NE VIENAIS DOLERIAIS TAUTA GYVA...

Parašė R. K. Saulius

Prisikėlimo dienai skirtasai "Draugo" numeris atnešė ne velykinio džiaugsmo, o liūdną ALTo Vykdomojo Komiteto instrukciją pastovaus mokesčio sistemai įgyvendinti ir vykdyti. Vėliau skaitėme tą pačią instrukciją ir kituose visuose laikraščiuose. Pavadinome šią instrukciją liūdna, nes ji verčia mus vėl dar kartą grįžti prie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės klausimo. Nemalonu grįžti prie tų pačių klausimų. Bet tokia jau žurnalisto dalia: kelti balsą tol, kol kuris klausimas pagaliau išjudinamas iš mirties taško. Kaip visi gerai tebepamename, ALTo suvažiavimas, įvykęs pernai metų lapkričio 17—18 d. d. New Yor-ke, įpareigojo Vykdomąjį Komitetą perorganizuoti šią organizaciją taip, kad ji galėtų vykdyti ir bendruomenines funkcijas. Dvejopu jausmu sutikome šią žinią. Iš vienos pusės, nudžiugome, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idėja atrodė galų gale laiminti ir tuos, kurie iš pradžių jai priešinosi. Iš antros pusės, kėlė rūpesčio, kad šios didelės idėjos vykdymas patenka į tokias rankas, kurios iš pradžių kratėsi nuo jos. Todėl mūsų bendradarbis ir perspėjo šio žurnalo pirmame numeryje: "Nėra sėkmingesnės priemonės bet kuriai idėjai išduoti, kaip pačiam perimti jos vykdymą, kai matai, jog kitos išeities nebėra". Galėjo tada šis perspėjimas pasirodyti kaltas per-ankstyvu skepticizmu. Deja, šiandien jis pasirodo tik skaudžiai teisingas. Minėtame suvažiavime gautąjį įpareigojimą persiorganizuoti į Amerikos Lietuvių Bendruomenę ALTO Vykdomasis Komitetas išsiaiškino tik kaip pavedimą "įgyvendinti pastovaus mokesčio Lietuvos laisvinimo reikalams sistemą, kurios tikslas yra patikrinti Lietuvos išlaisvinimui dirbantiems veiksniams galimai pastovesnes pajamas". Taip skelbia ALTo Vykdomojo Komiteto atsišaukimas, kuriuo skelbiama minėtoji instrukcija pastovaus mokesčio sistemai įgyvendinti ir vykdyti. Čia ir pasirodo, kad peranksti buvo džiaugtasi, jog pagaliau ir ALTo vadovaujantieji vyrai suprato Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idėją. Deja, tenka konstatuoti: Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idėja nėra išsemta ir negali būti išsemiama tik pastovaus mokesčio Lietuvos laisvinimo reikalams sistemos įvedimu. Be abejo, ne vienas nekeliame klausimo, kad visų mūsų pareiga organizuoti Lietuvos laisvinimą ir sudaryti šiai akcijai reikalingą piniginę atramą. Bet permaža rūpintis tik Lietuvos laisvinimu ir nematyti mūsų pačių tautinio žlugimo. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idėja apima ir ALTo uždavinius, bet dabartiniai ALTo uždaviniai neišsemia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idėjos. Ligšiolinis ALTas tesirūpino tik politiškai diplomatine akcija Lietuvai laisvinti, nes šiam uždaviniui jis ir buvo 'suorganizuotas. Bet Pasaulio Lietuvių Bendruomenė šią akciją nori atremti į neišsenkamą jos versmę — mūsų pačių tautines gyvybės išlaikymą. Reiškiame visą pagarbą seniesiems išeiviams bei jų vadams už jų rūpestį Lietuvos laisve. Bet negalime nepastebėti, kad pro rūpestį Lietuva buvo užmirštas rūpestis savimi pačiais — gyvos lietuvybės pačiuose išeiviuose išlaikymu. Užtat ir turime skaudžiai konstatuoti, kad, nežiūrint visų organizacinių pastangų, radome čia lietuvybę bemirštančią, nes besibaigiančią su ta karta, kuri dar nepajėgė gimtosios kalbos užmiršti. Galime čia būti perspėti: nesiimkite mūsų teisti, nes ir jūsų pačių laukia tas pats likimas. Turime tačiau atsakyti: sutinkame, kad ir mūsų pačių laukia tas pats likimas. Bet kaip tik užtat, turėdami prieš akis tą pamoką, kuria yra senoji emigracija, norime šiam likimui pasipriešinti, iš čia ir kilusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idėja, šaukianti visus lietuvius budėti tautinės gyvybės savyje išlaikymui. Jei bus mumyse gyva tautinė sąmonė, tai savaime rūpinsimės ir Lietuvos laisve. Bet jei patys žūsime savo tautai, tai išblės mūsų rūpestis ir Lietuvos laisve. Rūpestis Lietuvos nepriklausomybe ir