ŠATRIJAI 40 METŲ Spausdinti


Sutelkusi kūrybines pajėgas studentuose ateitininkuose, meno draugija Šatrija reiškėsi ne tik universiteto sienose, bet siekė ir plačiąją visuomenę, ypač per spaudą. Todėl ir verta bent trumpai ją prisiminti, neseniai sukakus 40 metų nuo jos įsisteigimo.

Ano meto Lietuvoje jaunimas buvo apsėstas tikro darbo ir noro padaryti visa, kas tik buvo reikalinga. O šitai kilo iš to, kad visi buvo atrinkti I pasaulinio karo ir Lietuvos atsikūrimo nepriteklių, kada kiekvienam jų teko klampoti per juodžiausią vargą ir negalimą padaryti galimu. Tačiau ir tada lietuviškas jaunimas buvo jaunatviškai nusiteikęs, svarbiausia, po kojomis jautė savąją žemę. Visas kraštas kėlėsi savam naujam gyvenimui. Jutome, kad jis čia pat, ir mes jį turime naujai pradėti: visa jau priruošta, o dabar jau turime būti galutinai pasirengę, nes už dienos kitos ir mes turėsime užimti pavargusiųjų eiles.

1926 rudenį Lietuvos universiteto teologijos - filosofijos fakulteto studentai ateitininkai ypatingai subruzdo, ypač gebantieji valdytl plunksną. Mat, jau geroka jų dalis, kaip redaktoriai ir žurnalistai, pripildydavo laikraščius ir žurnalus. Kiti neapsieidavo be literatūros vakarų ir reikšdavosi kaip programų užpildytoj ai. Buvusio ateitininkų literatų būrelio valdyba (J. Paukštelis su I. Petrušaičiu) nutarė būrelį praplėsti ir sutelkti visus, kuo nors aktyviai besireiškiančius meno srityje.

Buvau pakalbintas ir aš. Šitai atliko Ig. Petrušaitis ir Jonas Grinius. Tuo metu ateitininku dar nebuvau, tik jiems simpatizavau. Man nelabai patiko jų kepurės forma. Taip pat nemėgau studentų ateitininkų blaivininkų, nes jie buvo davatkiškai nusiteikę — pusiau viešai kaltino draugus, kad geria vyną. Degtinės ir aš vengiau, nes nemėgau. Mano artimi draugai, kaip tas pats J. Grinius, J. Grušas, J. Ambrazevičius, J. Paukštelis, S. Nėris, E. Vilčinskaitė, su kuriais buvau ypatingai artimas ir mamos padaryto vyno paragaudavau, tam rateliui jaui priklausė. Nutariau prie jų prisijungti ir aš. Ypač, kad valdyba pažadėjo vengti "davatkiškumo", net sutiko su mano reikalavimu biretiškos formos kepurės (kurią vėliau pradėjo vartoti ir kiti). Apskritai reikia pasakyti, kad jokių tuščių formalumų Šatrijoj nevartota ir jų vengta. Tai pabrėžta, atsisakant ir korporacijos vardo — vadintasi studentų ateitininkų meno draugija Šatrija.

Pirmąją Šatrijos valdybą sudarė Ig. Petrušaitis, A. Petrauskaitė (Skrupskelienė) ir globėju pasirinktas prof. V. Mykolaitis - Putinas. Jis globojo Šatrijos draugiją iki 1932, kada globėjo pareigas perėmė prof. J. Eretas, kuris ir anksčiau visą laiką buvo su šatrijiečiais. šūkiu pasirinkta prof. St. Šalkauskio ideologinė formulė: menas grožiui, grožis gyvenimo tobulumui. Minėtieji profesoriai buvo ir Šatrijos garbės nariai. Be jų, vėliau garbės nariais buvo išrinkti prel. A. Jakštas - Dambrauskas, kun. M. Vaitkus, L. Gira, kun. Ig. česaitis, J. Grinius, A. Salys, J. Ambrazevičius, B. Brazdžionis, St. Yla, solistės V. Jonuškaitė ir J. Augaitytė, solistas A. Kučingis.

