimpo statulos buvo pakraunamos, visai neapsaugant jų profilių.

"Jie elgiasi su tais brangiais daiktais kaip su bulvių maišais", visai teisingai pasakė vienas vokietis, matęs meno paminklų išvežimo procedūrą.

Trofėjų vadovybė ne ką geriau išmanė už paprastus kareivius. Pagrobti meno turtai, nežmoniškas elgesys su jais vieną dieną tą rusų įstaigą išgarsins kaip nepalyginamą Vakarų kultūros naikintoją.

Kaip rusai vogė vokiečių meno paminklus, ne per seniai ėmė aiškėti. Rytų Vokietija, vad. Tylos Zona, buvo izoliuota nuo Vakarų, žinios ateina tik požeminiais keliais ir žmonės bijo kalbėti. Antra, vokiečių meno rinkiniai per karą buvo išblaškyti. Dalis jų buvo sukrauta slėptuvėse, kita dalis liko muziejuose. Kai kurie pastatai per karą buvo sugriauti. Po karo prasidėjo karių ar pavienių individų plėšimai. Jie pasiekė aukščiausią laipsnį kai rusai pradėjo išsigabenti tuos meno kūrinius. Ir ilgą laiką niekas negalėjo žinoti, kur kas yra.

Šiandien apie vokiečių meno likimą turim žinių iš vokiečių meno žinovų ir iš amerikiečių Paminklų ir Dailės Meno atstovų Vokietijoj. Jie teigia, kad rusai su vokiečių menu pasielgė taip, kaip ir su jų pramone. Ir iš tiesų, 50% rusų zonos pramonės jau 1945 metais pateko j Rytus. Meno dalykuose Berlyne Kremlius vienas tešeimininkavo. Nemaža Berlyno meno rinkinių nukentėjo nuo karo ir bombų, bet kas liko, tiesiai pateko rusų kontrolėn.

Vakariečių silpnumą rodo jų sutikimas 1945 m. rugsėjo mėn. meno paminklų kontrolę atiduoti vieniems rusams. Beveik visi svarbieji muziejai liko rusų sektoriuj, kaip Altes Museum, Neues Museum, Pergamum Museum, Kaiser Friedrich Museum, National Gallerie, Schlossmuseum ir Zeughaus. Prieškariniams turistams ta miesto dalis, "Muziejų sala", buvo Meka ir Medina.

Dar prieš minėtąjį sutikimą rusai jau buvo pradėję veikti. Grobdami Berlyno meno paminklus, jie sakė juos gelbstj nuo amerikiečių. Amerikiečiams dar neapžiūrėjus Berlyno, rusai jau buvo ištuštinę Zoo bokštą. Ten buvo apie ketvirtis Berlyno Valstybės Muziejaus turto. Ten buvo ir garsusis Pergamum altorius, į Vokietiją iš M. Azijos atgabentas 19 šmt. (pastatytas 2 šmt. pr. Kr.). Jis buvo laikomas su ypatingu rūpestingumu Pergamum muziejuje. Trys vokiečių muziejų kuratoriai turėjo rusams parodyti, kaip tą altorių išimti ir išgabenti.

Berlyno konferencijos metu liepos mėn. Potsdame rusai giliai įsiveržė į tas Prūsų karalių pilis. Naciai ten buvo nugabenę įvairias kolekcijas iš Schlossmuseum. Konferencijos atstovai matė, kaip brangūs itališki 16 šmt. baldai buvo išgabenami iš Potsdamo, o įgabenami šautuvai. Bet vakariečiai tuo maža tesirūpino, kaip ir kitais rusų manevrais konferencijoj. Pilių administratorius vokietis, vėliau pabėgęs į amerikiečių zoną, protestavo prieš žiaurų elgesį su nuosavybe. Jam buvo įsakyta nutilti. Netrukus lavonas namų prižiūrėtojo, irgi pareiškusio savo nuomonę, buvo rastas pakabintas Potsdamo sodų medyj. Kuratoriui tai buvo įspėjimas.

Rusai taip pat išgabeno visą Schlossmuseum Indijos knygyną. Iš kitų knygynų knygas vežė kaprizingai, be dideles vertės (pav. iš Valstybės Meno knygyno). Iš Etnologijos muziejaus paėmė apie 200 kortelių dėžučių, kitas paliko. Fonografirų Archyvą išvežė be kortelių.
Priešistorinis skyrius neteks svarbių dalykų, ypač iš senosios Trojos (vad. "Priamo turto"). Dingo archeologinės retenybės, kaip Homo Mous-terienses ir Homo Aurignacensis skeletai,  be to,  radiniai iš Vokietijos,  Skandinavijos, Aukšt. Italijos ir pietų rytų Europos. Netekta apie 1880 senųjų graikų ir romėnų skulptūrų, kaip stovinti Deivė, Sėdinti Deivė, Besimeldžiąs berniukas. Rusai išsivežė apie 7000 senovinių vazų, jų tarpe Amfiaro kraterį, apie 9000 graikų ir romėnų brangakmenių, ir kt.