rūpestis mūsų pačių tautine gyvybe nėra vienas antram priešingi. Tai aišku, kaip saulė. Lygiai nieku būdu nėra priešingybės tarp ALTo pasiimtųjų uždavinių ir PLBės tikslų. Ir tėra nesusipratimas, kad PLBės organizavimas čia turėjo atsidaužti į ALTo opoziciją. Nelaimė tebuvo, kam iš karto ALTas be reikalo įžiūrėjo pavojų, lyg jis būtų norimas paneigti. ALTo vykdomi uždaviniai nekvestionuojami. Bet lygiai ir ALTas neturi teisės kvestionuoti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, nes jis neapima visų uždavinių, kurie mums šiandien aktualūs. Juk, ir savojo pastarojoje instrukcijoje ALTo Vykdomasai Komitetas įsakmiai pažymi, kad siūlo-masai pastovus mokestis skiriamas Lietuvos laisvinimo reikalams. Betgi lygiai pastovaus mokesčio laukia ir tos visos lietuviškosios veiklos sritys, kurias turėtų apjungti Kultūros Fondas, šisai mokestis dar iš nieko šiandien nerenkamas. Bet tai ir yra ženklas, kad niekas ligšiol organizuotai ir nesirūpina mūsų tautinės gyvybės išlaikymo akcija. O ši akcija lygiai gyvybinės svarbos, kaip ir ALTo vedamoji diplomatiškai politinė Lietuvos laisvinimo akcija. Žinoma, galėjo būti ir dabartinis ALTas perorganizuotas į Amerikos Lietuvių Bendruomenę. Pakako tam praplėsti dabartinius ALTo uždavinius ir dabartinę ALTo organizacinę struktūrą. Bet, kaip iš paskutinės jos instrukcijos matyti, dabartinė ALTo vadovybė iki šiai dienai tebėra nesupratusi, ko nori Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Liūdnas būtų supratimas, jei būtų manoma, kad visa PLBės prasmė slypi tik pastovaus mokesčio sistemoje . . . , Jeigu . .viena   prasme _ kalbamoji ALTo Vykdomojo Komiteto instrukcija mus ir nuliūdino, tai antra prasme ji, regis, pagaliau įneša senai laukto aiškumo. Suprantame šią instrukciją kaip ALTo vadovybės atsisakymą nuo reikštos pretenzijos persiorganizuoti j Amerikos Lietuvių Bendruomenę. Jeigu anksčiau vis nusikalstamai delsėme su PLBės organizavimu JAV-ėse, dabar yra laikas nieko nebelaukti. Šnairavome anksčiau į vietines pastangas susiorganizuoti į PLBės skyrius. Dabar jau laikas šias visas vietines pastangas sutelkti draugėn ir tuo būdu pagaliau baigti PLBės sabotažą.. Didelis vaidmuo dabartinėje padėtyje teko neseniai New Yorke įvykusiame tremtinių suvažiavimui iš rytinių Atlanto pakraščių. Buvo pagrįstai rūpinamasi, kad PLBe neliktų tik tremtinių organizacija. Netenka šio rūpesčio atsisakyti nė dabar. PLBė turi apjungti visus lietuvius. Bet jei vienur ar kitur atsiras žmonių, kurie nesupras jos prasmės, dėl to dar netenka jos iš viso atsisakyti. Kraštutiniausiu atveju: jeigu čia, JAV-ėse, bendruomeninio ssuiorganizavimo imtųsi ir vieni tik tremtiniai, vistiek jo turi būti imamasi, kol dar nevėlu. Jeigu senosios mūsų išeivijos vadai palaimintai tiki, kad jų organizacinės veiklos metodai yra nepakeičiami, likime jiems dėkingi už visas jų dėtąsias pastangas. Niekada tačiau dėkingumas neturi likti aklumu. Gerbdami visas intencijas ir visas pastangas, negalime nematyti, kad tautinės gyvybės išlaikymas svetur reikalauja kitų metodų ir kitos dvasios. Nepakeis dabartinės padėties tik pastovaus mokesčio sistema. Kuri gi organizacija gali būti gyvastinga, jei jos nariai tebus susieti tik šia sistema? Ne ta pagrindinė blogybė buvo, kad nebuvo pastovaus mokesčio sistemos. Pagrindinė blogybė buvo, kad visa akcija buvo nukreipta tik į centrus. Tas suprantama: tai politinei akcijai vesti, kurią veda ALTas ar VLIKas, reikia specialių žmonių ir specialių centrų. Bet vargas, jei visi kiti jaučiasi visa padarę rinkliavinės duoklės atidavimu. Pastovaus mokesčio sistema bus reikalinga ir PLBei. Ir dar daugiau reikalinga, nes ir pačių mokesčių bus dar daugiau reikalinga. Reikia pinigų VLIKui, reikia jų ALTui. Bet reikės jų ir mūsų kultūrinei akcijai sugyvinti bei organizuoti. Bet pagrindinis dalykas bus ne pačius mokesčius surinkti, o sutelkti žmones skausmu dėl žūstančios lietuvybės— ir čia, ir tėvų žemėje. Tas, kuriame šis skausmas bus gyvas, nežus. Bet reikia šį skausmą žadinti. R. K. Saulius