Šatrijiečiai savo susirinkimuose skaitė ir nagrinėjo savo kūrybą, organizavo literatūros vakarus salėse bei radiofone, visur palaikydami glaudų kontaktą su profesoriais. Konfliktų su valdžios organais neturėjo, nes į politiką nesikišo. Kadangi žymi šatrijiečių dalis tapdavo mokytojais ir dirbdavo gimnazijose, tai jų įtaką greit pajuto visa Lietuva, nes su savomoksleiviais rengė literatūros vakarus ir aplamai kėlė mūsų literatūrinį domesį.

"Šatrijos" metine šventė Birštone 1930 gegužės 29 (be nariu, dalyvavo ir svečių). Nutraukose atpažįstami profesoriai V. Vykolaitis-Putinas, J. Eretas, A. Salys, J. Grinius; dr. J. Leimonas, J. Keliuotis, B. Brazdžionis, A. Vaičiulaitis K. Berulis, J. Senkus, A. Zirgulys, J. Lingis, J. Tininis, J. Tverskaitė (Maceinienė), C. Griniūtė, St. Rudys Pr
Naujokaitis, B. Babrauskas ir kt.

Gal daugiausia šatrij iečiai pasižymėjo skelbdami rašytą žodį. Juk kiek jų buvo ir yra redaktorių, rašytojų, žurnalistų! Be jų sunku būtų įsivaizduoti mūsų spaudą, ypač katalikiškąją, kurioj jie dirbo ir dirba. Žymi   dalis   pasižymėjo   ir kaip knygų, grožinių ar mokslinių, autoriai.

Tarp pirmųjų šatrij iečių buvo rašytojai V. Ramonas, J. Grušas, J. Paukštelis, S. Nėris, P. Orintaitė, P. Karuža, A. Vaičiulaitis, Pr. Naujokaitis, B. Brazdžionis, G. Tulauskaitė, A. šešplaukis - Tyruolis ir kt. Vėlėliau — J. Tininis, J. Drungaitė, D. Lipčiūtė - Augienė,


Pr. Razminas, M. Linkevičius, K. Zupka, C. Grincevičius, P. Jurkus, L. Žitkevičius ir kt. Ypač gausaus stiprių kūrybinių pajėgų būrio vėl sulaukta paskutiniuoju nepriklausomybės laikotarpiu, tarp jų vėlesnieji žemininkai K. Bradūnas ir A. Nyka-Niliūnas su Lietuvoj žuvusiu V. Mačerniu, E. Matuzevičius, J. švabaitė, partizanuose žuvusieji Br. Krivickas ir M. Indriliūnas, Pr. Aukštikalnytė ir daug kitų (tiems, kurie liko Lietuvoj, nebebuvo lemta savo talentų išskleisti). Literatūros istorikų šatrij iečiuose išaugo profesoriai J. Ambrazevičius ir J. Grinius. Šatrij iečiuose buvo ir Lietuvoj besireiškią literatūros istorikai J. Lebedys ir K. Umbrasas, šatrij iečiai — "Naujosios Romuvos" redaktorius ir literatūros kritikas J. Keliuotis, "židinio" ir vėliau drauge "XX amžiaus" redaktorius Ig. Skrupskelis. Tarp Šatrijos pirmininkų buvo filosofas A. Maceina, neseniai viešumoj pasirodęs ir poetu A. Jasmantu. Iš filosofų Šatrijai priklausė ir J. Girnius. Iš kunigų su Šatrija susiję St. Yla, St. Būdavas, V. Cukuras, J. Prunskis ir kt. Tarp mokytojų, pasižymėjusių spaudos ir kita veikla, šatrij iečiai buvo nacių nukankintieji K. Baubą (paskutinis "židinio" redaktorius) ir A. Januševičius, pedagogikos universitete dėstytojas ir vadovėlių autorius Ig. Malėnas, kalbininkas S. Barzdukas, J. Tarvydas, VI. Kulbokas, St. Rudys ir daug kitų. Šatrijiečiai yra kalbininkai A. Salys (garbės narys ir buvęs Šatrijos globėjas Vilniaus universitete), J. Senkus, J. Kazlauskas, A. Klimas, vadovėlių autoriai Pr. Gailiūnas, S. Maceikienė-Šataitė, vertėjas ir kalbininkas A. žirgulys, etnografai J. Lingis, A. Mažiulis, "Į Laisvę" dienraščio vyr. redaktorius J. Virbickas etc. Iš dainos meno atstovių šatrij ietės yra P. Bičkienė ir R. Mastienė. šatrijietis K. Stepulis — kanklių specialistas. Iš dailininkų Šatrijai priklausė P. Jonaitytė - Svičiulienė (daugiau reiškiasi kaip meno istorikė ir kritikė), K. Žoromskis ir dabar Anglijoj gyvenanti skulptorė ir tapytoja E. Gaputytė.