Egipto skyrius pasigenda Metono kapo, geriausių paminklų iš Abusi-ro ir Saulės šventyklos Abu Gurabe, daugelio statulų, kaip Harmo vienuolis ir kt. žuvusių dalykų sąrašus turi Paminklų ir Dailės Meno atstovai.

Didžiausias nuostolis Berlyno meno paminklams bus buvęs gaisras Flakturm Friedrichshain, kilęs dėl rusų nerūpestingumo. Friedrichshai-ne buvo paveikslų lobiai daugiausia iš Kaiser-Friedrichsmuseum. Gaisras kilo Berlynui kapituliavus gegužės 5 d. naktį, ir sudegė pirmas aukštas. Vandalai, radę tamsų vidų, uždegė popierius, ir ugnis greit persimetė, į šiaudus ir pakavimo drožles. Vokiečiai prašė sargybų, bet jų maža gavo, ir po kelių dienų gaisras kilo antram aukšte. Rusai paskelbė, kad abiejuose gaisruose viskas sudegė. Vokiečiams draudė ieškoti, jei būtų kas likę. Užsienio žinovai irgi piktinosi, ir sąmyšio metu rusai paskelbė nugriovę Friedrichshain.

Vokiečių meno žinovai sako, kad žuvę apie 500 geriausių meno kūrinių, kaip Rubenso, Van Dyck, Due-rerio ir kitų senųjų meistrų. Rinkinyj buvę taip pat apie 500 italų ir vokiečių skulptūrų iš viduramžių ir renesanso (kai kurios Donatello, Ros-sellino ir kitų meistrų); daug brangių audinių; dideli ir puikūs italų altoriai; rinktiniai Peru ir Meksikos dalykai dar iš laikų prieš Kolumbą; stiklo ornamentika iš Bavarijos ir Tirolio.

Nors rusai teigė žuvus, daug dalykų iš Friedrichshain vėl pasirodė dienos šviesoj. Kai kurių nuotraukos yra J.A.V. Jos apima 22 italų ir olandų skulptūras, 12 bronzos ir įvairių porcelano ir stiklo dalykų. Kai kurie Fridrichshain dalykai pasirodė Berlyno juodojoj rinkoj. Ypač žinoma "Kamenskio afera". Grafas Kamens-ky, turėjęs meno krautuvę amerikiečių sektoriuj, turėjo drąsos siūlyti pirkti brangius paveikslus iš Kaiser-Friedrich muziejaus. Ten buvo šv. Augustinas, šv. Jonas Krikštytojas, piešti flamų dailininko Alberto Bouts (apie 1485 m.). Kamensky prisipažino paveikslus gavęs iš aukšto rusų karininko. Meno turtų likimas už Berlyno irgi nebuvo laimingesnis. Drezdene rusai susirinko 1695 geriausius kūrinius — Rubenso, Claude Laurrain, Rafaelio, Ticiano ir kitų žymių menininkų. Išvežtųjų tarpe yra ir garsiojo Rafaelio Sistinė Madona, dabar, patvirtintomis žiniomis, esanti Drezdeno kambaryj, Maskvos muziejuj.

Drezdeno Monetų kabineto brangieji rinkiniai iš specialių įtaisų buvo sukrauti į maišus. Įdomu, kad buvo palikti monetų modeliai, vaškiniai įspaudai, brangūs numizmatinei istorijai, bet neturi vertės pardavimui. Palikti buvo ir katalogai.

Konfiskuoti buvo ir Gothos muziejaus turtai, kaipo "kapitalistiniai." Seniau jie priklausė Saksų-Coburgo-Gothos kunigaikščiui. O Drezdeno ir Berlyno muziejai buvo valstybės nuosavybė.
O vakariečių darbas tuo metu buvo visai kitų tikslų ir pobūdžio, ypač ieškant meno gėrybių savininkų, tiek vokiečių, tiek užsieniečių. Vokiečių nuosavybė, kurį laiką saugoma, buvo atiduota vokiečiams atgal. Nacių išvogtas menas, iškastas iš slėptuvių, anglies kasyklų, buvo išgabentas į apiplėštus Europos kraštus, įskaitant ir Rusiją.

Tačiau rusų plėšimai buvo ne mažesni už nacių, davusių aniems pavyzdį. Jei vokiečių pramonė ir bus atstatyta, tai sunaikintas menas gal jau niekad neatsigaus.
A. T.