Nemaža šatrij iečių jau pasitraukė iš gyvųjų tarpo, kaip pirmasis draugijos pirmininkas Ig. Petru-šaitis, P. Karuža, K. Berulis (žurnalistas), M. Linkevičius, V. Mačernis, St. Būdavas ir kt. žuvo nacių koncentracijos stovykloj K. Baubą ir A. Januševičius (kun. St. Yla iš jos grįžo gyvas), o bolševikų — Ig. Skrupskelis. Lietuvių Enciklopedijos žiniomis, bolševikinėj okupacijoj nuo 1944 žuvo 28 šatrijiečiai. Nors anksčiau šatrijiečiai buvo nesidomėję politika, tačiau tautinei kovai pasirodė itin jautrūs. 1940 buvo sudarytas rezistencinis Šatrijos vienetas iš naujai priimamų, viešai nežinomų narių (1943 priklausė 23 nariai). Nacių okupacijoj šatrijiečiai redagavo pogrindinę spaudą, bolševikų — jungėsi į partizaninę laisvės kovą. Joje ir žuvo beveik visi minėtojo rezistencinio vieneto nariai.

Šatrijos veikla buvo atgaivinta ir Vokietijoj V. Kazoko, A. Mažiulio ir St. Seleno (miręs) pastangomis. Nebevyravo dabar šatrij iečiuose literatai, o aplamai gyvesni studentai. Iš to meto šatrij iečių bene tik V. Kazokas ir P. Stelingis (dabar Čilėj literatūros profesorius) reiškėsi poezijoje. Bet iš tuometinių šatrij iečių eilių išėjo žmonių, kurie dabar žinomi kaip mokslo, spaudos ir visuomenės pozityvūs darbininkai. Vieną kitą vardą suminint, tai V. Vardys, V. Vygantas, K. J. Valiūnas, J. Norkaitis, Br. Zumeris, Pr. Joga, kunigai J. Petrošius ir J. Šeškevičius, J. Kakarieka (istorijos profesorius Čilėj), R. šomkaitė, A. ir B. šlepetytės ir kt.

JAV Šatrija buvo atkurta Čikagoj 1952 č. Grincevičiaus rūpesčiu. Veikia filisterių ir studentų skyriai, ugdydamiesi meninėje srityje, rengdami literatūros vakarus, domėdamiesi lietuviškosios kultūros klausimais.

Iš viso per Šatriją yra perėję apie 300 asmenų, vienoj ar kitoj srity daugiau ar mažiau kūrybiškai pasireiškusių žmonių. Jų bendras įnašas į lietuviškąją kultūrą yra didelis.

(Redakcija papildė šį rašinį kai kuriais duomenimis).